Atėjus vasarai – išskirtinis dėmesys odos defektams

Sergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA.
 

Baltmė, arba kitaip vadinama vitiligo liga, – tai progresuojanti melanocitopenija, pasireiškianti baltų odos dėmių atsiradimu dėl pigmentacijos sutrikimų, o tiksliau – dėl melanino stokos atskirose kūno vietose. Ligai progresuojant, baltų dėmių didėja.
Baltmė – dažniausiai prasideda nuo nedidelės baltos dėmelės bet kurioje kūno vietoje. Tokia dėmelė reiškia, kad sutriko melanino, suteikiančio odai atspalvį, gamyba. Ligai progresuojant, pažeisti melanocitai nyksta, depigmentacija didėja – baltų dėmių plotų daugėja, jie plinta po visą kūną. Pažeistų vietų skaičius, forma, dydis yra įvairūs, dėmių atsiranda bet kurioje kūno vietoje.
Baltme serga 1–2 proc. visos populiacijos. Ligos priežastys neaiškios. Baltmės kilmės teorijų yra daug: paveldimumas, neurogeninės hipotezės, teigiančios, kad įtampa gali nulemti melanocitų žūtį, sąsaja su kitomis ligomis, tokiomis kaip skydliaukės sutrikimai, piktybinė anemija, cukrinis diabetas, Adisono liga. Taip pat yra teigiančių, kad tai autotoksinė arba atoimuninė liga, kai oragnizmas pats naikina odą dažančias daleles.
Tačiau pastarųjų 15 metų tyrimai parodė, kad baltme sergančių pacientų epidermyje sumažėja katalazės – fermento, dehidruojančio vandenilio peroksidą, kiekis ir padidėja laisvojo vandenilio peroksido koncentracija. Tyrimų rezultatai patvirtino, kad, norint sėkmingai gydyti baltmę, būtina pašalinti iš epidermio vandenilio peroksidą, taip pat būtinas saulės ultravioletinių spindulių poveikis.
Atliktų tyrimų rezultatų duomenys taip pat rodo, kad baltme sergančio asmens organizme labai trūksta vitaminų B12 (kobalamino), C ir E. Taip pat nepakanka mikroelementų – vario, seleno ir cinko. Moksliškai įrodyta, kad adekvatus šių vitaminų bei mikroelementų vartojimas stabdo ligos progresavimą, todėl pavasarį reiktų didesnį dėmesį skirti mitybai bei vitaminams. Kobalamino augaliniuose produktuose beveik nėra, o gyvuliniuose produktuose šio vitamino nedaug. Vitaminas aptinkamas galvijų mėsoje, kepenyse, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse ir tam tikro tipo mielėse. Dėl to yra rekomenduojama, kad sergantieji baltme, rinktųsi maisto produktus, kuriuose yra vitamino B12. Šio vitamino apykaitai svarbus vitaminas C. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, Briuselio kopūstuose, brokoliuose, špinatuos, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse, braškėse, kiviuose, ypač jo daug svogūnų galvose. Vitamino E randama daugelyje maisto produktų, daugiausia aliejuose, grūdinėse kultūrose.
Seleno gaunama su grūdiniais produktais, sėlenomis, žuvimi. Vario turi ankštinių šeimos augalai, burokėliai, lapinės daržovės, jūros gėrybės, riešutai. Daugiausia cinko yra jautienoje, paukštienoje, kepenyse, kumpyje, vištos kiaušinio trynyje, kopūstuose, bulvėse, burokėliuose, morkose, ridikuose, rūgštynėse, ankštiniuose. Nemažai cinko turi kai kurie grybai (voveraitės, kazlėkai).


Remiantis šiomis žiniomis, baltme sergantiems žmonėms yra sukurti gelis ir maisto papildai. Pastarieji ligos negydo, bet sustiprina gelio poveikį.
Vasarą, veikiant saulės spinduliams, ligos pažeisti plotai ypač išryškėja, nes lieka balti, o aplink esant oda patamsėja. Todėl patartina ilgai nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač nuo 10 val. ryto iki 16 val. dienos. Kad kontrastas būtų kuo mažesnis, neretai rekomenduojama baltus plotus tepti maskuojamaisiais, spalvą suteikiančiais kremais. Tačiau pastebėta, kad dažnam baltme sergančiam dėl tam tikrų pažeistos odos savybių įprastinės savaiminio įdegio priemonės netinka. Tad geriau naudoti specialų maskuojamąjį gelį. Jo dažomieji pigmentai sukurti specialiai depigmentuotai odai, todėl greitai suteikia atspalvį bei padeda sulyginti sveikos ir baltmės pažeistos odos spalvą. Maskuojamąjį gelį reikia tepti tik ant pažeistų odos vietų, spalvos intensyvumą galima padidinti tepant geliu kelis kartus.
Nors visiško išgijimo gydytojai paprastai nežada, ligą svarbu gydyti, kad ji neprogresuotų. Todėl pavasarį ir vasarą skirkite ypatingą dėmesį odos priežiūrai, mitybai, kosmetinėms priemonėms pakankamai vartokite vitaminų.
Hiperpigmentacija – tai reiškinys, kai dėl sutrikusios apsauginio odos pigmento melanino gamybos ant odos atsiranda tamsių dėmių. Pigmentinės dėmės gali būti įgimtos ir įgytos. Dažniausia pigmentinių dėmių atsiradimo priežastis – saulės spinduliai, ypač UVA, kurie veikia melanocitus, odos ląsteles, gaminančias melaniną. Šios ląstelės ir lemia odos pigmentaciją.
Labiausiai pigmentines dėmes išryškina pirmieji pavasario saulės spinduliai. Šiuo metų laiku ar vykstant į šiltuosius kraštus, būtina speciali dermatologo ar kosmetologo konsultacija. Reikia įsidėmėti, kad šiltuoju metų laiku reikia vengti tiesioginių saulės spindulių. Žinoma, būtina kuo efektyvesnė odos priežiūra specializuota kosmetika, skirta apsaugai nuo saulės. Nereikia pamiršti, kad tai ne tik patikimi SPF, bet ir saulės poveikiui odą paruošiantys, išsaugantys drėgmę bei odos senėjimą stabdantys kosmetikos produktai.
Pigmentinių dėmių gali atsirasti ar padaugėti, jei būdami saulėje naudosite kremus, losjonus, dezodorantus, kvepalus ar kitas kosmetikos priemones, kuriose yra alkoholio. Tokių kosmetinių priemonių būnant saulėje reikėtų nenaudoti.

Žinoma, kad, norint išvengti pigmentinių dėmių, būtina naudoti specialius balinamuosius odos priežiūros produktus, kuriuos dermatologas ar kosmetologas parenka individualiai. Tai profesionalių kosmetologų atliekamos procedūros (šveitimas), kurios paruošia odą vasarai ir slopina melanino gamybą. Šveičiamuosius pylingus namuose derėtų naudoti atsargiai, tiksliai vykdant instrukcijoje esančius nurodymus. Vasarą minėtų procedūrų išvis negalima atlikti, nors pigmentacija išryškėja būtent šiuo metu. Taip pat nederėtų pavasarį teptis balinamaisiais kremais, nes „išbalintą" odą saulė veikia dar stipriau, todėl susiformuoja patvarios sunkiai išgydomos pigmentinės dėmės. Blukinamuosius kremus reiktų skirti nuo balinamųjų, šie kremai padeda išvengti pigmentinių dėmių, skaistina, maitina ir drėkina odą.
Odos drėkinimas ypač svarbus šiltuoju metu. Drėkinti odą būtina neatsižvelgiant į jos tipą. Rekomenduojama naudoti drėkinamuosius kremus su antioksidantais. Vitaminas C stiprus antioksidantas, neutralizuojantis laisvuosius radikalus, todėl, renkantis kremus, reiktų atkreipti dėmesį, ar jame yra šio vitamino.
Jeigu nesate alergiškas citrusiniams vaisiams, valgykite jų pakankamai ir patenkinsite vitamino C poreikį bei tikrai pagražinsite odą.
Odos pigmentaciją gali sukelti ir skatinti aknė – infekcinis bėrimas raudonais spuogais. Aknės pažeistos odos vietose pigmentinės dėmės dažniausiai neišvengiamos. Todėl aknės gydymas ar jos poveikio sušvelninimas saugo nuo dėmių atsiradimo, o atsiradusioms neleidžia tamsėti.
Didelės pigmentinės dėmės ant veido ir kaklo atsiranda daugeliui nėščių moterų, ypač vasarą. Tai nėštumo metu suaktyvėjusios hipofizės, išskiriančios hormoną melanoforminą, veiklos rezultatas. Pastebimų teigiamų rezultatų būsimos mamytės gali tikėtis ir pasinaudojusios liaudies medicina. Petražolės, citrinos, agurko sultys, braškių tyrelė šviesina odą. Tepant šių augalų ar vaisių kaukes vieną ar du kartus per savaitę, pridedant sumaltų avižinių dribsnių ir atskiedžiant pienu, kad pasidarytų tyrelė, – oda taps skaistesnė. Nepamirškite ir ugniažolės: dėmeles patrinti du kartus per dieną šviežiomis jų išspaudomis arba žiupsnelį džiovintų žolių užpilti spiritu (1:5), palaikyti tris dienas. Antpilu suvilgytas servetėles kasdien uždėti ant odos ir palaikyti 15 min. Kasdien prausiantis šviežiomis beržų ar vandeniu atskiestomis citrinų (jų nepatartina vartoti sausai odai) sultimis, pigmentinės dėmelės taip pat pabąla.
Vyresniame amžiuje sutrinka odos stabili kolageno ir elastino skaidulų struktūra, prarandamas gebėjimas kaupti ir išlaikyti drėgmę. Prasideda netolygi melanino gamyba odos pigmentinėse ląstelėse. Reiktų rinktis kremus, skirtus brandžiai odai su dermopeptidais.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

rima
2012-03-10 18:37
turiu sia odos problema ziema viskas paprasciau bet vasara labai sudetinga atsibosta atsakineti i klausimus o kas tau atsitiko norisi demes paslepti reikia daug pastangu atitaikyti kremu spalvas ir tai tik pusei dienos gal kas zino gudresni maskavimo buda butu malonu pasidalinti patirtimi

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai