Būkite pasiruošę vaikų traumoms

Prisipažinkime, kiekvienas mūsų, auginantis vaiką, labiausiai jaudinasi dėl to, kad mažyliui gali kas nors atsitikti, nenoriai leidžiame jį į kiemą, kad nesusižeistų, atidžiai stebime namuose, kad nenugriūtų ar nepagriebtų karštos arbatos, rūpestingai stebime, kaip valgo, kad neužspringtų. Tačiau tiesa ta, kad ir kaip mes norėtume, vaiko nuo visko neapsaugosime. Tokia tiesa. Ir jei norime iš tiesų mažyliams padėti, perdėtai nevaržykime jų, o atidžiai pasiruoškime tam, kas gali nutikti. Žinodami, kad, nutikus nelaimei, galėsite nedelsdami padėti savo mažyliui, būsite ramesni, o dėl jūsų vidinės ramybės ir vaikelis jausis saugesnis.
 

Jei vaikas užspringo


Pirmasis patarimas tėvams, kurie nori išvengti tokios nelaimės, – jei vaikas nevalgo, niekuomet nekiškite maisto jam į burną prievarta, nešaukite ir nekelkite streso vaikui, kai jo burna pilna maisto, nes vaikas iš susijaudinimo bandys įkvėpti oro ir taip gali užspringti.
Užspringus, jei vaikas iki 1 metų sąmoningas, jį reikia guldyti ant savo ant dilbio veidu ir galva žemyn ir suduoti per tarpumentę 5 kartus. Po to atversti ir 5 kartus spausti krūtinę. 1-18 metų vaikams reikia atlikti vadinamąjį Heimlicho manevrą – abiem rankom apkabinti iš nugaros pusės per juosmenį ir stipriai paspausti pilvą.
Kalbant apie pirmą instinktyvų norą įkišti ranką vaikučiui į burną ir ištraukti tai, kas kliudo jam kvėpuoti, tai šitaip elgtis galima tik tuomet, jei jūs aiškiai matote gerklėje užstrigusį objektą ir esate šimtu procentų tikras, kad sugebėsite jį ištraukti.
Jei vaikutis praryja mažą žaisliuką ar monetą, tačiau nėra jokių springimo ženklų: kosulio, dusulio ar pan., tai rūpintis dėl to neverta, vaikutis žaisliuką per tris dienas pats pašalins kartu su išmatomis. Tiesa, tuomet jam geriau duoti skystesnio maisto.

 

Kai žaisliukas užstringa ausy ar nosy


Yra dar viena bėda su mažais vaikučiais. Jie dažnai mėgsta į nosį, kartais ausį įsikišti kokių nors smulkių žaisliukų, monetų ir pan. Išsigandę tėvai dažnai puola savarankiškai bandyti užstrigusį objektą traukti, tačiau iš tiesų, taip tik dar giliau žaisliuką įkiša ir pagiliną problemą.
Jei vaikas ką nors įsikišo į nosį – jokiu būdu neprašykite vaiko papūsti, tikėdamiesi, kad mažylis daiktą išpūs. Prieš pučiant vaikui reikia įtraukti oro, o įkvėpdamas jis gali žaisliuką įtraukti dar giliau, ar, kas daug blogiau, užblokuoti kvėpavimo takus.
Jei kažkas mažyliui užstrigo ausyje ar nosyje, nereikia daryti NIEKO, nelašinti, netrinti, netraukti, tiesiog nedelsiant vežti jį pas gydytoją, kuris užstrigusį objektą ištrauks profesionaliai.
 

Žaizdų tvarkymas


Jeigu tai nedidelis nubrozdinimas, kai pažeidžiamas tik viršutinis odos sluoksnis, tuomet vaikučiu gali pasirūpinti patys tėvai. Žaizdą reikia nuplauti švariu vandeniu, dezinfekuoti (būtinai perskaitykite ant dezinfekuojamosios priemonės, kaip tai daryti). Dažniausiai dezinfekuojamąją priemonę reikia tepti ne ant pačios žaizdos, bet aplink ją, tuomet sužeistą vietą reikia aprišti, kad nepatektų purvo. O jei žaizda gilesnė, jei pažeistas odos vientisumas, tokia žaizda turi būti sutvarkyta medikų.
Vaikui susižeidus, ant žaizdos būtina dėti ledo maišelį, įvyniotą į audinio skaiutę, kad sustabdytų kraujavimą, sumažintų skausmą ir patinimą, taip pat žaizdą reikia aprišti, kad nepatektų nešvarumų. Didesnę žaizdą turi susiūti gydytojas, tuomet lieka mažesnis randas, o tinkamai sutvarkyta žaizda daug greičiau gyja. Tais atvejais, kai susižeidus į žaizdą papuola pašaliniai objektai, pavyzdžiui, stiklas, tėvai žaizdą valyti turėtų tik tuo atveju, jei daiktas didelis ir jie yra tikri, kad sugebės jį ištraukti (pavyzdžiui, didesnė šukė), tačiau smulkių šukių rankiojimą ar didesnės žaizdos tvarkymą palikite medikams profesionalams. Susižeidęs vaikas verkia, jis išsigandęs, nenorėdami dar labiau traumuoti savo mažylio, vežkite jį į gydymo įstaigą, kur medikai, prieš tvarkydami žaizdą, nuskausmins.
 

Jei vaikas nukrito


Vaikui nukritus, tėvai dažnai painioja šoką ir sąmonės netekimą. Tačiau kai jūs nukrentate ir užsigaunate, dažnai kelioms sekundėms sulaikote kvapą, o kai taip padaro mažylis, tėvai puola į paniką, kad jis prarado sąmonę. Jei vaikas tris sekundes po traumos tyli, o tada pradeda rėkti tiek, kiek turi sveikatos, – sąmonės jis nebuvo praradęs.


Jeigu vaikas iš tiesų guli be sąmonės, jokiu būdu jo nekratykite, jam reikia ramybės. Tokiu atveju būtina nedelsiant kviesti gydytoją. Dažnai tėvai nori vaikutį paimti ant rankų ir pernešti jį, kaip jiems atrodo, į saugesnę vietą. Iš tiesų, jei vieta, kur mažylis guli, nepavojinga, jis guli horizontaliai, ant kieto pagrindo, jo geriau nejudinti, o kol atvažiuos gydytojas su juo galima pakalbėti, jei vaikutis be sąmonės, jo galvytę būtina pasukti į kurią nors pusę, kad nebūtų atlošta galva ir, jei jį pradės pykinti, kad nepaspringtų.
Kalbant apie gumbus, kurie iššoka vaikui susimušus galvą, gydytojai labiausiai bijo tų, kurie yra minkšti. Tokiu atveju nedelsdami mažylį vežkite pas gydytoją, kad šis pažiūrėtų, ar viskas gerai, ar netraumuota kaukolė.
Beje, kalbant apie sumušimus ir gumbus, čia ir vėl gelbėja šaltis. Ant sumuštos vietos būtina uždėti ledo maišelį ar kažką šalto, kad kuo mažiau kraujuotų į sumuštą vietą.
 

Lūžiai ir išnirimai


Kaip ir daugeliu kitų atvejų, vėlgi čia pirmasis pagalbininkas – ledas, o antrasis – gydytojas. Patys tėvai jokiu būdu neturi išnirimų attatinėti į vietą. Jei koja lūžo, iš abiejų jos pusių pridėkite po kietą lazdelę ar ką nors panašaus, apriškite ir vežkite tiesiai pas gydytoją (lazdelių dėti nereikėtų, jei koja deformuota, tuomet jokiu būdu jos nelyginkite!).
Taip pat reikėtų elgtis su išnirimais, jokiais būdais nesukite, netempkite ar kitaip netraumuokite rankos patys, nes nemokėdami tik dar labiau pakenksite ir vaikučiui sukelsite dar didesnį skausmą. Jei ranka ar koja išniro, nedelsdami vaiką vežkite pas gydytoją, nes būtina žinoti, ne tik kaip, bet net į kokią pusę sukti išnirusį sąnarį.
 

Nudegimai


Dažniausiai vaikai nusidegina arbata, kava ar kitais karštais gėrimais, kuriuos neatsargiai geria ar palieka suaugę. Nors mums tai atrodo nebaisu – vaikams toks nudegimas gali būti labai pavojingas, o randai liks visam gyvenimui. Dėl šių traumų kalti ne vaikai, tai tėvų pareiga užtikrinti vaikams saugią erdvę. Vaikų reakcija labai greita, tėvams vos pastačius puodelį su karštu skysčiu, vaikas gali žaibiškai jį čiupti ir nusideginti. Vaikų odytė labai plona, labai jautri, tad jie gali gana stipriai nudegti vos palietę karštą lygintuvą, orkaitę ar pan.
Čia pirmoji pagalba – šaltas vanduo. Ledas dažnai būna per šaltas, todėl, norint dėti ledą, jį būtina gerai susukti į švarią medžiagą ar pan.
Ir svarbiausia – nepulkite į paniką, būtinai sutvarkykite nudegimą, net jei jis labai stiprus. Jei nudegus drabužėliai prilipo prie vaikučio kūno, jokiais būdais jų neplėškite, nudegusią vietą kuo greičiau pakiškite po šaltu vandeniu ar uždėkite šaltą kompresą ir vežkite į gydymo įstaigą. Tiesa, prieš veždami duokite vaikui vaistų nuo skausmo.
Ir dar vienas patarimas: jokiais būdais nenaudokite JOKIŲ LIAUDIŠKŲ PRIEMONIŲ, gydytojai nudegimą sutvarkys geriausiai. Jei nudegimas nedidelis, jį galima patepti specialiu nudegimams gydyti skirta priemone, kurios galima įsigyti vaistinėse.
 

Nušalimai


Jei vaikas sušalo kojų ar rankų pirštus, nekiškite jų iškart po karštu vandeniu, nušalusią vietą būtina atšildyti po truputėlį, galima pamasažuoti, jei tai kojos – užmauti šiltas kojines, duoti atsigerti šiltų skysčių. Jei nušalimas nestiprus, pašalusią vietą galite patepti specialiu vaistinėse parduodamu tepalu nuo nušalimo.
Kalbant apie šių traumų prevenciją, būtina stebėti, kad šaltu, drėgnu oru vaikutis išeitų į lauką tinkamai apsirengęs, kad jo pirštinės ar batai nebūtų per maži, mažiausiųjų veidukus būtina patepti specialiu kremu nuo šalčio, nes gali nušalti skruostus. Jei pabuvus šaltame lauke mažylio kojų ar rankų pirštai, skruostai raudoni – vadinasi, jie pašalo, jei ta pati vieta su šalčiu susiduria dažniau, nušalusi vieta vėliau pabąla. Esant didesniems nušalimams, būtinai kreipkitės į medikus.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai