Saugokime odą nuo buitinės chemijos

Dulkės, vėjas, įvairios cheminės medžiagos bei dažnas plovimas dirgina odą. Tinkamai neprižiūrima oda išsausėja, skilinėja, šiurkštėja, trūkinėja – nyksta natūralūs riebalai ir lipidai bei rišamosios odos medžiagos, dėl to sumažėja odos apsauginis barjeras. O augantis neigiamas buityje naudojamų cheminių medžiagų poveikis žmogaus organizmui kasmet sukelia vis daugiau odos ir alerginių ligų.
 

Didžiausi odos priešai


Vis dėlto dažniausiai odos uždegimą sukelia išorės veiksniai – kontaktas su dirgikliais ir toksiškai veikiančiais veiksniais bei kontaktas su alergenais. Odos pažeidimus gali sukelti rūgštys, šarmai, tirpikliai, alkoholiai, dažnai pasitaikantys kasdieniniame žmogaus gyvenime. Agresyvūs detergentai pašalina apsauginį riebalinį odos sluoksnį, pagreitina vandens praradimą per odą ir intensyvina išorės dirgiklių patekimą į odą. Šie procesai skatina odos uždegimo vystymąsi.

 

Kokios buityje naudojamos cheminės medžiagos gali pakenkti odai?


Dauguma cheminių valiklių ir skalbiklių turi ir neigiamą poveikį sveikatai. Apskaičiuota, kad, norint visiškai pašalinti skalbimo priemones iš audinio, jį reikėtų perskalauti ne mažiau kaip 16 kartų. To nedaro net ir naujausios kartos skalbimo mašinos.
O visiškai nepašalintos skalbiklių dalelės gali sudirginti odą ir sukelti alergines reakcijas.
Skalbiniams balinti naudojamos priemonės, kurių sudėtyje yra chloro junginių, vandenilio peroksido, karbonatų. Chloro junginiai yra žalingiausi, jie gali dirginti odą, sukelti niežėjimą, paraudimus. Reaguodami su kitomis cheminėmis medžiagomis, jie gali sudaryti labai nuodingus junginius.
Paviršių valiklių pagrindinės sudedamosios dalys – veikliosios medžiagos, įvairūs karbonatų (sodos) deriniai, rūgštys, aromatą suteikiančios medžiagos. Specialistai pataria saugoti rankas, odą, akis ir darbuotis apsimovus su guminėmis pirštinėmis.
Jei valikliai skirti stiklo paviršiui valyti, jų sudėtyje yra acto (šalinančio kalkes), amoniako (suteikiančio blizgesį). Purškiamuosiuose langų valikliuose yra acto be amoniako, kurie gali stipriai sudirginti odą ir gleivines.


Į valiklių baldams sudėtį įeina terpentinas, vaškai, alkoholiai, eteriai. Tai stipraus kvapo medžiagos, galinčios dirginti veikti kvėpavimo takus, o neretai ir išprovokuojančios kosulį, bronchų spazmą.
Valomosios medžiagos lengvai pašalina lipidus (riebalus), kurie sudaro apsauginį mūsų odos sluoksnį. Ypač atidžiai valymo priemones reikėtų rinktis jautrią odą turintiems ir alergiškiems žmonėms.
 

Odos pažeidimų pasekmės


- Susilpnėja apsauginės funkcijos, susilpnėja atsparumas cheminiams, fiziniams veiksniams, mikrobų poveikiui.
- Padidėja odos pažeidimų tendencija – oda būna sudirgusi, paraudusi, pleiskanoja ir skilinėja.
- Susilpnėja odos kaip barjero funkcijos, lengviau prasiskverbia alergenai ir kitos žalingos medžiagos.
- Išsivysto kontaktiniai dermatitai nuo ilgalaikio kontakto su silpnų koncentracijų žalingomis medžiagomis.
- Alerginiai kontaktiniai dermatitai – odos reakcija į alergenus (ypač alergiškai jautriems asmenims).
 

Kaip padėti pažeistai odai?


Specialistai teigia, kad nepakeičiama priemonė sudirgusiai, išsausėjusiai , pleiskanojančiai odai – emolientai. Emolientai – tai kremai ar losjonai, kurių sudėtyje yra lipidų (riebalų), jie atkuria natūralų odos lipidinį sluoksnį, drėkina, minkština ir saugo odą nuo išorinių dirgiklių.
Odos paviršiuje emolientai sudaro lipidinį barjerą, kuris saugo odą nuo vandens išgaravimo. Į visų emolientų sudėtį įeina keturios pagrindinės dalys: lipidai (nuo 11 iki 100 proc.), humektantai – pagrindiniai drėkikliai (lemiantys odos drėgmę), emulsikliai, kurie suteikia produktui tekstūros vientisumą, ir konservantai, turintys antibakterinį poveikį ir užtikrinantys preparato ilgaamžiškumą. Dar vienas ir turbūt pagrindinis reikalavimas emolientams – jų sudėtyje negali būti kvapų, dažiklių ar kitų medžiagų, sukeliančių odos sudirginimą.
Emolientai yra kelių tipų (tai priklauso nuo vandens ir lipidų santykio): losjonai, kremai, riebūs kremai. Mažiausias lipidų kiekis yra hidrolosjone ir kreme, didesnis – lipolosjone ir riebiame kreme. Kuo didesnis lipidų kiekis, tuo geresnis odos maitinamasis efektas, ilgesnis gydomasis poveikis. Emolientų sudėtyje gali būti papildomų medžiagų, suteikiančių priemonei įvairių savybių. Jei sudėtyje yra šlapalo (pvz., Excipial U hidro ir lipolosjonai), tai preparatas slopins niežėjimą, malšins uždegimą bei skatins epidermio atsinaujinimą; emolientai su cinko oksidu sugeria drėgmę, stabdo bakterijų dauginimąsi, mažina uždegimo reakciją, gydo iššutimus.
Pavartojus emoliento, drėkinamasis poveikis pasireiškia per pusę ar vieną valandą ir trunka apie keturias valandas, oda atgauna elastingumą, tampa atsparesnė klimato veiksniams, taip pat ir buityje naudojamiems cheminiams dirgikliams. Emolientai gali būti vartojami ne tik odai prižiūrėti – drėkinti, minkštinti ir maitinti. Jie plačiai naudojami kaip pagalbinė priemonė įvairioms odos ligoms (pvz., ichtiozei, atopiniam dermatitui, žvynelinei, kontaktiniam dermatitui ir kt.) gydyti. Šie preparatai taip pat vartojami saulėje perdegusiai odai ar po radioterapijos procedūrų prižiūrėti.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai