Kaltūnas - nešvara ar liga?

Medicinos mokslo pažanga istorijos kelyje susidūrė su gausybe klaidų. Ilgus tūkstantmečius ligų priežastimi buvo laikomos piktosios dvasios, buvo manoma, kad tai - Dievo bausmė už nuodėmes. Ir net XIX a., kai medicinos istorijoje prasideda greita pažanga, gydytojai vis dar klaidžioja, ieškodami ligų kilmės, o kartais net negali atskirti ligos nuo nešvarumų sukeltų padarinių, pavyzdžiui, tokių kaip… plaukų susivėlimas į kaltūną.
 

Kaltūnas - labai paplitęs Lenkijoje ir Lietuvoje XVI - XIX a., buvo laikomas sunkia infekcine liga. Tik XIX a. antroje pusėje ši teorija buvo paneigta. Ilgus šimtmečius kankinusi mūsų regiono gyventojus tariamoji “liga” Vakarų Europoje buvo vadinama lues sarmatica, Lietuvoje ir Lenkijoje - plica polonica. Daug rečiau, bet vis tik buvo sutinkama ji ir Vokietijoje, kurioje vadinama weichselzopf. Žmogaus plaukai, ypač sergančių ligonių, kurie daug laiko praleisdavo lovoje ir retai prausdavosi bei plaudavo galvą, susiveldavo kaip veltinis. To priežastis - utėlėtumas. Utėlių kiaušinėliai - glindos sulipindavo plaukus, be to, bėgiojantys maži gyvūnėliai sukeldavo niežulį. Žmonės, kasydami galvą, pažeisdavo odą ir kraujas dar labiau sulipindavo plaukus. Itin daug kaltūnuotų žmonių buvo tarp varguomenės, tačiau ši “liga” neaplenkė ir turtingųjų. Kilmingos ponios negražius plaukus slėpdavo po peruku. Vienas iš garsiausių XIX a. pradžios gydytojų, Vilniaus klinikų profesorius Josefas Frankas rašė, kad žydų butai yra minėtos ligos šaltinis. Profesorius rašė, kad jie versdamiesi prekyba pardavinėja jau dėvėtus rūbus, kurių savininkai sirgo šia liga ar net mirė nuo jos, ir sveikieji, nusipirkę šiuos rūbus, užsikrečia kaltūnu. Įžymus profesorius J.Frankas klydo ir tik praėjus keliems dešimtmečiams pasisekė įrodyti tikrąją kaltūno kilmės priežastį.
XIX a. viduryje per du procentus Kauno apskrities gyventojų buvo kaltūnuoti. Tuo metu gydytojai vieningai teigė, kad liga yra paveldima, užkrečiama ir ja dažniau serga žemumų gyventojai.


Kovoti su kaltūnu buvo labai sunku, nes sklido prietaras, kad plica polonica - tai Dievo bausmė už nuodėmes ir todėl gali padėti tik nuoširdi malda, o nukirpti susivėlusių plaukų nevalia. Buvo manoma, kad tai padariusieji apaks arba apkurs. Paprašius Lenkijos gydytojams, kaltūnas kaip liga pirmą kartą buvo aprašytas 1600 m. Padujos universiteto profesoriaus. Čia minimi tokie kaltūno ligos simptomai: sąnarių nusilpimas, kaulų lūžiai, stuburo skausmas, kupros formavimasis ir kt. Suprantama, kad daugiausiai kaltūnuoti buvo išsekę, skurdūs žmonės ir, be kaltūno, jiems buvo gausybė kitų negalavimų. XIX a. utėlių židinys - nekerpamas kaltūnas - taip išplito, kad buvo vadinamas grėsminga epidemija. 1829 m. Vilniaus medicinos draugija, pažangi XIX a. gydytojų organizacija, ragino savo narius ypatingą dėmesį skirti kovai su epidemijomis, ypač kaltūnu. 1821m. ir 1830 m. Vilniaus universitete buvo apgintos dvi disertacijos, kuriose aprašytas kaltūnas ir išdėstyti jo tyrimo rezultatai. Tačiau jie buvo klaidingi. 1855 m. minėta draugija paskelbė konkursą kaltūnui ištirti, o grafas R.Tyzenhausas už geriausią darbą pažadėjo paskirti 500 sidabro rublių premiją. Iš šešių draugijai pateiktų tyrimų geriausiu buvo pripažintas gydytojo F.Studzienieckio, kuris aiškino, kad tai viso organizmo pažeidimas, ir tikrosios priežasties neatskleidė. Autorius nebuvo apdovanotas grafo premija, ir konkursas tęsėsi. 500 rublių atiteko Varšuvos gubernijos kaimo gydytojui H.Dobžickiui, kuris 1875 m. savo referate rašė, kad kaltūnas - tai žmonių tamsumo, apsileidimo ir nešvaros pasekmė. Tačiau pirmasis gydytojas atskleidęs šią paslaptį - Krokuvos klinikos vadovas prof. Josefas Dietl, paskelbęs kelias drąsias, racionalias ir tuo metu nepopuliarias teorijas. Bet naujovės ne visuomet būna tuoj pat pripažįstamos.
Dar šimtmetį po to, kai gydytojai nustatė, jog kaltūnas - ne liga, bet higienos bei žmonių tamsumo problema ir vienintelis būdas juo atsikratyti - nukirpti susivėlusius, utėlėtus plaukus, išliko prietaras: “nukirpsi kaltūną - apaksi”. 1960 m. Kauno venerinių ligų ir odos dispanseryje buvo nukirptas paskutinis kaltūnas, kurio savininkė taip pat baiminosi apakti. Tačiau patikėjusi autoritetingais gydytojais, sutiko pašalinti nešvarius plaukus. Tiesa, keletą dienų po šios procedūros dispanserio pacientė guodėsi susilpnėjusia rega. Šis nešvaros simbolis dabar eksponuojamas Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje ir primena mums apie prietarų galią, sunkumus kovojant su jais ir... tyrinėtojų klystkelius.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai