Taip yra dėl to, kad virusą pasigauti labai lengva. Užtenka meiliai pakštelėti užsikrėtusiajam į lūpas (kai ant jų yra pūslelių). Ne veltui herpetinė infekcija nuo seno ir žinoma kaip „bučinių liga“. Įmanoma užsikrėsti ir ragaujant maisto nuo ką tik naudotos šakutės ar gurkšnojant iš to paties puodelio, bet tai pasitaiko rečiau, nes virusas mažai atsparus aplinkos veiksniams ir greitai žūva.
Iš pat pradžių dažnai nė neįtariame, kad mūsų organizme jau šeimininkauja įsibrovėliai, nes ligos inkubacinis periodas trunka 2–20 dienų ir tuo metu jokių simptomų nebūna. Tačiau, imuninei sistemai pradėjus kovoti su siautėjančiu virusu, netrukus atsiranda bendrų negalavimų: padidėja artimiausi pažeidimo vietai limfmazgiai. Ant paraudusio, patinusio ir perštinčio pagrindo dar išdygsta ir grupelė smulkių, skaidraus skysčio pripildytų pūslelių aplink lūpas, rečiau – apie burną, nosį ar akis.
Pirminė infekcija (Herpes simplex primaria) trunka 2–3 savaites. Per tą laiką paprastai visiškai pasveikstama, ir ligą primena tik pažeidimo vietoje likusi pigmentinė dėmelė. Kartais nelieka nė menkiausio ženklo.
Kad ir kaip akylai „organizmo sargybiniai“ gintųsi, visų virusų nugalėti nepajėgia, ir dalis jų saugiai įsitaiso nugaros smegenų nerviniuose mazguose – ganglijuose ar galviniuose nervuose. Čia jie lyg slėptuvėje tūno visą likusį žmogaus gyvenimą, laukdami, kada vėl galės pasireikšti. Dažnai pakanka kiek stipriau persišaldyti, prastai maitintis, patirti stiprų fizinį, emocinį stresą ar odos traumą, ir virusas atkunta.
Visa laimė, kad sergant pakartotinai ligos eiga būna lengvesnė.
Įdomiausia, kad daugeliui žmonių virusą pažadina net vasaros maudynės ar pasilepinimas saulės spinduliais. Vadinasi, organizmą turėtume stiprinti tiek spaudžiant žiemos šaltukams, tiek ir atšilus orams, kad imuninė sistema būtų nuolat pasirengusi gintis. Labai svarbu taisyklingai maitintis, pakankamai ilsėtis, vengti tiesioginių saulės spindulių, vartoti mažiau alkoholio bei kofeino.
Apie Herpes simplex galima rasti net istorijoje. Pasirodo, žmonės nuo jo kenčia jau tūkstančius metų. Yra žinoma, kad virusas vargino dar Elados karvedžius, Egipto faraonus, narsiuosius Romos gladiatorius.
Nors daug vandens nutekėjo, panacėja vis dar neatrasta. Nėra vaistų, kurie visiškai nugalėtų virusą. Laimei, šiandieniniai medikamentai gali veiksmingai apriboti infekcijos plitimą ir sutrumpinti ligos trukmę.
Svarbiausia – kuo skubiau pradėti gydyti. Vos pajutus odos niežėjimą, perštėjimą ar pastebėjus paraudimą, tikslinga tepti antivirusiniu tepalu, pavyzdžiui, acikloviru ar geliu nuo lūpų pūslelinės karbenoksolonu (Carbosan). Carbosan veikia daugelį virusų, veiksmingai gydo ir palengvina nemalonius pojūčius, mažina odos šlapiavimą, slopina uždegimą, skatina lūpų ir burnos žaizdelių gijimą.
Jei forma sunkesnė ar infekcija kartojasi dažnai, reikėtų vartoti geriamųjų antivirusinių vaistų – acikloviro ar valacikloviro. Tačiau jų turi skirti gydytojas.
Taip pat būtina pažeistas odos vietas laikyti sausai ir švariai, kad neprisidėtų bakterinė infekcija, kuriai įveikti prireiks papildomai gydyti antibiotikais.
Neretai pūslelėms ant lūpos atsiradus, numojame ranka ir laukiame, kol praeis savaime. Neteisingas požiūris! Retai, tačiau vis dėlto pasitaiko rimtų komplikacijų, ypač žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs. Infekcija gali išplisti, pažeisdama didelius odos plotus, o kartais net vidaus organus. Tad neleiskime virusui karaliauti panosėje.
Kad ir kaip akylai „organizmo sargybiniai“ gintųsi, visų virusų nugalėti nepajėgia, ir dalis jų saugiai įsitaiso nugaros smegenų nerviniuose mazguose – ganglijuose ar galviniuose nervuose. Čia jie lyg slėptuvėje tūno visą likusį žmogaus gyvenimą, laukdami, kada vėl galės pasireikšti. Dažnai pakanka kiek stipriau persišaldyti, prastai maitintis, patirti stiprų fizinį, emocinį stresą ar odos traumą, ir virusas atkunta.
Visa laimė, kad sergant pakartotinai ligos eiga būna leng-vesnė.
Įdomiausia, kad daugeliui žmonių virusą pažadina net vasaros maudynės ar pasilepinimas saulės spinduliais. Vadinasi, organizmą turėtume stiprinti tiek spaudžiant žiemos šaltukams, tiek ir atšilus orams, kad imuninė sistema būtų nuolat pasirengusi gintis. Labai svarbu taisyklingai maitintis, pakankamai ilsėtis, vengti tiesioginių saulės spindulių, vartoti mažiau alkoholio bei kofeino.
Apie Herpes simplex galima rasti net istorijoje. Pasirodo, žmonės nuo jo kenčia jau tūkstančius metų. Yra žinoma, kad virusas vargino dar Elados karvedžius, Egipto faraonus, narsiuosius Romos gladiatorius.
Nors daug vandens nutekėjo, panacėja vis dar neatrasta. Nėra vaistų, kurie visiškai nugalėtų virusą. Laimei, šiandieniniai medikamentai gali veiksmingai apriboti infekcijos plitimą ir sutrumpinti ligos trukmę.
Svarbiausia – kuo skubiau pradėti gydyti. Vos pajutus odos niežėjimą, perštėjimą ar pastebėjus paraudimą, tikslinga tepti antivirusiniu tepalu, pavyzdžiui, acikloviru ar geliu nuo lūpų pūslelinės karbenoksolonu (Carbosan). Carbosan veikia daugelį virusų, veiksmingai gydo ir palengvina nemalonius pojūčius, mažina odos šlapiavimą, slopina uždegimą, skatina lūpų ir burnos žaizdelių gijimą.
Jei forma sunkesnė ar infekcija kartojasi dažnai, reikėtų vartoti geriamųjų antivirusinių vaistų – acikloviro ar valacikloviro. Tačiau jų turi skirti gydytojas.
Taip pat būtina pažeistas odos vietas laikyti sausai ir švariai, kad neprisidėtų bakterinė infekcija, kuriai įveikti prireiks papildomai gydyti antibiotikais.
Neretai pūslelėms ant lūpos atsiradus, numojame ranka ir laukiame, kol praeis savaime. Neteisingas požiūris! Retai, tačiau vis dėlto pasitaiko rimtų komplikacijų, ypač žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs. Infekcija gali išplisti, pažeisdama didelius odos plotus, o kartais net vidaus organus. Tad neleiskime virusui karaliauti panosėje.
Plaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauDauguma išleidžiame krūvas pinigų pirkdami aukščiausios kokybės šampūnus bei kondicionierius. Tačiau mažai kas rimtai pagalvoja, jog reikia pasirūpinti ir galvos oda. Kadangi ji nesimato po mūsų plaukais, mes apie ją pamąstome tik tuomet, kai iškyla problemos. Pagal statistiką, beveik 50 proc. žmonių yra ar buvo pažeista galvos oda. Tačiau yra daug būdų, kaip šiuos pažeidimus galima gydyti....
Skaityti daugiauSostinėje gyvenanti Vitalija pastarųjų kelių metų laikotarpį prisimena nenoriai. Jis buvo sunkus, nes dėl savo išvaizdos ji dažnai jautėsi nejaukiai. Jos veido oda nuolat buvo paraudusi ir nusėta spuogeliais. Labiausiai ji dabar gailisi, kad tiesiog nepasidomėjo ir nepasikonsultavo su išmanančiu mediku. Vizitas pas dermatologę galėjo apsaugoti ją nuo komplikacijų ir didelių išlaidų. ...
Skaityti daugiau„Akys – sielos veidrodis“ – tai sena ir paplitusi patarlė visame pasaulyje. „The eye is the mirror of the soul“, – sako anglai, „Oculus animi index“, – sakoma lotyniškai. „Šis vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus jutimo organų atspindi ne tik jausmus, bet ir mūsų fizinę sveikatą“, – tvirtina gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė....
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Aciu,kad skaitet.
gerb.straipsnio autoriau, negi Jus nezinote, kad virusu neveikia jokie vaistai, nes virusai neturi medziagu apykaitos. Tad kam rasyti netiesa?
O man si sestadieni didele vakariene su rmtais zmonemis, net nezinau ko griebtis, kaip as atrodysiu su tokia lupa, viskas jau supirkta, suknele,bateliai, nauja kosmetika ir vis kita. beveik metus laiko ji nebuvo isdygusi ir stai pasirode paciu geriausiu metu;( Gydausi su Acic tepaliuku, o vakare zadu nuvaziuoti i vaistine gal ten duos koki tepaliuka geresni, dar zadu pabandyti tuos populiariuosius pleistriukus, nez zut but noriu atsikratyti tos bjaurybes nuo lupos.Kokia geda ir kokia bjaurastis, nors asiverk... ;(
Sedziu va ir nervas ima: ant virsutines ir apatines po didziausias pusles issoko ir svarbiausia tepiau ”viru-merz” tepaliuka kaip tik pajutau niezejima, vis tiek iskilo
Sita dziaugsma paveldejau is tecio. O mama per visa gyvenima neuzsikrete, nei karto nesirgo...