Problemos, kurių norisi greitai atsikratyti...(Pleiskanos, seborėja, plaukų slinkimas, plikimas)

Apie pleiskanas


Pleiskanos - tai pagreitėjusio odos paviršinio sluoksnio atsinaujinimo pasekmė. Normaliai epidermis atsinaujina kas 4 savaites. Pamatiniame jo sluoksnyje susidariusios ląstelės pamažu slenka paviršiaus link, praranda savo buvusią struktūrą, kurį laiką laikosi raginiame sluoksnyje, saugodamos odą nuo išdžiūvimo. Pačiame paviršiuje esančios ląstelės nepastebimai nubyra. Kai oda pleiskanoja, epidermio atsinaujinimas sutrumpėja dvigubai, nusilupančios ląstelės byra lopinėliais, kuriuos mes ir pastebime. Pleiskanojimas gali būti susijęs su padidėjusiu riebaluotumu (seborėja) ar su plaukų slinkimu (plikimu), tačiau šie deriniai nebūtini. Vis tik kodėl atsiranda pleiskanų - nežinoma.
Pavojingesnis stipresnis pleiskanojimas
Nedidelis pleiskanojimas - tai tik kosmetikos problema, kuri šalinama specialiais šampūnais. Stiprus pleiskanojimas lengvai gali virsti ir sveikatos problema, nes prisideda ir uždegimo simptomai - odos paraudimas, patinimas, niežėjimas. Netgi gali pradėti slinkti plaukai. Kai ėmus pleiskanoti dar padidėja odos riebalų išskyrimas, pleiskanos, oda ir plaukai tampa riebūs, irstantys riebalai gali imti skleisti nemalonų kvapą.
Padės reguliarus šampūnų naudojimas
Kaip ir visoje odoje, galvos odoje nuolat gausu gyvenančių mikroorganizmų. Svarbiausieji iš jų yra pitirosporumai (mieliagrybių rūšis). Kai pleiskanojimas gausesnis ar sergama seborėja, jie greitai dauginasi, ima skatinti odos atsinaujinimą, riebalų išskyrimą. Susidaro užburtas ratas. Šampūnai nuo pleiskanų, kol nėra galimybių paveikti pagrindinę jų priežastį, kaip tik ir veikia šiuos mikroorganizmus. Tačiau ir tai yra gerai - juos naudojant reguliariai, galima išvengti pleiskanų.

Apie seborėją


Seborėja - tai padidėjęs odos riebalų išskyrimas. Riebalų liaukų yra visame odos paviršiuje, išskyrus delnus, padus ir pėdų nugarėles. Didžiausios liaukos yra veido, plaukuotosios galvos dalies ir mašnelės odoje. Riebalų liaukos atsiveria į plauko maišelį. Riebalai reikalingi odos apsauginei mantijai.
Riebalų liaukų ir amžiaus bei lyties sąsajos
Riebalų liaukos, dėl gautų iš motinos hormonų, būna aktyvios naujagimystės ir kūdikystės laikotarpiu, vaikystėje, tačiau iki lytinės brandos jų veikla menka. Vyrų riebalų liaukos gamina daugiau riebalų nei moterų. Jiems ši funkcija išlieka iki gilios senatvės, o moterims po menopauzės riebalų išsiskyrimas sumažėja.
Kam dažniausiai sutrinka riebalų liaukų veikla?
Sergant seborėja galvos oda ir plaukai būna susiriebalavę, atrodo lyg seniai plauti, gali skleisti nemalonų kvapą. Seborėja dažniau pasitaiko neurologinėmis ligomis sergantiems pacientams, asmenims, veikiamiems dažnų stresų, linkusiems vėlai eiti miegoti ("pelėdoms"), paveldėjus jiems tokį polinkį iš savo tėvų. Tačiau tik nedaugeliui žmonių seborėja yra susijusi su padidėjusiu androgenų, reguliuojančių riebalų liaukų funkciją, kiekiu organizme (tada sergama ligomis, pažeidžiančiomis lyties hormonų išskyrimo funkciją). Dažniau seborėja atsiranda dėl sutrikusios odoje esančio hormono veiklos.
Gydomosios kosmetikos priemonės
Kai seborėja pažeidžia tik galvos odą, ją prižiūrėti kiek lengviau. Kosmetikos ar gydomosios kosmetikos priemonėmis (specialiais šampūnais, balzamais, losjonais) bandoma ne tik pašalinti riebalų perteklių, bet ir daryti poveikį pačioms liaukutėms. Taip dažnai siekiama prislopinti jų veiklą, pašalinti mikroorganizmus, skaldančius odos paviršiaus riebalus.
Riebalų liaukas slopinamai gali veikti šampūnai, turintys izopropilalkoholio, dervų (deguto), estrogenų. Kartais padeda šampūnai normaliems ar pažeistiems plaukams, skirti naudoti kasdien. Švelnus šampūnas dažniau trenkant plaukus mažiau dirgins odą, ne taip ją sausins. Dėl išsausėjusios odos taip pat gali atsirasti pleiskanų.
Jei vienos priemonės ar šampūnai nepadeda, juos reikia keisti kitais. Neretai pageidautina turėti keletą tinkamų šampūnų ir periodiškai juos kaitalioti.
Jeigu galvos odoje atsiranda paraudimo ar didesnio pleiskanojimo židinių, būtina pasitarti su odos ligų specialistu.

Apie galvos plikimą


Pagal tai, kokios priežastys, plikės formuojasi keliais būdais.
Židininis plikimas dažniau pasitaiko vaikams, rečiau kartojasi vyresniame amžiuje ir dar rečiau apima visą galvą ar net visus žmogaus plaukus. Progresuojantis židininis nuplikimas yra autoimuninė liga, laimei nepaliečianti kitų žmogaus organų. Jeigu židininis nuplikimas nėra susijęs su rimtesnėmis ligomis, plaukai atauga arba patys, arba gydant vietiškai.
Autoimuniniam (visiškam) plikimui gydyti priemonių kol kas nėra.
Androgenezinis plikimas prasideda pamažu, plaukų maišelio nykimu, plaukų amžiaus ir išvaizdos pasikeitimu, trumpesniu plaukų amžiumi. Plaukas visai nebeišdygsta, dėl plauko šaknies surandėjimo nuplinkama. Dažniausiai pažeidžiama viršugalvio sritis tiek vyrams, tiek moterims.
Kai androgenezinį plikimą lydi seborėja, gydyti daug sunkiau. Nuo šio plikimo kol kas mažai yra priemonių. Lietuvoje prieinami du preparatai vietiniam vartojimui. Tai "Regaine" losjonas, blokuojantis androgeus, per juos veikiantis fermentą reduktazę bei augalinės kilmės preparatas "Tricol’s lotion". Jie padeda tol, kol naudojami, t.y. juos reikia naudoti nuolat.
Norint gydytis, patartina kreiptis į odos ligų specialistą.

Susiję straipsniai

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai