Saugokimės ir būsime apsaugoti

Artėjanti vasara ir saulės kaitra vilioja atostogomis ir malonumais, tačiau neatsargiuosius gali greitai susargdinti. Tema nenauja, tačiau kai kurias ir gerai išmoktas buvimo saulėje pamokas reikėtų pasikartoti.
 

Ozono sluoksnis plonėja


Šiemet balandį pasaulinė meteorologijos organizacija pranešė, kad ozono sluoksnis virš Arkties regiono per pastaruosius kelis mėnesius rekordiškai suplonėjo – net 40 proc. (iki šiol didžiausias ozono sluoksnio sumažėjimas siekė 30 proc.). Pasak organizacijos atstovų, ozono sluoksnio mažėjimą sukėlė atmosferoje esančios cheminės medžiagos ir dideli žiemos šalčiai stratosferoje. Jei sumažėjęs ozono sluoksnis persikels iš Arkties į kitus regionus, neišvengsime ultravioletinių spindulių padidėjimo ir su tuo siejamų pasekmių. Tai reiškia, kad į Žemę patenka vis daugiau ultravioletinių spindulių, kurie gali sukelti odos nudegimus, odos vėžį ir pažeisti akis. Žemės atmosferoje esantis ozono sluoksnis it skydas saugo gyvus organizmus nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, pasiekiančių mus iš kosmoso.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai ramina, kad ozono sluoksnio storio svyravimai vyksta nuolat ir Lietuvoje skelbiamo 40 proc. suplonėjimo nėra. Tačiau pripažįsta, kad vasarą, kada ozono sluoksnis suplonėjęs ir yra labai karštos, saulėtos dienos, žmonėms tikrai reikėtų pasisaugoti. Mat tada prasiskverbia daugiau ultravioletinių spindulių, ir gali kilti rimtų odos problemų. Tad vasarą kiekvienam reikia imtis tinkamos apsaugos.
 

Kuo jie pavojingi?


Oda, besigindama nuo saulės spindulių, stengiasi išskirti kuo daugiau melanino ir patamsėja. Tačiau per ilgai kaitinantis oda gali net nudegti, o, daug kartų patyrusi saulės sukeltą nudegimą, greičiau raukšlėjasi, sausėja, gali atsirasti dėmės, apgamai, išsivystyti melanoma (odos vėžys). Didžiausias pavojus yra tas, kad neigiami odos pokyčiai vystosi nepastebimai ir neišnyksta. Tyrimai įrodė, kad net apie 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20 ar net 30 metų.Ypač nepatartina saulėje kaitintis vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, sergantiesiems lėtinėmis plaučių, kepenų, inkstų, onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tačiau saulė yra naudinga ir reikalinga žmonių organizmui. Saulės spinduliai ne tik kelia nuotaiką, yra vitamino D šaltinis, net gydo kai kurias odos ligas (žvynelinę, dermatitą ir kt.)
 

Apsaugos abėcėlė


Nors ultravioletinių spindulių poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau prisiminkite, kad pavojingiausias metų laikas lepintis saulės spinduliais yra nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio, o paros metas – 11–16 val. Tuo metu saulės spinduliai yra intensyviausi.
Karštą vasaros dieną vidudienio valandas reikėtų praleisti pavėsyje. Pirmomis dienomis būti kaitrioje saulėje nereikėtų ilgiau nei 15–30 minučių.
Pasikaitinus saulėje, nereikia stačia galva nerti į šaltą vandenį – tai gali turėti neigiamos įtakos odos kraujagyslėms, sąnarių ligoms. Tačiau jei vandens temperatūra viršija 22–24 laipsnius C, ilgiau pasimaudyti, paplaukioti būtina ir sveika.
Nuo tiesioginių saulės spindulių reikia saugoti veido, kaklo, krūtinės odą, galvą pridengti gerai orą praleidžiančiu audeklu ar šiaudine skrybėle, dėvėti šviesius marškinėlius ilgomis rankovėmis, akis saugoti tamsiais akiniais su stipriu UV filtru. Jei ketinate kaitintis saulėje, odą būtina patepti apsauginiu kremu nuo saulės.
 

Svarbus saulės filtras


Renkantis apsauginį kremą, būtina atkreipti dėmesį į apsaugos nuo saulės faktorių, kuris etiketėje žymimas SPF (angl. Sun Protection Factor). Tai skaičiais išreikštas saulės filtras, kuris neleidžia ultravioletiniams spinduliams pasiekti ir pažeisti žmogaus odos arba, kitaip tariant, jis parodo, kiek priemonė yra efektyvi. Nėra nė vienos priemonės, kuri ultravioletinius spindulius sulaikytų 100 proc., tačiau tinkamai apsaugai galite rinktis iš šių variantų: SPF 2 sulaiko iki 50 proc. UVB spindulių, SPF 10–90 proc., SPF 15–93 proc., SPF 20–95 proc., SPF 30–96,7 proc., SPF 60–98,3 proc.
Net išsitepus apsauginiu kremu, kaitinimosi saulėje trukmę nulemia odos tipas ir jautrumas. Pavyzdžiui, jei saulėje jūsų oda parausta per 10 minučių, vadinasi, esate baltaodis, turintis jautrią odą, todėl reikia naudoti apsauginį kremą su 50 SPF faktoriumi. Pasitepus šia priemone, saulėje saugiai galima būti apie 4 valandas (žinoma, jei prieš tai jau esate buvę saulėje trumpesniais laiko intervalais). Jei esate tamsesnės odos tipo, jums pakaks 15 SPF pažymėto kremo ar losjono.
Taip pat svarbu, kur atostogausite ir deginsitės. Pietų šalyse saulės aktyvumas yra daug didesnis, todėl rinkitės losjoną su didesniu 25, 30 ar 50 SPF (tik nepamirškite įvertinti ir savo odos tipo). Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15–20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias natūralias kosmetikos priemones. Pavasario ir vasaros sezono pradžioje reiktų naudoti stipresnes apsaugines priemones – 25–40 SPF. Kadangi sezono pradžioje oda nespėja prisitaikyti prie UV spindulių, todėl, deginantis be apsauginių kremų, oda stipriai traumuojama, padidėja rizika susirgti odos vėžiu. Vėliau galima naudoti silpnesnius kremus – 15–20 SPF. Priemonės nuo saulės yra efektyvios tik tuomet, kai jos naudojamos teisingai.
 

Naudojimosi apsauginiu kremu priesakai


Apsauginiu kremu tepkitės prieš eidami į lauką. Kremu reikėtų išsitepti mažiausiai 15 minučių prieš einant į lauką (geriausia – pusvalandį). Kremui reikia įsigerti į odą, ir dar turi praeiti šiek tiek laiko, kad pradėtų veikti apsauginės medžiagos.
Negailėkite kremo. Dermatologai rekomenduoja suaugusiam žmogui išsitepti ne mažiau nei 25 g kremo. Nepamirškite išsitepti kaklą, apie ausis, net tarpupirščius.
Kremu pasitepkite išsimaudę. Dauguma klaidingai mano, kad, vieną kartą išsitepus, kremas apsaugos visą dieną – tai netiesa. Kremas, kurio etiketėje neparašyta „atsparus vandeniui“, išsimaudžius ar gausiai suprakaitavus, nesaugo nuo saulės. Tad, išsimaudę jūroje ar ežere, kūną turėtumėte išsitepti iš naujo. Apskritai apsauginiai kremai turėtų būti tepami maždaug kas dvi valandas.
Kremą reikia naudoti ir tada, kai nėra saulės. Apsauga nuo saulės reikalinga ir saulėtą, ir apniukusią dieną. Kenksmingi ultravioletiniai spinduliai veikia odą net ir tada, kai lauke debesuota. Kiekvienas žmogus gali susirgti odos vėžiu, ir tai nepriklauso nuo amžiaus, odos spalvos ar tautybės.
Geriausia profilaktinė priemonė – nepiktnaudžiauti saulės spinduliais, saikingai degintis, dėvėti galvos apdangalus, šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, akis saugotis akiniais nuo saulės, gerti daug skysčių (geriausia paprastą vandenį), daugiau valgyti vaisių.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai