Jelenos Šubinos (34 m.) produktyvumu galima žavėtis iki pavydo. Ji daugybės tarptautinių psichologinių asociacijų narė, 15 knygų serijos autorė yra įvaldžiusi 30 kūno terapijos rūšių ir masažų, turi art terapijos, NLP praktikos, Geštalto psichologijos ir dramos terapijos specializacijas.
2002 m. ji įkuria Profesionalaus treningo asociacija. Joje buriasi specialistai iš Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Pabaltijo valstybių. Beje, Jelena gana dažnai svečiuojasi Vilniuje. Čia didelio susidomėjimo sulaukė jos seminarai „Moteriškas klausimas“, „Kūnas ir erdvė“, „Baimės“, „Aš ir mama“ bei kiti. Ji yra per 20 teminių seminarų autorė. Pagal jos metodikas dirba daugelis pasaulio psichologų ir psichoterapeutų.
Įdomus yra Jelenos sumanyti seminarai-ekspedicijos į dvasiškai stiprias pasaulio vietas. Susivienijimas pavadintas „Kūno ekologija ir sąmonė“ rengia seminarus ir festivalius Karelijoje, Altajuje, Kaukaze ir Kryme. Prieš du metus buvo sukurtas unikalus projektas „Psichologija ant pasaulio viršūnių“. Projekto dalyviai kopė į Elbrusą.
Vieno Jelenos apsilankymo Vilniuje metu po seminaro pateikiau šiai neeilinei moteriai keletą klausimų apie jos sukurtą kūno terapijos sistemą.
Mūsų mintys veikia mūsų kūno sveikatą, daro įtaką mūsų gyvenimo būdui, ir visa tai atsispindi mūsų kūne. Kūno terapeutas stengiasi pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, mokydamas jį būti jautresniu, gyvybingesniu ir labiau reaguojančiu, adekvačiu vykstantiems reiškiniams. Moko gilinantis į save ir, suvokiant ligos priežastis, padėti sau gyti.
Kūno terapija – tai didelis judėjimas, sakyčiau, metodų visuma. Užregistruotų metodų yra per 600. Kūno terapijos metodai plačiai taikomi terapijos, psichologijos, reabilitacijos, sporto srityse. Kūno terapeutas atranda tam tikrose kūno vietose esančius blokus, jie turi emocinę prigimtį. Dirbant su emocijomis, jų išlaisvinimu, suvokiant su kuo susijusi viena ar kita kūno dalis galima padėti žmogui pasiekti norimų rezultatų.
Kūno terapija nėra XXI a. prasimanymas. Šios žinios yra senos kaip ir žmonija, jos atėjo iš Rytų. Europiečiai tik viską pritaikė pagal savo tradicijas, sugalvojo savo terminus, tačiau iš esmės tai yra seniai pamirštų gerų dalykų atradimas.
Kūno terapija yra tai, kas vadinama holistine medicina. Tai yra visuminis žmogaus suvokimas, jis nėra atskiri organai, tai bendra visuma.
Kūno terapija vyksta sąmoningai suvokiant, kad prieš tave guli gyvas žmogus, kuris turi jausmus, kuris išgyvena, reaguoja, serga ne vien dėl to, kad kreivai sėdi ar ne taip vaikšto, o todėl, kad kažkur save varžo, kad jo gyvenime yra emocinė sfera, su kuria jis nesusitvarko. Visa tai suvokiant atliekamas ne šiaip paprastas masažas.
Kūno terapeutas kalbasi su kūnu ir iš jo sužino, kokia yra žmogaus psichinė savijauta. Yra atitinkamos kūno vietos, kurias reikia paliesti, atitinkamas rankų padėjimas – visa tai leidžia daug sužinoti apie tam žmogaus ligas.
Jeigu masažistas turi tam tikrą rankų judesių schemą, tai kūno terapeutas stebi kūną. Jis žiūri kaip kūnas reaguoja į jo prisilietimus: keičiasi kvėpavimas, kažkur atsiranda įtampa ar atsipalaidavimas, galiausiai, kūnas ima šnekėtis su terapeutu. Kartais emocijos taip sukyla, kad žmogus gali nuliūsti, ima verkti. Dialogas nėra svarbiausias dalykas šios terapijos metu, nors kartais gali būti užduodami klausimai.
Kartais išlenda užgniaužtas pyktis, agresija, užgniaužtas „aš“, gėda, skausmas. Žmonės blokuoja savo norus, jausmus ir visa tai išlenda kūno terapijos metu.
Žmonės pas mus ateina dėl įvairių priežasčių: kažką skauda, blogai emociškai jaučiasi. Kaip vėliau išaiškėja blogos sveikatos ir vidinės savijautos priežastys gali būti santykiai su tėvais, draugais, savimi, aplinkine erdve. Kartais žmogus kreipiasi turėdamas labai konkretų tikslą – jis nori išmokti būti labiau komunikabilus ar atsikratyti kažkokios baimės. Kiekvienas tikslas diktuoja tam tikrų technologijų pasirinkimą.
Taip. Kai keičiasi politinė ir ekonominė situacija šalyje, žmonės jaučiasi nesaugiai ir jie stengiasi visokiais būdais pasijusti geriau. Visais laikais būdavo periodai, kai suklestėdavo susidomėjimas dvasiniais dalykais, atsirasdavo naujų tikėjimų, judėjimų, religijų ir t.t. O po to žmonija vėl grįždavo prie paprastų dalykų: tinkamo maisto, gero miego, puikios fizinės savijautos. Tai yra pagrindas, nes tai susiję su gera sveikata ir gera dvasine savijauta. Kai jautiesi harmoningai, nereikia ieškoti vienadienių dievų.
Vieni mėgsta, kad jiems duotų tikslias instrukcijas, ką jis turi daryti, kad imtų ir pasveiktų. Todėl kasmet atsiranda nauja metodika. Išbandęs ją, žmogus vėl ima ieškoti naujos, nes ji antrą kartą neveikia. Metodika turi savo resursą, kuris po kurio laiko baigiasi. Metodika neveikia dar ir todėl, kad jo viduje chaosas, jo vidus skylėtas ir ta metodika tik užkamšo jo vidines skyles.
Kūno terapija yra ilgalaikis metodas. Ji siūlo įvesti tvarka santykiuose su aplinkiniais, šeimos nariais, mylimaisiais, bendradarbiais. Kol bus įvesta ta tvarka, gali praeiti daug laiko. Tačiau nuosekliai ir neskubant einant į ramų, sveiką gyvenimo būdą, pilnatvės ir darnos jausmas išlieka labai ilgai.
Pirmiausia reikia išmokti suvokti savo emocijas, kurios kyla tam tikrose gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui, viršininkas sako kažką jums nemalonaus. Socialinio gyvenimo taisyklės reikalauja iš mūsų ramaus ir elgesio be emocijų. Todėl svarbu suvokti savo tuo metu kylančias emocijas. Jūs pykstate? Išeikite už durų ir nusikeikite (juokiasi). Tai yra reikalinga, nes yra žmonių, kurie net uždaroje patalpoje, kur jų niekas nemato, nesugeba išsakyti savo emocijų. Yra žmonių, kurie eina į sporto klubą ir ten išlieja per dieną sukauptą negatyvą. Kiti gi vaikšto kietai sukąstu žandikauliu. O kūno žemėlapyje ši vieta – užgniaužtos agresijos zona.
Stresas nėra baisiausia bėda. Sociumo baimė yra XXI epidemija. Mes kasdien sutinkame daug žmonių ir gauname daug informacijos, mes nudirbame daugybę darbų, tiek, kiek dar prieš kelis šimtus metų būtų daroma kelias savaites, o gal ir mėnesius. Stresas šiuo atveju yra naudingas, nes jis padeda žmogui išlikti šiomis sudėtingomis sąlygomis.
Žmonija nuosekliai ėjo tokio gyvenimo būdo, kurį turime, link, todėl už tai tenka mokėti. Turime išmokti prisitaikyti prie naujų sąlygų. Tie, kurie nepakelia – suserga, vadinasi, jiems prisitaikyti sekasi sunkiau. Nors iš savo asmeninių pastebėjimų galiu pasakyti, kad dažnai ne darbe patiriamas stresas sukelia ligas, o mes patys keliam sau papildomus stresus. Jeigu kaimynas naujai perdažė namą, vadinasi, ir man reikia. Vadinasi, turiu dabar lakstyti laisvalaikiu po parduotuves, ieškoti geriausių dažų, gal net samdyti statybininkus, tada su jais bartis ir t.t. Juk patys sukūrėte sau nereikalingą stresą. Užstrigote kamštyje ir kažkur vėluojate? Vėlgi galima paskambinti, pasakyti, kad įstrigote ir, įsijungus radiją, pasiklausyti kokios laidos ar pasimokyti anglų kalbos. Stresas mūsų nenužudys, greičiau mes patys tą padarysime savo netinkamu elgesiu su savimi (juokiasi).
Kiekviena psichosomatika – tai neišreikštas poreikis. Kiekvienam žmogui, kai užpuola kokia liga, pirmiausia reikia pasikalbėti su savimi. Aišku, gali būti įvairi ligų kilmė, tačiau, norint suvokti ar liga nėra psichosomatinė, reikia paklausti savęs – ko aš iš tiesų noriu? Daugiau dėmesio, meilės, rūpesčio? Ar kaip tik nenoriu kažko daryti, o iš manęs to reikalauja? Jeigu moteris penkiolika minučių tardo vaistininkę apie kokius nors vitaminus, vadinasi, jai tiesiog reikia daugiau dėmesio savo asmeniui.
Kūno terapeutai sulaukia psichosomatinėmis ligomis sergančių pacientų. Jie kreipiasi dėl ligos, tačiau vėliau, prisilietus kūno terapeutui, jis ima kalbėti ir viskas tampa aišku. Galvą, pasirodo, skaudėjo, nes labai norėjosi, kad vakare kas nors paglostytų plaukus.
Kūnas gali pasakyti daugiau nei pats žmogus. Jis su mumis kalbasi, tereikia į jį įsiklausyti. Jeigu nepavyksta, kreipkitės į kūno terapeutą. Jis tikrai padės.
Plaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauDauguma išleidžiame krūvas pinigų pirkdami aukščiausios kokybės šampūnus bei kondicionierius. Tačiau mažai kas rimtai pagalvoja, jog reikia pasirūpinti ir galvos oda. Kadangi ji nesimato po mūsų plaukais, mes apie ją pamąstome tik tuomet, kai iškyla problemos. Pagal statistiką, beveik 50 proc. žmonių yra ar buvo pažeista galvos oda. Tačiau yra daug būdų, kaip šiuos pažeidimus galima gydyti....
Skaityti daugiauSostinėje gyvenanti Vitalija pastarųjų kelių metų laikotarpį prisimena nenoriai. Jis buvo sunkus, nes dėl savo išvaizdos ji dažnai jautėsi nejaukiai. Jos veido oda nuolat buvo paraudusi ir nusėta spuogeliais. Labiausiai ji dabar gailisi, kad tiesiog nepasidomėjo ir nepasikonsultavo su išmanančiu mediku. Vizitas pas dermatologę galėjo apsaugoti ją nuo komplikacijų ir didelių išlaidų. ...
Skaityti daugiau„Akys – sielos veidrodis“ – tai sena ir paplitusi patarlė visame pasaulyje. „The eye is the mirror of the soul“, – sako anglai, „Oculus animi index“, – sakoma lotyniškai. „Šis vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus jutimo organų atspindi ne tik jausmus, bet ir mūsų fizinę sveikatą“, – tvirtina gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė....
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę