Kasmet vis plonėjant atmosferos ozono sluoksniui, padidėjo mus pasiekiantis ultravioletinių spindulių kiekis. Norint išvengti akių ašarojimo, reikėtų nepamiršti saulėtą dieną nešioti akinius nuo saulės, tik pirktus optikos salone, o ne gatvėje, nes tik taip būsite garantuoti dėl jų kokybės.
Stiklo spalvą reikia pasirinkti tokią, kuri tinka būtent jūsų akims.
Paraudusios ir ašarojančios akys – pirmieji akių nuovargio simptomai. Gal per ilgai žiūrite televizorių, dirbate kompiuteriu ar kokį panašų darbą? Kai įdėmiai žiūrite, paprastai mažiau mirksite, todėl akys sausėja ir pradeda ašaroti. Todėl svarbus patarimas – kuo dažniau mirksėkite! Atsinaujinusi ašarų plėvelė sudrėkins jūsų akis.
Dirbdami kompiuteriu, kas valandą darykite pertraukėles. Atlikite tai, kas suteiktų akims poilsį: išeikite į balkoną pasigrožėti gamtovaizdžiu, išgerkite puodelį kavos, paskambinkite draugui.
Jei esate alergiški žydintiems augalams, akys irgi gali ašaroti. Todėl reikėtų vengti ilgai būti lauke augalams žydint, ypač kai yra vėjuota. Neatidarinėkite plačiai langų ir durų, jei prie namų auga žydintys augalai.
Akis nuo alerginės reakcijos nuramins vėsaus vandens ar vėsios žalios bulvės kaukė: padarykite košelę ir ją uždėkite ant akių. Laikykite apie 10 min. Dar paprasčiau įsigyti dirbtinių ašarų – jų įvairių vaistinėse tikrai pakanka.
Gana dažnai akys ašaroja nuo cigarečių dūmų. Neretai vien dėl to neįmanoma lankytis baruose, naktiniuose klubuose, kur kartais minia žmonių skendi dūmų kamuoliuose.
Jei nešiojate kontaktinius lęšius, turėtumėte nerūkyti. Priešingu atveju nuolat jausite akių sausumą, ašarojimą.
Akis gali ašaroti, jei ją sudirgino pakliuvęs svetimkūnis. Pasistenkite nosinaitės krašteliu ar šlapios vatos gumulėliu akį valyti nosies link, tuomet blakstiena, dulkelė ar krislas su ašaromis pasišalins greičiau. Po to akį praplaukite drungnu virintu vandeniu.
Jei nepavyksta iš akies pašalinti įkritusio svetimkūnio, kreipkitės į akių gydytoją.
Daugeliui akys labiau nei bet kada ašaroja vasarą, atostogaujant. Akys gali sudirgti besimaudant, patekus vandens. Taip pat jas dirgina stiprus vėjas ir jo pustomas smėlis. Pasekmes – graužimą, ašarojimą – ne vienas esame pajutę kitą dieną. Akis išdžiovina ir kondicionieriai, ventiliatoriai viešbučiuose, lėktuvuose, automobiliuose.
Priežasčių gali būti daug, bet rezultatas vienas – akių ašarojimas. Todėl, vykstant atostogauti, nesvarbu, ar į sodybą Lietuvoje, ar į tolimą svetimą šalį, vertėtų turėti dirbtinių ašarų. Jos pagelbės ašarojančioms akims, nesvarbu, kokia priežastis tai sukėlė.
Neretai ašarojančioms akims labai padeda juodosios arbatos kompresai. Švarios marlės skiautes pamirkykite šiltoje arbatoje, nugręžkite ir uždėkite ant pavargusių akių.
Akių dirglumą ir nuovargį mažina vėsūs ramunėlių kompresai, tačiau jie ne visiems tinka, nes kartais gali sukelti akių alerginę reakciją.
Bet geriausiai gelbsti dirbtinės ašaros, kurios sudrėkina, sutepa ir praplauna akis. Išnyksta nemalonus sausumas, perštėjimas, ašarojimas.
Kartais tikslinga panaudoti ir akių lašų.
Per poilsio valandėles atlikite specialius pratimus, kurie padės atpalaiduoti akių raumenis.
• Plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį.
• Pabūkite šiek tiek užsimerkę, tada pažiūrėkite į tolį.
• Nukreipkite žvilgsnį į dešinę, paskui – į kairę, į viršų ir į apačią (galva išlieka tiesi).
• Galva tiesi, užsimerkite. Pasukite akis į dešinę, tada – į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.
• Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to – į tolį.
Kiekvieną pratimą kartokite 4–5 kartus.
Vasara – puikus metas stiprinti akis ir regėjimą. Labai naudingi pomidorai, morkos, špinatai, mėlynės, migdolai, pavasarinės dilgėlės lapai. Valgykite kuo tamsesnius salotų lapus, krapus, petražoles, nes kuo jie žalesni ir tamsesni, tuo juose yra daugiau liuteino, o ši medžiaga stiprina akies tinklainę ir gerina regėjimo aštrumą.
Plaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauDauguma išleidžiame krūvas pinigų pirkdami aukščiausios kokybės šampūnus bei kondicionierius. Tačiau mažai kas rimtai pagalvoja, jog reikia pasirūpinti ir galvos oda. Kadangi ji nesimato po mūsų plaukais, mes apie ją pamąstome tik tuomet, kai iškyla problemos. Pagal statistiką, beveik 50 proc. žmonių yra ar buvo pažeista galvos oda. Tačiau yra daug būdų, kaip šiuos pažeidimus galima gydyti....
Skaityti daugiauSostinėje gyvenanti Vitalija pastarųjų kelių metų laikotarpį prisimena nenoriai. Jis buvo sunkus, nes dėl savo išvaizdos ji dažnai jautėsi nejaukiai. Jos veido oda nuolat buvo paraudusi ir nusėta spuogeliais. Labiausiai ji dabar gailisi, kad tiesiog nepasidomėjo ir nepasikonsultavo su išmanančiu mediku. Vizitas pas dermatologę galėjo apsaugoti ją nuo komplikacijų ir didelių išlaidų. ...
Skaityti daugiau„Akys – sielos veidrodis“ – tai sena ir paplitusi patarlė visame pasaulyje. „The eye is the mirror of the soul“, – sako anglai, „Oculus animi index“, – sakoma lotyniškai. „Šis vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus jutimo organų atspindi ne tik jausmus, bet ir mūsų fizinę sveikatą“, – tvirtina gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė....
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę