Vaikų peršalimo ligų gydymo ypatumai

Peršalimo ligomis žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju metų laiku susirgimų skaičius gerokai išauga. Ypač dažnai virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis serga vaikai – net 3 kartus dažniau nei suaugusieji (iki 8–10 kartų kasmet). Apie peršalimo ligas ir jų gydymo ypatumus vaikų amžiuje pasakoja Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos gydytoja Zita JANKŪNIENĖ.
 

Etiologija


Peršalimu vadinama virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią gali sukelti daugiau kaip 200 rūšių virusų, tačiau dažniausiai – net 35 proc. atvejų – rinovirusai.
Vaikai peršalimo ligomis linkę sirgti dažniau ne tik dėl silpnesnės, ne iki galo susiformavusios imuninės sistemos ar didesnio jautrumo temperatūros pokyčiams, bet ir dėl to, kad darželyje ar mokyklose yra geros sąlygos virusui plisti oro-lašeliniu bei tiesioginio kontakto būdu. Taigi vaikas nesusirgs peršalimo ligomis stovėdamas lietuje ar nenešiodamas kepurės šaltu oru.
 

Simptomai


Gerklės skausmas, kosulys, čiaudulys ir sloga – tai būdingiausi peršalimo ligų simptomai, pasireiškiantys antrą ar trečią dieną po infekcijos. Vaikas taip pat gali skųstis galvos, raumenų skausmais, gali pakilti temperatūra (ypač būdinga ikimokyklinio amžiaus vaikams), ašaroti akys, krėsti drebulys, pablogėti apetitas. Infekcija vaikų amžiuje gali trukti iki 14 dienų, per kurias dažniausiai pasveikstama, tačiau bendrasis peršalimas gali komplikuotis ir išsivystyti gripas, plaučių uždegimas, pūlinga angina, vidurinės ausies uždegimas ar sinusitas (sumažėjus organizmo atsparumui bakterinėms infekcijoms).
 

Gydymas


„Laikas gydo...“ Nors tai ne visuomet tiesa, tačiau panašiai yra peršalimo ligų atveju. Vaistais peršalimas neišgydomas, tik sumažinami kai kurie simptomai: karščiavimas, kosulys, sloga ar galvos skausmas.
Vaikams labai svarbu atidi slauga: būtina, kad vaikas pakankamai ilsėtųsi, gertų daug skysčių, skalautų gerklę šiltu pasūdytu vandeniu ar specialiomis skalavimo priemonėmis.
Galima vartoti karščiavimą mažinančių vaistų – acetaminofeno grupės vaistų.
Taip pat patariama vartoti dekongestantų – tetrizolino, ksilometazolino. Jie mažina gleivinės paburkimą, siaurina nosies gleivinės kraujagysles ir taip lengvina kvėpavimą pro nosį. Tačiau šie vaistai nelabai tinka jaunesnio amžiaus vaikams, kadangi gali sukelti jaudulį ir nemigą.
Kokių vaistų nuo galvos skausmo skirti vaikams, vieningos nuomonės nėra. Dalis pediatrų mano, kad vaistų, kuriuose yra paracetamolio ir salicilatų, vaikams, jaunesniems kaip 12 metų, reikėtų neskirti. Kitų nuomone, šių medikamentų vartoti galima, bet būtina parinkti tokią dozę, kuri mažina ligos simptomus ir nesukelia nepageidaujamo poveikio. Manoma, kad toksinis bei kitoks nepageidaujamas poveikis dažniau pasireiškia karščiuojantiems ir tokiems vaikams, kurių organizme trūksta skysčių. Atlikti tyrimai parodė, kad acetilsalicilo rūgšties vartojimas gripu ir vėjaraupiais sergantiems vaikams ir paaugliams gali sukelti Rejė sindromą.
Esant drėgnam kosuliui, patariama vartoti vaistų, lengvinančių atsikosėjimą – mukolizinių preparatų acetilcisteino, ambroksolio, bromheksino ir kt. Pavyzdžiui, natūralios aminorūgšties cisteino darinio, išgryninto nuo priemaišų N-acetilcisteino Mucofluid 200® tabletės veikia mukolitiškai, mažina skreplių klampumą, lengvina atsikosėjimą ir kvėpavimą, ramina kosulį. Vaikams jų paros dozė – 300 mg. Tą pačią tabletę galima vartoti trimis būdais: gerti ištirpinus vandenyje arba karštoje arbatoje, sučiulpti arba nuryti užgeriant vandeniu.


Svarbu žinoti, kad gydant bendrąjį peršalimą antibiotikai nėra veiksmingi. Jų skiriama tik prasidėjus mikrobinės kilmės komplikacijoms (kadangi antibiotikai – tai medžiagos, naikinančios mikrobus arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi). Antibiotikai virusų, kurie dažniausiai sukelia peršalimo ligas, deja, neveikia. Pirmąsias 3–4 ligos dienas, kai vaikas karščiuoja, kosti, sloguoja, skauda gerklę, duoti antibiotikų dar nereikėtų, nes organizmas dažniausiai pats susidoroja su virusine infekcija. Skirti antibiotikų, saugantis bakterinių komplikacijų, kurių kartais atsiranda sergant gripo ar kito viruso sukelta liga, taip pat negalima. Šie vaistai komplikacijų nesustabdo. Jais galima gydyti tik tada, kai iš tiesų yra bakterinė infekcija. Dažniausiai gydoma geriamaisiais penicilinų ar cefalosporinų grupės antibiotikais.
 

Profilaktika


Norint sumažinti tikimybę vaikui užsikrėsti peršalimo ligomis, veiksminga stiprinti jo imuninę sistemą: dažnai infekcinėmis ligomis sergantiems vaikams galima duoti augalinių imunostimuliatorių – preparatų su rausvažiede ežiuole (Echinacea purpurea). Rudens–žiemos laikotarpiu ji naudinga norint išvengti gripo ar peršalimo ligų, o susirgus sutrumpina karščiavimo laiką, sumažina silpnumo jausmą, pagreitina audinių regeneraciją ir sveikimą.
Ežiuolės nauda pastebėta ne tik praktiškai, bet atlikti ir jos poveikio organizmui tyrimai. Nustatyta, kad šis augalas smarkiai padidina baltųjų kraujo ląstelių, kurios atsakingos už organizmo atsparumą, kiekį. Pagrindinė ežiuolės sudedamoji dalis inulinas stiprina organizmo gynybą, turi virusus neutralizuojančių, bakterijas ardančių savybių. Ežiuolės sudėtyje yra ir natūralaus antibiotiko echinakozido, kurio veikimo spektras labai platus: jis slopina daugelį virusų, bakterijų ir grybelių rūšių. Ežiuolė turi ir daugiau imuninę sistemą stimuliuojančių medžiagų: alkamidų, polisacharidų, glikoproteinų, flavonoidų, eterinių aliejų.
Taip pat patariama vartoti vitamino C, kuris, nors ir neįrodyta, kad padeda išvengti peršalimo ligų, tačiau gali padėti palengvinti peršalimo simptomus bei jų trukmę.
Veiksminga medikamentinės prevencijos priemonė – imunostimuliatoriai.
Vaikams nuo mažų dienų reikia skiepyti elementarios higienos įpročius. Itin svarbu dažnai plauti rankas, kad virusas nepatektų kontakto būdu – tai pats paprasčiausias ir vienas veiksmingiausių būdų išvengti peršalimo ligų. Taip pat reikėtų nebūti arti sergančiųjų.
Kaip jau minėta, idealiausios sąlygos plisti peršalimo ligų virusams yra darželiuose bei mokyklose, todėl labai svarbu, kad profilaktikos priemonių būtų imtasi ir ten: pavyzdžiui, dažnai dezinfekuojami daiktų paviršiai, vietoje bendrai naudojamų medžiaginių naudojami popieriniai rankšluosčiai ir pan.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai