Pneumocistinė pneumonija

Etiologija. Pneumocistinę pneumoniją sukelia Pneumocystis jirovecii. Tai sporagyvis mikroorganizmas, priskiriamas grybeliams. Pneumocystis jirovecii plačiai paplitęs tarp naminių gyvulių, laukinių gyvūnų ir žmonių.
Patogenezė. Į žmogaus organizmą patenka įkvepiant, dauginasi plaučių audinyje, alveolių spindyje. Pneumocistine pneumonija sergama nusilpus imunitetui. Dažniausiai pneumocistine pneumonija serga ŽIV infekuoti asmenys ir ligoniai, gydomi imunosupresijos būdu.

Klinika. Dažniausiai liga progresuoja pamažu. Ligonius vargina sausas kosulys, progresuojantis dusulys, karščiavimas, mažėja kūno svoris. Krūtinės ląstos rentgenogramose ir kompiuterinėse tomogramose matoma peribronchinė, priešakninė plaučių infiltracija. Vėliau atsiranda difuzinės intersticinės infiltracijos požymių. Rentgenogramose 5–15 proc. atvejų plaučių pokyčių nematoma, todėl įtarus pneumocistinę pneumoniją rekomenduojama atlikti kompiuterinę tomografiją. Apie 10 proc. pneumocistinės pneumonijos atvejų ištinka spontaninis pneumotoraksas. Pneumonijai progresuojant, pasireiškia kvėpavimo nepakankamumas. Kraujyje nustatoma hipoksemija, vėliau ir hiperkapnija.

Diagnostika. Pneumocystis jirovecii gali būti rasta skrepliuose, BAL skystyje, biopsinėje plaučių medžiagoje. Tepinėliai dažomi Gimzos (Giemsa), Groko (Grocott) būdu, metenamino sidabru, toluidino mėlynuoju arba imunofluorescenciniais dažais. Taip pat yra galimybė Pneumocysts jirovecii aptikti PGR metodu BAL skystyje, tačiau validuotų komercinių testų nėra, naudojami laboratorijose sukurti (angl. in-house) tyrimo metodai.

Gydymas. Nors pneumocistos priskiriamos grybeliams, vaistai nuo grybelių jų neveikia. Pirmiausia pasirenkamas vaistas pneumocistinei pneumonijai gydyti yra trimetoprimas su sulfametoksazoliu (TMP/SMZ). Sergančių AIDS ligonių pneumocistinė pneumonija gydoma 21 dieną, sergančių kitomis ligomis – 14 dienų.
Sunki pneumocistinė pneumonija gydoma TMP/SMZ po 15–20/75–100 mg/kg į veną per parą (per 4 kartus). Ligonio būklei gerėjant, TMP/SMZ skiriama per os. Jei ligonis trimetoprimo su sulfametoksazolio netoleruoja, skiriama pentamidino 4,0 mg/kg (600 mg per parą) į veną arba rečiau – inhaliuojamojo aerozolio per parą arba klindamicino ir primakvino derinio. Klindamicino skiriama po 600 mg į veną 3 kartus per parą, o geriamojo primakvino – po 30 mg vieną kartą per parą. Vidutinio sunkumo ir lengva pneumocistinė pneumonija gali būti gydoma geriamuoju TMP/SMZ po dvi 160/800 mg tabletes 3 kartus per parą. Alternatyva – gydymas geriamuoju trimetoprimu (po 5 mg/kg 3 kartus per parą) ir geriamuoju dapsonu (po 100 mg vieną kartą per parą) arba klindamicinu (po 600 mg į veną 3 kartus per parą arba po 300–450 mg per os 3 kartus per parą) ir geriamuoju primakvinu (po 15–30 mg vieną kartą per parą). Ligoniams, sergantiems AIDS, kai pneumonijos eiga yra sunki, kartu skiriama geriamojo prednizolono (0,5 val. prieš TMP/SMZ). Jo skiriama taip: 5 dienas po 40 mg 2 kartus per parą, paskui 5 dienas 40 mg 1 kartą per parą, paskui 11 dienų po 20 mg 1 kartą per parą. Dažniausiai pneumocistine pneumonija sergančio asmens būklė pagerėja per 5–7 dienas. Jei būklė per 7–10 dienų nepagerėja, greičiausiai ligos sukėlėjas yra ne Pneumocystis jirovecii.
Pneumocistinės pneumonijos profilaktika. Pneumocistinės pneumonijos profilaktika skiriama žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) infekuotiems asmenims, kai T limfocitų pagalbininkų induktorių (CD4 T limfocitų) yra mažiau kaip 200 viename mililitre. Ji taip pat skiriama asmenims, dėl įvairių priežasčių ilgą laiką gydomiems imunitetą slopinančiais vaistais (pvz., sergantiems sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis). Jiems skiriama TMP/SMZ 160/800 mg per parą kasdien arba 2–3 kartus per savaitę. Galima skirti dapsono po 50 mg per parą arba po 100 mg 2 kartus per savaitę. Rečiau gydoma pentamidino aerozolio inhaliacijomis.

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.