Kodėl ne visus vienodai beria?
Odos ligų, kurias gali išprovokuoti maisto produktai, yra nemažai. Suaugusieji paprastai žino, kurių produktų jiems valgyti nevalia, tik vaikams dažnai reikia „atrasti“ alergizuoją sukeliantį maistą. Tai gali būti ir pienas, ir vaisiai, daržovės, ir grūdai bei jų produktai.
Be to, įvairius odos bėrimus gali sukelti ir virškinamojo trakto sutrikimai. Jei iš organizmo nepasišalina susikaupę toksinai(taip dažnai atsitinka užkietėjus viduriams), jie šalinami per odą. Tuomet ją išberia, gali kilti alergija. Todėl gydytojai dermatologai dažnai bet kokios alergijos gydymą pataria pradėti nuo valomosios organizmo dietos. Kol dar neegzistavo sorbeksas, aktyvuotoji anglis, žmonės gerai žinojo natūralius žarnyno valymo būdus ir valgė grikių ir avižų košę, keptus obuolius, džiūvėsius, gerdavo daug tyro vandens, arbatžolių nuovirų. Ir šiandien, pasirodžius pirmiesiems alergijos simptomams, reikėtų laikytis tokios dietos – ji tikrai nepakenks, greičiausiai tik padės.
Kodėl vienas žmogus gali valgyti viską iš eilės ir jo oda nereaguoja, o kitą tuoj pat išberia? Tai iš dalies priklauso nuo mūsų virškinamosios sistemos ir kepenų veiklos. Tie, kurių kepenys veikia nepriekaištingai, lengviau susidoroja su įvairiomis maiste esančiomis nepageidaujamomis medžiagomis.
Kitus žmones išberia dėl „paprasčiausios“ alergijos vienam ar kitam maisto produktui.
Oda padeda valytis
Tikriausiai pastebėjote, kad sveikiau maitintis pradėjusio ir daug gryname ore praleidžiančio žmogaus oda tampa skaistesnė. Ir, priešingai – valgančio bet ką ir bet kada, neracionaliai besimaitinančiojo (nors ir gausiai!) oda būna tarsi bespalvė, be gyvybės. Kodėl? Dėl maisto medžiagų pertekliaus organizme susidaro daug jų apykaitos produktų, tarp jų ir toksinių medžiagų. Tokio žmogaus kepenų ir inkstų veikla būna apkrauta didžiuliu darbu – jiems reikia nukenksminti ir pašalinti šias medžiagas. Šie organai net negali veikti visu pajėgumu, o tai reiškia, kad iš organizmo tinkamai ir laiku nepašalinama tulžis, kiti skysčiai.
Oda – taip pat yra šalinimo organas: per ją skiriasi prakaitas, riebalai ir pan. Su prakaitu pasišalina ir dalis organizmui nereikalingų medžiagų, ypač, kai jų susidaro daug. Aktyvėja riebalų liaukos, iš išorės pakliuvus nešvarumams jos greitai užsikemša ir kyla bėrimai.
Kaip išvengti šių nemalonumų? Nemaitinti odos tuo, ko ji nemėgsta. Tada ji atrodys taip, kaip mes norime.
Didžiausi kenkėjai
Maisto priedai. Jeigu valgote produktus su konservantais, skonio stiprikliais ir kitokiais cheminiais priedais (tokių dauguma prekybos centruose), tai organizmui reikia papildomų jėgų, kad visa tai pašalintų. Energija, kuri gali būti naudinga organizmui (kartu ir odai), žūsta kovodama su maisto priedais.
Riebaluose kepti patiekalai. Kaitanmuose riebaluose susidaro didžiulis kiekis laisvųjų radikalų. Patekę į organizmą ir būdami chemiškai aktyvūs, jie pažeidžia kitus cheminius junginius. Taip susidaro kenksmingos medžiagos, galinčios sukelti net vėžį. Taip laisvieji radikalai gali pakenkti odos kolagenui, ląstelių membranoms ar lipidiniam odos sluoksniui. Laisvųjų radikalų gausu keptuose valgiuose: gruzdintose bulvytėse, traškučiuose, spurgose, gruzdintuvėje gamintuose patiekaluose. Taip pat jų galima rasti nekokybiškame majoneze, margarine. Tokie produktai trikdo kepenų veiklą, o jei ji nesusitvarko su savo užduotimi, šį darbą iš dalies perima oda. Tad dažniau stenkitės valgyti natūralius, neriebius pieno produktus, virtą, troškintą mėsą, žuvį.
Alkoholiniai gėrimai, ypač vartojami dažnai, sausina odą, skatina jos senėjimą. Rekomenduojama saugi dozė – 20 g moterims ir 40 g vyrams aperityvo prieš valgį.
Konditeriniai gaminiai (bandelės, pyragaičiai, tortas) turi nedaug naudingų medžiagų. Kai toks maistas pakliūva į organizmą, jam apdoroti pasitelkiamos vitaminų, baltymų, mikroelementų pajėgos. Jei konditerijos gaminiuose yra palmių aliejaus, tai vėlgi sunkiau dirbti kepenims. Geriausia saldumynus gaminti namie iš natūralių produktų ir valgyti juos vienąkart per dieną mažomis porcijomis (porcija –50–70 g).
Odai naudinga
Vitaminas A skatina odos regeneraciją ir taip greičiau atsinaujina pasenę odos sluoksniai. Be to, jis atitolina senėjimo procesus, raukšlių atsiradimą. Vitaminas A minkština odą ir stipriai mažina odos ragėjimą ir sausėjimą. Trūkstant vitamino A, oda tampa blyški ir sausa, gali atsirasti įvairių įtrūkimų. Vitamino A yra žuvų taukuose, kepenyse, kiaušiniuose, morkose, moliūguose, cukinijose, pomidoruose, abrikosuose, persikuose.
Baltymai – viena svarbiausių kūno sudedamųjų dalių. Iš jų formuojasi naujos raumenų, kaulų, įvairių audinių ląstelės. Organizme nuolat vyksta baltymų apykaitos procesai, o tai reiškia, kad vieni jų išnyksta ir vietoj jų kūnas turi gauti naujų. Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu: mėsa, pienu, kiaušiniais, žuvimi.
Folio rūgštis stimuliuoja kraujodarą, dalyvauja medžiagų apykaitos energetiniuose procesuose, skatina dermos, gilesniojo odos sluoksnio, atsinaujinimą. Folio rūgšties yra žalios spalvos daržovėse, lęšiuose, avokaduose, alaus mielės, apelsinuose, kviečių gemaluose.
Vitaminas C – antioksidantas, kuris kovoja su laisvaisiais radikalais ir padeda sumažinti pažeidimus, atsiradusius dėl ilgo buvimo saulėje, rūkymo ir užterštos aplinkos. Laisvieji radikalai pažeidžia kolageno ir elastines skaidulas, sukelia raukšles ir kitus senėjimo požymius. Vitamino C yra citrusiniuose vaisiuose, daržovėse.
Vitaminas E – vienas antioksidantų, kuris ypač reikalingas moterims. Kaip ir vitaminas C, jis padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, skatina gyti žaizdas, stiprina organizmo imunitetą, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio, kartu su vitaminu A mažina odos vėžio atsiradimo riziką. Vitaminas E padeda kovoti su raukšlėmis, daro odą lygią. Vitaminas E organizmui padeda apsirūpinti energija, normalizuoja hormonų pusiausvyrą ir lytinės sistemos veiklą, o visa tai gerai veikia odos sveikatą.
Šio vitamino gausu daigintuose grūduose, žaliose daržovėse, aliejuje, migdoluose, žemės riešutuose, graikiniuose riešutuose, burokėliuose, nevalytuose ryžiuose. Vitamino E pasisavinimą gerina selenas, kurio gausu braziliniuose riešutuose, kiaušinio trynyje, jūros gėrybėse (austrėse), raudonojoje mėsoje, česnakuose.
B grupės vitaminai skatina angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitos procesus – tai gerina ir odos būklę. Trūkstant B grupės vitaminų, gali atsirasti odos sausumas, pleiskanojimas, dantenų jautrumas, įtrūkimai lūpų kampučiuose. Šių vitaminų yra kepenyse, mėsoje, kiaušiniuose, kruopose, grūduose, žaliose daržovėse.
Ir neskubėkite tikėti garsiai rėkiančia reklama, kad, tarkim, jogurtas su mėlynėmis yra puikus antioksidantų šaltinis. Visada skaitykite etiketes – gali būti, kad kartu su mėlynėmis jums siūlo puokštę dažiklių ir kvapiklių...
Nauja mada ar panacėja?
Žmonija nuolat ieško naujų galimybių odos sveikatai ir jaunystei išsaugoti be skalpelio ir brangių procedūrų. Išties, to galima siekti vartojant nutrikosmetikos preparatus ir laikantis to paties principo „grožis iš vidaus“.
Nutrikosmetikos pradininke laikoma Japonija. Kai 1960–1970 metais Europą apėmė seksualinė revoliucija ir moterys galvojo tik apie tai, kaip ryškiau pasidažyti ir padaryti įmantresnę šukuoseną, Japonijoje buvo įgyvendinama valstybinė sveikatinimo programa. Japonės tuomet sprendė klausimą: ką dar suvalgyti, kad atrodytume gražesnės? Tuomet, sujungus augalų gydomąsias savybes ir naujausius farmacijos pasiekimus, rinkoje pasirodė pirmieji biologiškai veiklūs maisto papildai, kurie netrukus buvo pavadinti „grožio tabletėmis“. Jie leido greitai ir be didelių pastangų organizmą prisotinti trūkstamų vitaminų, mikroelementų. Vėliau šie preparatai pasiekė Europą (pirmiausia – Prancūziją). Šiandien „grožio tabletes“ gamina nemažai kompanijų, jos yra specializuotos, t.y. skirtos įvairioms odos problemoms spręsti, antsvoriui tirpdyti. Tačiau, kaip ir daugelis preparatų, jie nėra panacėja, o lazda visuomet turi du galus.
Pravartu žinoti
Apie tai, kokio vitamino ar medžiagos trūksta jūsų organizmui, gali pasufleruoti oda:
*sausėjanti oda ir plaukai – tai ženklas, kad organizmui stinga vitaminų A, D, E;
*blyški, melsvą atspalvį turinti oda – organizmui trūksta vitaminų C, E ir geležies;
*lūžinėjantys nagai ir dažnai šerpetojanti oda byloja apie silicio ir geležies trūkumą;
*pernelyg riebi oda reikalauja B grupės vitaminų ir cinko.
Plaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauDauguma išleidžiame krūvas pinigų pirkdami aukščiausios kokybės šampūnus bei kondicionierius. Tačiau mažai kas rimtai pagalvoja, jog reikia pasirūpinti ir galvos oda. Kadangi ji nesimato po mūsų plaukais, mes apie ją pamąstome tik tuomet, kai iškyla problemos. Pagal statistiką, beveik 50 proc. žmonių yra ar buvo pažeista galvos oda. Tačiau yra daug būdų, kaip šiuos pažeidimus galima gydyti....
Skaityti daugiauSostinėje gyvenanti Vitalija pastarųjų kelių metų laikotarpį prisimena nenoriai. Jis buvo sunkus, nes dėl savo išvaizdos ji dažnai jautėsi nejaukiai. Jos veido oda nuolat buvo paraudusi ir nusėta spuogeliais. Labiausiai ji dabar gailisi, kad tiesiog nepasidomėjo ir nepasikonsultavo su išmanančiu mediku. Vizitas pas dermatologę galėjo apsaugoti ją nuo komplikacijų ir didelių išlaidų. ...
Skaityti daugiau„Akys – sielos veidrodis“ – tai sena ir paplitusi patarlė visame pasaulyje. „The eye is the mirror of the soul“, – sako anglai, „Oculus animi index“, – sakoma lotyniškai. „Šis vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus jutimo organų atspindi ne tik jausmus, bet ir mūsų fizinę sveikatą“, – tvirtina gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė....
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę