Daugumai žmonių išsiplėtusios, vingiuotos bei gumbuotos venos sukelia tik kosmetinį rūpestį. Tuo tarpu kitiems gali sukelti “pavargusių kojų” sindromą: skausmą ilgai pastovėjus, kojų tempimo ar sunkumo jausmą, kojų patinimą į dienos pabaigą, raumenų mėšlungį naktimis. Pastarieji simptomai suintensyvėja ilgą laiką stovint ar sėdint. Gali atsirasti niežulys apie kurią nors iš tokių išsiplėtusių venų. Sunkesniais atvejais blauzdos oda tampa pilkšvai rusva, atsiranda užgyjančių, vėliau - negyjančių opų.
Kraujui tekėti kojų venomis ir grįžti į širdį padeda keletas mechanizmų. Venų kraujotakai labai svarbūs blauzdos raumenys, kurie neretai vadinami “antrąja širdimi”, nes susitraukdami padeda grąžinti kraują iš apatinių galūnių į širdį. Kraujui tekėti padeda ir elastingos, raumenų sluoksnį turinčios venų sienelės bei venų vožtuvai, kurie užsidarydami neleidžia kraujui grįžti atgal. Todėl ir venų varikozės išsivystymui visi minėti faktoriai turi įtakos.
Manoma, kad šią ligą lemia įgimtas jungiamojo audinio silpnumas, blogai išsivystęs venų sienelės raumenų sluoksnis ar neišsivystę venų vožtuvai. Kitos priežastys būtų: giliųjų venų trombozė, giliųjų venų neišsivystymas ir t.t. Bėgant metams venos linkusios plėstis, netenka elastingumo, venų vožtuvai tampa nesandarūs. Todėl kraujas grįžta atgal, susitvenkia venose, pastarosios plečiasi, atsiranda venų mazgų.
Venų varikozės išsivystymui visų pirma įtakos turi amžius. Ši liga paprastai atsiranda tarp 30 ir 70 metų ir pamažu progresuoja. Lytis taip pat vaidina didelį vaidmenį. Moterys suserga bent du kartus dažniau nei vyrai. Tai lemia hormonų pokyčiai moters organizme nėštumo bei menopauzės metu. Be to, moteriškieji lytiniai hormonai linkę atpalaiduoti venų sieneles, mažinti jų tonusą. Labai svarbus yra genetinis polinkis sirgti šia liga. Paprastai didesnė venų varikozės rizika asmenims, kurių šeimos nariai serga šia liga. Antsvoris, ilgalaikis stovėjimas taip pat skatina ligos išsivystymą bei progresavimą.
Neįmanoma apsisaugoti nuo venų varikozės, tačiau pagerinti kraujo apytaką venose bei raumenų tonusą, taip užkertant kelia ligos progresavimui bei mažinant išsivystymo riziką, gali kiekvienas. Norint pagerinti kraujo apytaką bei raumenų tonusą, rekomenduojama:
• būti fiziškai aktyviems (ypač stimuliuoja kraujo apytaką kojose vaikščiojimas);
• mažinti svorį (antsvoris skatina plėstis venas);
• kruopščiai rinktis avalynę (vengti aukštakulnių batų; batai žema pakulne skatina daugiau dirbti blauzdų raumenis, tai teigiamai veikia kraujo apytaką venomis);
• vengti dėvėti siaurus apspaudžiančius drabužius, kurie gali trikdyti kraujotaką kojų venomis.
• stengtis kiek įmanoma dažniau pakelti kojas (kraujotakai pagerinti rekomenduojama kiekvieną dieną daryti 3 ar 4 10-15 minučių pertraukas, pakeliant kojas virš širdies lygio);
• vengti ilgalaikio sėdėjimo ar stovėjimo (kraujotakai pagerinti dažnai keisti kūno padėtį);
• vengti dažnų vidurių užkietėjimų;
• nekryžiuoti kojų sėdint.
• dėvėti profilaktines kompre-sines kojines (pvz., Relaxsan, Italija). Ypač svarbu, kad profilaktinių kompresinių koji-nių spaudimas būtų anato-miškai taisyklingas, t.y. maksi-malus čiurnos srityje ir mažė-jantis į viršų.
Konservatyvus gydymas yra nemedikamentinis ir medikamentinis. Nemedikamentinis- tai kompresija bintavimu ar kompresinių kojinių nešiojimas. Kompresinės kojinės (Mediven (Vokietija) Joobst, Sigvaris) suspaudžia kojas, padėdamos venoms ir kojų raumenims grąžinti kraują į širdį. Jos paprastai nešiojamos visą dieną, užsimaunamos anksti ryte, dar gulint lovoje. Šiuo metu kompresinės kojinės gaminamos įvairaus stiliaus bei spalvų, įvairaus spaudimo laipsnio. Jas rekomenduojama nešioti esant “sunkių kojų” sindromui, nėštumo metu, ypač jei yra venų varikozės išsivystymo tikimybė. Jei anksčiau minėtos profilaktinės rekomendacijos bei kompresinė terapija nepadeda arba jei ligos forma yra sunkesnė, rekomenduojamos kitos gydymo alternatyvos.
Vaistų pasirinkimas yra tikrai didelis. Esant I lėtiniam venų nepakankamumui, kojų sunkumą, nuovargį gali kiek sumažinti heparino, ginkor ar rutozidų turintys tepalai. Jie pagerina kraujo reologines savybes, sumažina tinimą. Tinkami pasiimti į keliones, bet veikia trumpai ir simptomiškai. Siekiant sustabdyti ligos progresavimą, palengvinti ligos sukeliamus simptomus reikalingi venotoniniai vaistai, gerinantys venų endotelio funkciją ir apsaugantys nuo hipoksinio pažeidimo bei veikiantys ligos patogenezę. Šiomis savybėmis pasižymi keletas vaistų - Ginkor fort, Detralex, Venoruton.
• Skleroterapija (į mažas ar vidutinio dydžio varikozines venas sušvirkščiama tam tikro tirpalo, kuris dirgina, sukelia uždegimą ir vėliau - randėjimą. Taip užblokuojama pažeista vena ir kraujas skatinamas tekėti giliosiomis venomis).
• Chirurginis varikozinių venų pašalinimas.
Neretai po skleroterapijos recidyvų būna apie 50 proc., po chirurginių operacijų - nuo 5 iki 20 proc. Po skleroterapijos toje pačioje vietoje varikozinė vena neatsiranda, bet yra tikimybė jai išryškėti kitoje vietoje.
Gydymas turi būti kompleksinis, individulus ir pradedamas kuo anksčiau. Pirmose stadijose taikomas medikamentinis gydymas ir kompresija, dekompensacijos stadijoje indikuotinas chirurginis gydymas, o venotoniniai vaistai ( pvz., Ginkor fort) pagerina chirurginio gydymo rezultatus ir pacientų gyvenimo kokybę.
Jei pacientas itin nerimauja dėl kosmetinio trūkumo, jei jaučia skausmą ir kitus venų varikozės simptomus, jei taikant profilaktines priemones būklė blogėja, reiktų kreiptis į gydytoją. Kartais, kai pažeidžiamos giliosios venos, galūnė gali labai patinti. Bet koks staigus kojos apimties padidėjimas, kai pasireiškia arba nepasireiškia skausmas, yra signalas, jog būtina neatidėliotina specialisto konsultacija. Opų atsiradimas vidiniame blauzdų paviršiuje virš kulkšnies taip pat yra sunkios ligos formos atspindys ir šioje situacijoje be gydytojo pagalbos neišsiverčiama.
Norime būti ne tik sveiki, norime būti gražūs, norime džiaugtis jaunu bei gražiu kūnu. Tačiau grožis turi kainą ir mažiausiai sumoka tie, kurie žino, kaip išvengti ligos, o ne kaip gydytis susirgus.
Kraujui tekėti kojų venomis ir grįžti į širdį padeda keletas mechanizmų. Venų kraujotakai labai svarbūs blauzdos raumenys, kurie neretai vadinami “antrąja širdimi”, nes susitraukdami padeda grąžinti kraują iš apatinių galūnių į širdį. Kraujui tekėti padeda ir elastingos, raumenų sluoksnį turinčios venų sienelės bei venų vožtuvai, kurie užsidarydami neleidžia kraujui grįžti atgal. Todėl ir venų varikozės išsivystymui visi minėti faktoriai turi įtakos.
Manoma, kad šią ligą lemia įgimtas jungiamojo audinio silpnumas, blogai išsivystęs venų sienelės raumenų sluoksnis ar neišsivystę venų vožtuvai. Kitos priežastys būtų: giliųjų venų trombozė, giliųjų venų neišsivystymas ir t.t. Bėgant metams venos linkusios plėstis, netenka elastingumo, venų vožtuvai tampa nesandarūs. Todėl kraujas grįžta atgal, susitvenkia venose, pastarosios plečiasi, atsiranda venų mazgų.
Venų varikozės išsivystymui visų pirma įtakos turi amžius. Ši liga paprastai atsiranda tarp 30 ir 70 metų ir pamažu progresuoja. Lytis taip pat vaidina didelį vaidmenį. Moterys suserga bent du kartus dažniau nei vyrai. Tai lemia hormonų pokyčiai moters organizme nėštumo bei menopauzės metu. Be to, moteriškieji lytiniai hormonai linkę atpalaiduoti venų sieneles, mažinti jų tonusą. Labai svarbus yra genetinis polinkis sirgti šia liga. Paprastai didesnė venų varikozės rizika asmenims, kurių šeimos nariai serga šia liga. Antsvoris, ilgalaikis stovėjimas taip pat skatina ligos išsivystymą bei progresavimą.
Neįmanoma apsisaugoti nuo venų varikozės, tačiau pagerinti kraujo apytaką venose bei raumenų tonusą, taip užkertant kelia ligos progresavimui bei mažinant išsivystymo riziką, gali kiekvienas. Norint pagerinti kraujo apytaką bei raumenų tonusą, rekomenduojama:
• būti fiziškai aktyviems (ypač stimuliuoja kraujo apytaką kojose vaikščiojimas);
• mažinti svorį (antsvoris skatina plėstis venas);
• kruopščiai rinktis avalynę (vengti aukštakulnių batų; batai žema pakulne skatina daugiau dirbti blauzdų raumenis, tai teigiamai veikia kraujo apytaką venomis);
• vengti dėvėti siaurus apspaudžiančius drabužius, kurie gali trikdyti kraujotaką kojų venomis.
• stengtis kiek įmanoma dažniau pakelti kojas (kraujotakai pagerinti rekomenduojama kiekvieną dieną daryti 3 ar 4 10-15 minučių pertraukas, pakeliant kojas virš širdies lygio);
• vengti ilgalaikio sėdėjimo ar stovėjimo (kraujotakai pagerinti dažnai keisti kūno padėtį);
• vengti dažnų vidurių užkietėjimų;
• nekryžiuoti kojų sėdint.
• dėvėti profilaktines kompre-sines kojines (pvz., Relaxsan, Italija). Ypač svarbu, kad profilaktinių kompresinių koji-nių spaudimas būtų anato-miškai taisyklingas, t.y. maksi-malus čiurnos srityje ir mažė-jantis į viršų.
Konservatyvus gydymas yra nemedikamentinis ir medikamentinis. Nemedikamentinis- tai kompresija bintavimu ar kompresinių kojinių nešiojimas. Kompresinės kojinės (Mediven (Vokietija) Joobst, Sigvaris) suspaudžia kojas, padėdamos venoms ir kojų raumenims grąžinti kraują į širdį. Jos paprastai nešiojamos visą dieną, užsimaunamos anksti ryte, dar gulint lovoje. Šiuo metu kompresinės kojinės gaminamos įvairaus stiliaus bei spalvų, įvairaus spaudimo laipsnio. Jas rekomenduojama nešioti esant “sunkių kojų” sindromui, nėštumo metu, ypač jei yra venų varikozės išsivystymo tikimybė. Jei anksčiau minėtos profilaktinės rekomendacijos bei kompresinė terapija nepadeda arba jei ligos forma yra sunkesnė, rekomenduojamos kitos gydymo alternatyvos.
Vaistų pasirinkimas yra tikrai didelis. Esant I lėtiniam venų nepakankamumui, kojų sunkumą, nuovargį gali kiek sumažinti heparino, ginkor ar rutozidų turintys tepalai. Jie pagerina kraujo reologines savybes, sumažina tinimą. Tinkami pasiimti į keliones, bet veikia trumpai ir simptomiškai. Siekiant sustabdyti ligos progresavimą, palengvinti ligos sukeliamus simptomus reikalingi venotoniniai vaistai, gerinantys venų endotelio funkciją ir apsaugantys nuo hipoksinio pažeidimo bei veikiantys ligos patogenezę. Šiomis savybėmis pasižymi keletas vaistų - Ginkor fort, Detralex, Venoruton.
• Skleroterapija (į mažas ar vidutinio dydžio varikozines venas sušvirkščiama tam tikro tirpalo, kuris dirgina, sukelia uždegimą ir vėliau - randėjimą. Taip užblokuojama pažeista vena ir kraujas skatinamas tekėti giliosiomis venomis).
• Chirurginis varikozinių venų pašalinimas.
Neretai po skleroterapijos recidyvų būna apie 50 proc., po chirurginių operacijų - nuo 5 iki 20 proc. Po skleroterapijos toje pačioje vietoje varikozinė vena neatsiranda, bet yra tikimybė jai išryškėti kitoje vietoje.
Gydymas turi būti kompleksinis, individulus ir pradedamas kuo anksčiau. Pirmose stadijose taikomas medikamentinis gydymas ir kompresija, dekompensacijos stadijoje indikuotinas chirurginis gydymas, o venotoniniai vaistai ( pvz., Ginkor fort) pagerina chirurginio gydymo rezultatus ir pacientų gyvenimo kokybę.
Jei pacientas itin nerimauja dėl kosmetinio trūkumo, jei jaučia skausmą ir kitus venų varikozės simptomus, jei taikant profilaktines priemones būklė blogėja, reiktų kreiptis į gydytoją. Kartais, kai pažeidžiamos giliosios venos, galūnė gali labai patinti. Bet koks staigus kojos apimties padidėjimas, kai pasireiškia arba nepasireiškia skausmas, yra signalas, jog būtina neatidėliotina specialisto konsultacija. Opų atsiradimas vidiniame blauzdų paviršiuje virš kulkšnies taip pat yra sunkios ligos formos atspindys ir šioje situacijoje be gydytojo pagalbos neišsiverčiama.
Norime būti ne tik sveiki, norime būti gražūs, norime džiaugtis jaunu bei gražiu kūnu. Tačiau grožis turi kainą ir mažiausiai sumoka tie, kurie žino, kaip išvengti ligos, o ne kaip gydytis susirgus.
Plaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauDauguma išleidžiame krūvas pinigų pirkdami aukščiausios kokybės šampūnus bei kondicionierius. Tačiau mažai kas rimtai pagalvoja, jog reikia pasirūpinti ir galvos oda. Kadangi ji nesimato po mūsų plaukais, mes apie ją pamąstome tik tuomet, kai iškyla problemos. Pagal statistiką, beveik 50 proc. žmonių yra ar buvo pažeista galvos oda. Tačiau yra daug būdų, kaip šiuos pažeidimus galima gydyti....
Skaityti daugiauSostinėje gyvenanti Vitalija pastarųjų kelių metų laikotarpį prisimena nenoriai. Jis buvo sunkus, nes dėl savo išvaizdos ji dažnai jautėsi nejaukiai. Jos veido oda nuolat buvo paraudusi ir nusėta spuogeliais. Labiausiai ji dabar gailisi, kad tiesiog nepasidomėjo ir nepasikonsultavo su išmanančiu mediku. Vizitas pas dermatologę galėjo apsaugoti ją nuo komplikacijų ir didelių išlaidų. ...
Skaityti daugiau„Akys – sielos veidrodis“ – tai sena ir paplitusi patarlė visame pasaulyje. „The eye is the mirror of the soul“, – sako anglai, „Oculus animi index“, – sakoma lotyniškai. „Šis vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus jutimo organų atspindi ne tik jausmus, bet ir mūsų fizinę sveikatą“, – tvirtina gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė....
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę