Po sunkios ligos: kaip grįžti į gyvenimą?

 Reabilitacija – prarastai gyvenimo kokybei susigrąžinti

Ligos ir traumos nepraeina be pasekmių, paveikiančių tolimesnę žmogaus veiklą ir gyvenimo kokybę. Dažnai reikalingas ilgas laikotarpis, per kurį žmogus turi atgauti prarastas jėgas, turėtus įgūdžius arba išmokti naujų. Kad visas organizmas grįžtų į pradinę būseną, būtina reabilitacija.

Kiekvienu atveju reabilitacijos metodai gali būti skirtingi, tačiau, nepaisant po kokios ligos ar traumos žmogus sveiksta, reabilitacijos tikslas yra vienas – kuo efektyviau ir greičiau atkurti sutrikusias funkcijas ir savarankiškumą. „Šiais laikais reabilitacija pradedama jau pirmomis dienomis po traumos ar ligos stacionare. Dažnam iš pirmo žvilgsnio reabilitacija – tai paprastų pratimų ir procedūrų kompleksas. Deja, išorinis reabilitacijos paprastumas labai apgaulingas – padarius menkiausią klaidą nors vienoje grandyje, gali sugriūti visa reabilitacijos programa, ir tikėto rezultato neišvysime“, – sako medikė.

Chirurgija atkuria tik vientisumą

Grįžus iš ligoninės reikia griežtai laikytis gydytojo nurodymų – būtina sekti sveikatos būklę, daryti reikiamas procedūras, nepervargti. Patale gulinčiam ligoniui itin svarbu tinkamas kūno padėties parinkimas, kūno dalių pakėlimas, reguliarus kūno padėties keitimas. Visa tai apsaugo nuo edemų, pragulų, patologinių refleksų susiformavimo ir kitų nemalonių netikėtumų. „Gydymas padėtimi padeda ne tik tausoti organizmą, bet ir išvengti hipodinamijos pasekmių: raumenų nusilpimo ir atrofijos, sumažėjusios sąnarių amplitudės, vegetacinių funkcijų sutrikimo, veninės kraujotakos pablogėjimo, medžiagų apykaitos sutrikimo – visa to, kas lėtina gijimo procesų eigą“, – pasakoja gydytoja.

Po operacijos daugeliui žmonių sumažėja apetitas, nepaisant, kad namiškiai kiek įmanydami siūlo gardžiai kvepiančius karbonadus ar kitus kaloringus patiekalus. „Jeigu norite greičiau sustiprėti, užsigydyti pjūvį, turite valgyti lengvą maistą. Riebus, pernelyg kaloringas maistas yra sunkiai virškinamas, o jūsų organizmui reikia energijos, kad galėtumėte greičiau atgauti jėgas, – primena gydytoja. – Jeigu nėra gydytojo apribojimų, vietoj riebaus, sunkiai virškinamo maisto rinkitės daug ląstelienos turinčius daržovių troškinius, trintas daržovių sriubas, vaisius, šviežias daržoves, uogas, natūralias sultis, grūdines kultūras. Per parą išgerkite ne mažiau kaip 8 stiklines skysčių. Vanduo ne tik gerina žarnyno veiklą, bet ir šalina iš organizmo toksinus, skystina kraują ir palengvina maistingų medžiagų transportavimą po visą kūną. Vanduo taip pat didina virškinimo sulčių sekreciją ir sumažina tulžies klampumą.“

Po operacijos taip pat labai svarbu sustiprinti kraują. Išsekusias geležies atsargas nesunkiai papildysite valgydami žalias lapines daržoves, grikius, mėlynes, žemuoges. Nusilpusiam kraujui pagelbėsite savo valgiaraštį praturtinę liesa raudona mėsa, pavyzdžiui, jautiena, kepenimis, gyvulių liežuviais ir jūros gėrybėmis. Vietoj mėgstamos kavos puodelio verčiau dažniau rinkitės dilgėlėmis, žemuogėmis, erškėtuogėmis, juodųjų serbentų pumpurais paskanintą arbatą.

Po traumos negulėkite it kopūstas lysvėje

Po sunkios traumos dažnai tenka ilgam atgulti į patalą, tačiau gydytoja sako, kad būtent saikingas fizinis aktyvumas padeda žmogui greičiau grįžti į normalų gyvenimą. Mažai judant, gali sutrikti kraujotaka, dėl to audiniai gaus mažiau reikalingų maisto medžiagų ir lėčiau atsinaujins, vadinasi, ilgiau gis.

Kineziterapija pradedama iš karto susinormalizavus gyvybinėms funkcijoms, kurių viena – kvėpavimas. Gulintiems pacientams labai svarbūs kvėpavimo pratimai, kuriuos reikėtų atlikti 6–8 kartus per dieną po 3–5 min. „Jau 2–3 potrauminę dieną pacientams patariama kvėpavimo pratimus atlikti derinant su galūnių ir liemens raumenų judesiais. Vis dėlto nepamirškite, kad kėlimosi iš patalo terminai labai priklauso ne tik nuo jūsų būklės, bet ir nuo po traumos atliktos operacijos pobūdžio ir atlikimo technikos“, – primena gydytoja.

Kvėpavimo pratimai neatsiejami nuo judesių, nes ir pats kvėpavimas yra judesiai, kuriuos atlieka tarpšonkauliniai raumenys, diafragma, dalyvauja pilvo ir kaklo srities raumenys. „Gilaus kvėpavimo reikšmė – geras organizmo aprūpinimas deguonimi, o tai pagrindinė tolimesnio sveikimo sąlyga“, – sako gydytoja.

Dėl nejudrumo, ilgalaikio tam tikrų medikamentų vartojimo, per mažo skysčių kiekio ir skaidulinių medžiagų suvartojimo sulėtėja žarnyno sienelių judesiai, o tai skatina vidurių užkietėjimą. „Vidurius laisvinančius vaistus vartokite tik kritiniu atveju, nes, ilgai juos vartojant, žarnynas aptingsta, atprantama natūraliai tuštintis, – sako gydytoja. – Vidurių užkietėjimo profilaktikai gulintiems pacientams itin tinka specifinis pilvo sienos masažas.“

Raumenų funkcijoms atkurti itin plačiai taikoma elektrostimuliacija. Tai pasyvus metodas, kuris, pasitelkiant elektrinius impulsus, priverčia raumens skaidulas susitraukti aktyviai. Kitaip tariant, raumenys priverčiami dirbti nejudinant kūno, kas labai svarbu, kai žmogus to padaryti tiesiog negali ar kai judesys sukelia skausmą.

Elektrostimuliacija ypač praverčia atkuriant raumenų funkcijas po imobilizacijų – vieno dažniausiai po traumų ir ortopedinių operacijų taikomo gydymo metodo, kurio tikslas yra užkirsti kelią rekonstruotų ir gyjančių audinių pertempimui, lūžių atveju – apsaugoti nuo lūžgalių dislokacijos. Bėda ta, kad ilgai trunkanti imobilizacija sukelia aplinkinių minkštųjų audinių pakitimus, kurie tiesiogiai paveikia judesio kokybę, kūno dalies funkcionalumą. Todėl, sugijus kauliniam audiniui, labai svarbu iki galo atkurti raumenų, raiščių, sausgyslių tonusą ir funkcijas, kad vėliau nevargintų ilgalaikiai skausmai ne tik pažeidimo vietoje, bet ir kitoje galūnėje ar kūno dalyje, kuri pervargsta kompensuodama „silpnąsias grandis“.

Keičiantis, stiprėjant paciento būklei, turi keistis ir reabilitacijos metodų arsenalas. „Pasyvūs gydymo būdai keičiami aktyviais kineziterapijos metodais, kurių tikslas šiandien jau nebeapsiriboja vien tik atkurta funkcija. Dažnai kineziterapijoje naudojamos funkcinės diagnostikos tikslas – surasti silpniausias ir pažeidžiamiausias grandis kūne ir jas sutvirtinti, kad būtų išvengta traumų ateityje, kurios, beje, gali būti ir lėtinės“, – sako gydytoja.

Antibiotikai nėra nekaltas vaistas

Mikroorganizmai yra tokie protingi, kad sugeba mutuoti ir prisitaikyti prie vaistų, todėl daugelis ligų atsinaujina, nes jas sukeliančios bakterijos tampa atsparios vis stipresniems antibiotikams.

Mokslininkų įrodyta, kad, ilgai vartojant antibiotikus, atsiranda disbakteriozė – sunaikinamos ne tik blogosios, bet ir naudingosios bakterijos, dėl ko didėja grybelių sukeliamų infekcijų rizika. Tad jeigu vartoti antibiotikų neišvengiama, gerkite maisto papildų su gerosiomis gyvosiomis bakterijomis. „Žarnyno mikroflorą atkuriančių preparatų rekomenduojama pavartoti dar mėnesį ar du po gydymo antibiotikais. Taip pat tuo laikotarpiu nepamirškite valgyti raugintų pieno produktų. Kasdien valandą prieš miegą išgerkite po stiklinę kefyro arba suvalgykite po indelį natūralaus jogurto, papildyto gyvosiomis bakterijomis,“– dalija patarimus medikė.

Po gydymo antibiotikais itin nusilpsta imuninė sistema. Imunitetą silpnina būtinų maistinių medžiagų trūkumas, ypač vitaminų stygius. Kad mūsų imunitetas gerai „jaustųsi“, kasdien turime gauti vitaminų A, B6, C, D, F, PP. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, paprikoje, net raugintuose kopūstuose. Imuninei sistemai būtini riebaluose tirpūs vitaminai A ir E ir pakankamas riebalų kiekis jiems ištirpinti. Vitamino A yra augaliniame aliejuje, E – riebiose žuvyse, žuvų taukuose. Vitamino B6 yra kruopose, rupioje duonoje. Imuninei sistemai stiprinti būtini ir mineralai: selenas, geležis, kalis, varis, magnis ir kalcis. Kalcio galime gauti valgydami pieno produktus, kalio daug džiovintuose vaisiuose, daug mineralų yra kruopose, rupioje duonoje.

Sveikstantis žmogus turi būti laimingas

Kai žmogui skauda, jis silpnas, negali judėti be aplinkinių pagalbos ar pagalbinių priemonių, greitai pavargsta, pasikeičia iki ligos buvęs įprastas gyvenimo stereotipas, jis negali užsiimti savo mėgstama veikla, todėl užsidaro namuose, vengia bendrauti, prasideda psichologinės problemos. Kadangi dėl ligos trumpesniam ar ilgesniam laikui žmogus tampa nedarbingas, tai dar labiau pablogina situaciją. Atsiduriama tarsi užburtame rate. „Pagrindinė sveikimo sąlyga visais reabilitacijos etapais, derinama šalia visų metodų ir priemonių, yra teigiama psichologinė atmosfera, optimizmas ir tikėjimas savimi. Sąsaja tarp minčių ir kūno nėra tik madinga frazė – tai yra tiesa, dabar jau pripažįstama ir tradicinio mokslo, – tvirtina medikė.

Širdies chirurgai pastebi, kad optimistai po operacijų pasveiksta greičiau nei pesimistai. Mokslininkai taip pat pritaria, kad mintys veikia mūsų organizmą – arba gydo, arba žlugdo. Galbūt dėl to vieni žmonės serga dažnai, kitiems ligos – lyg nuo žąsies vanduo, nes, mintims padedant, organizmas pats geba pasigaminti uždegimą mažinančių, virusus ir bakterijas naikinančių medžiagų. Tad jeigu jus užklupo liga, nepasiduokite blogoms emocijoms, kurios tik sunkina gijimą. Verčiau šį laiką skirkite akiračiui plėsti, seniai dėl laiko stokos atidėliotoms užsienio kalboms mokytis ar širdžiai mieliems rankdarbiams.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai