Sensta žmogus – sensta oda. Ką daryti?

 Kas bėgant metams vyksta mūsų odoje?

 

Senstantis organizmas patiria daug iššūkių, taip pat ir odos senėjimą. Senstanti oda ne tik praranda elastingumą, išryškėja raukšlės, bet ir sutrinka odos apsauginė (barjerinė) funkcija, ir tai pasireiškia odos sausumu ir jį lydinčiu nemaloniu niežuliu. Odos apsauginį barjerą sudaro epidermio raginis ir hidrolipidinis sluoksniai. Raginis sluoksnis saugo nuo išdžiūvimo ir drėgmės pertekliaus, sulaiko šilumą, taip pat nuolat pleiskanodamas apvalo odą nuo kenksmingų medžiagų ir mikrobų. Švari oda pasižymi baktericidinėmis savybėmis, nes jos reakcija (pH) yra rūgšti. Melaninas apsaugo organizmą nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio. Apsauginės sveikos odos barjero savybės turi išlikti stabilios ir optimalios, net netikėtai pasikeitus aplinkos sąlygoms (temperatūrai, pH, drėgmei).

 

Ar oda sausėja tik dėl amžiaus nulemtų pokyčių?

 

Kserozė – tai bet kokių veiksnių nulemtas odos sausumas. Sausa oda ypač vargina vyresnio amžiaus žmones. Odą sausina įvairūs aplinkos veiksniai: maža santykinė oro drėgmė, stiprus vėjas, šaltis, karštis, įtakos turi hormonų pusiausvyra ir metų laikas. Odos sausumas ir pleiskanojimas sumažėja vasarą (šiltas, drėgnas oras) ir sustiprėja žiemą (šaltas, vėjuotas oras, dėl centrinio šildymo sumažėjusi patalpų drėgmė). Oda sausėja ir dėl netinkamos jos priežiūros: dažno prausimosi, ypač karštu vandeniu ir naudojant šarminius muilus, odos trynimo šiurkščiu rankšluosčiu. Tai skatina ir kontaktas su įvairiais dirgikliais: buitinėmis valomosiomis priemonėmis (skalbimo milteliais, indų plovimo, patalpų valymo priemonėmis ir kt.), cheminėmis medžiagomis (trąšomis, dažais), kosmetikos priemonėse esančiomis medžiagomis ir medicininiais preparatais (antiseptiktais, dezinfekavimo priemonėmis ir vaistais, pvz., diuretikais, antiandrogenais, vietiniais vaistais spiritiniu pagrindu, retinoidais, chemoterapiniais preparatais). Daugumoje muilų ir valymo priemonių yra natrio laurylsulfato – detergento, turinčio dirginantį poveikį. Sausos odos atsiradimui įtakos gali turėti paveldimumas, natūralus odos senėjimas, vitamino A, cinko ar riebalų rūgščių trūkumas, inkstų funkcijos nepakankamumas, neurologinės ligos, sutrikdančios prakaito liaukų darbą, AIDS, piktybinės ligos, tulžies latakų obstrukcija, radiacinis gydymas, cukrinis diabetas. Kai kurios odos ligos taip pat susijusios su odos sausumu. Tai žvynelinė, kontaktinis, atopinis ir seborėjinis dermatitas, paprastieji spuogai, ichtiozė, kt.

 

Kodėl senstama nevienodai?

 

Įtakos gali turėti paveldimumas, gyvenimo būdas, mityba, ligos. Tačiau bet kokiu atveju odos būklė vyresniame amžiuje priklauso ir nuo odos priežiūros.

 

Sausos odos priežiūra: kokias klaidas vis dar daro žmonės?

 

Reikėtų atsisakyti visų odą dirginančių priemonių ir šarminės reakcijos muilo. Muilą reikėtų pakeisti specialiais lipidų turinčiais muilų pakaitalais – prausikliais. Žmonėms, kurių oda sausa, sudirgusi, maudytis reikia dažnai, nes maudantis sudrėkinamas odos raginis sluoksnis, pašalinamos pleiskanos, šašai, mikroorganizmai. Maudytis geriausia drungname vandenyje, į jį įpilant specialių drėkinamųjų aliejų voniai. Tokiomis voniomis rekomenduojama mėgautis 2–3 kartus per savaitę, jų metu negalima naudoti muilo (sumažėja procedūros gydomasis poveikis). Maudymosi trukmė – 10–15 min., vandens temperatūra – 35o C ar žemesnė (aukštesnėje temperatūroje sunkiau atsiranda odą apsauganti riebalų plėvelė). Nusiprausus odą reikia nusausinti netrinant, švelniai prispaudžiant rankšluosčiu ir per 3 min. odą būtina sutepti specialiomis drėkinamosiomis priemonėmis – emolientais. Kenčiantiems dėl sausos odos rekomenduojama vilkėti natūralaus pluošto drabužius, vengti vilnonių, sintetinių audinių. Patalynė ir lovos baltiniai turi būti gerai išskalauti, kad neliktų erzinančių muilo, skalbimo miltelių dalelių.

 

Kokios kremų sudedamosios dalys yra svarbios, kai oda sausa? Kaip veikia emolientai?

 

Sausą odą reikia drėkinti, o emolientai kaip tik ir yra odą minkštinantys ir drėkinantys preparatai. Pagrindinės jų sudedamosios dalys – lipidai (gyvuliniai, augaliniai (aliejai), mineraliniai ar sintetiniai) ir humektantai. Humektantai įsiskverbia į epidermio raginį sluoksnį, ten pritraukia ir sulaiko vandenį. Dėl to odos paviršius tampa lygesnis, pagerėja jos elastingumas, sumažėja pleiskanojimas. Drėkinamasis emolientų poveikis priklauso nuo į juos įdėtų humektantų (pvz., šlapalas, pieno rūgštis, glikolio rūgštis, vyno rūgštis, glicerinas, propilenglikolis). Itin naudingi emolientai su šlapalu. Nustatyta, kad veikiant šlapalui oda pasisavina didesnį kiekį vandens molekulių, todėl geriau drėkinama. Šlapalas taip pat pasižymi keratoliziniu, epidermio ląstelių lupimąsi gerinančiu, poveikiu.

 

Emolientų vaidmuo dvejopas: vandeninė fazė tiekia vandenį, o lipidinė sudaro plėvelę odos paviršiuje, palengvina epidermio barjero atsinaujinimą. Taigi emolientai atnaujina epidermio barjerą, todėl neleidžia patekti patogeniniams mikroorganizmams. Be to, jie pasižymi ir uždegimą slopinančiu poveikiu.

 

Kokį emolientą rinktis? Kuo jie skiriasi? Kokie rekomenduojami vyresniame amžiuje?

 

Pagal lipidų ir vandens santykį emolientai gali būti: aliejaus vandenyje emulsija (losjonai, pusiau riebūs kremai), vandens aliejuje emulsija (kremai, riebūs kremai ) ir tik lipidai (tepalai).

 

Daugiausiai lipidų yra tepaluose, o mažiausiai – aliejaus vandens emulsijose. Kuo didesnis lipidų kiekis, tuo emoliento poveikis geresnis ir ilgesnis, bet oda atrodo riebesnė, lipnesnė, blizganti.

 

Preparato formą (losjoną, kremą, tepalą) reikia pasirinkti atsižvelgiant į pažeistos odos vietą, jos būklę, ligos eigą (jeigu sergama). Taip pat į tai, kokiu metų ir dienos laiku jį naudosime, svarbu įvertinti ir žmogaus norus, preparato kosmetines savybes.

 

Plaukuotajai odai labiau tiks losjonai, veido, liemens, galūnių odai – kremai ir tepalai. Jei oda labai sausa, pleiskanojanti, rekomenduojama pasirinkti riebų kremą ar tepalą. Jei nėra labai išsausėjusi, tinka pusiau riebūs kremai. Žiemą sausai odai tepti tinka riebūs kremai ir tepalai, o vasarą – losjonai ir pusiau riebūs kremai. Atsižvelgiant į tam tikrų kūno dalių sausumą, vienas vietas gali tekti tepti tepalu, kitas – kremu. Žmonėms, kurių oda sausa, reikėtų pabandyti keletą emolientų. Aišku, kadangi vyresniame amžiuje oda sausesnė, tad ir priemones reikėtų rinktis riebesnes ir su didesniu šlapalo kiekiu.

 

Kaip naudoti emolientus?

 

Sausą odą emolientais reikia tepti dažnai – 2–6 kartus per dieną. Geriausia, jei emolientai naudojami kas 4 val. ar bent jau 3-4 kartus per dieną. Labai svarbu pasirinkti tinkamą emolientą ir naudoti jį reguliariai. Geriausiai tepti ant drėgnos odos, tačiau galima ir kitaip.

 

Dažna klaida – emolientai naudojami per retai, tepamas nepakankamas jų kiekis, kuris būtinas maksimaliam efektui pasiekti. Jei oda labai sausa, visam suaugusio žmogaus kūnui ištepti gali reikėti iki 500 g (priklauso nuo kūno svorio) preparato per dieną.

 

Sausos odos simptomai:

·         Šiurkšti, nelygi, paryškėja jos piešinys, parausta, pleiskanoja, pasidengia žvyneliais.

·         Praranda elastingumą, atsiranda įtrūkimų, pro kuriuos gali patekti įvairių aplinkos medžiagų, alergenų, patogeninių mikroorganizmų ir sukelti uždegimą ar ligos paūmėjimą.

·         Peršti, niežti, gali būti jaučiamas tempimas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai