Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Pirmoji pagalba  » Susižeidę ne pasimeskite, o tinkamai veikite

Susižeidę ne pasimeskite, o tinkamai veikite

Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai žino, kaip nemalonu netyčia susižeidus, nors ir nedaug: pradeda peršėti, sunktis ar lašėti kraujas, kartais ir nuotaika dėl to pablogėja. Tačiau reikia ne nusiminti, o kuo skubiau žaizdelę sutvarkyti ir prižiūrėti.
 

Kaip tai padaryti?


• Pirmiausia stabdykite kraujavimą, 10–20 min. prispaudę prie žaizdos švarią servetėlę ar tvarstuką.
• Praplaukite žaizdą švariu drungnu vandeniu. Išvalykite žaizdos kraštus, švelniai pašalindami esamus svetimkūnius (žemės, smėlio, žvyro likučius, stiklo šukes ar kt.), kurie gali sukelti infekciją.
• Praplaukite žaizdą antiseptiniu kūno temperatūros tirpalu, patepkite antiseptiniu tepalu ir sutvarstykite.
• Pirmomis dienomis žaizdelę reikia perrišti 1 kartą per dieną ir kiekvieną kartą, kai tvarstis permirksta ar sušlampa.

 

Žaizdų gijimo pagalbininkai – antiseptikai


Antiseptikai – vietiškai vartojami daugumos mikroorganizmų dauginimąsi slopinantys ar juos naikinantys vaistai. Paprastai mikroorganizmų atsparumas antiseptikams neišsivysto, skirtingai nei antibiotikų tepalams. Pastarieji dar gali sukelti alergiją, todėl jų naudoti nepatartina.
Antiseptikai plačiai naudojami žaizdos infekcijai gydyti ir jos pasikartojimo profilaktikai, kai yra didelė rizika. Jie reikalingi vietinei ir plintančiai žaizdos infekcijai gydyti. Atsiradus sisteminės infekcijos simptomų, vartojami kartu su geriamaisiais ar leidžiamaisiais antibiotikais.


 

Kokį antiseptiką pasirinkti ir kodėl?


Vienas efektyviausių vietinių antiseptikų yra jodo povidonas, pasaulyje vartojamas beveik 60 metų – nuo 1950-ųjų. Vaistinėse pas mus jo galima įsigyti pavadinimu Betadine. Preparato veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais.
Dėl tam tikrų veikliosios medžiagos – jodo povidono – savybių Betadine veikia daugelį mikroorganizmų, grybelius, pirmuonis, kai kurių bakterijų sporas ir virusus. Be to, veikia gerokai stipriau ir greičiau (jau po 30 sek) nei kiti antiseptikai. Tai įrodyta laboratoriniais tyrimais.
Svarbu ir tai, kad Betadine gaminamas įvairių formų: 10 proc. vandeninis tirpalas ar tepalas. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad praplečia preparato vartojimo galimybes. Betadine sėkmingai ir saugiai galima vartoti ir namie perrišant žaizdas, ir gydymo įstaigose.
Namų vaistinėlei, matyt, labiau tiktų Betadine tepalas: jį patogiau laikyti namuose, pasiimti kur nors važiuojant (vandenis tirpalas nesandariai uždarius gali išsilieti) ir vartoti.
Gydymo įstaigose sėkmingai vartojamas 10 proc. vandeninis Betadine tirpalas: odai dezinfekuoti prieš įvairias chirurgines procedūras: injekcijas, punkcijas, biopsijas, operacijas ir kt., taip pat gydant įvairias žaizdas ir odos infekcijas, net gleivinėms dezinfekuoti. Tyrimais nustatyta, kad jodo povidono vartojimas minėtaisiais ir kitais atvejais smarkiai sumažina infekcijų tikimybę.
Betadine – modernus, mažiau toksiškas nei įprasti jodo preparatai (mat jodas atpalaiduojamas lėtai). Viena iš jodo povidono sudedamųjų dalių dėl tam tikrų savo savybių jodą perneša tiesiai į ląstelės membraną, dėl to sustiprėja baktericidinis paties jodo poveikis. Betadine mažiau, nei kiti jodo preparatai, dirgina, todėl juo galima tepti net gleivines. Gerai tinka nubrozdinimams, nudegimams, praguloms gydyti
Beje, vartojant preparatą namuose žaizdoms gydyti, svarbi ir, atrodytų, „buitinė smulkmena“ – jis mažiau tepa nei kiti jodo preparatai.
Įdomus faktas, netiesiogiai liudijantis jodo povidono antimikrobinį veiksmingumą, yra šio preparato vartojimas NASA programose.
 

Įsidėmėkite


• Sunkiau už kitas gyja durtinės žaizdos. Nors jos atrodo kaip nedidelės skylutės, tačiau būna gana gilios, sunkiai išvalomos, todėl ten susidaro puikios sąlygos bakterijoms veistis.
• Labai pavojingos yra gyvūnų, žmonių kąstinės žaizdos, tokiais atvejais būtina specifinė stabligės, pasiutligės profilaktika.
• Ypač kruopščiai reikia prižiūrėti pėdų žaizdas, nes jos sunkiau gyja.
 

Kada kreiptis pagalbos


• Nepavykus sustabdyti kraujavimo.
• Jei pažeisti gilesni audiniai (ne tik oda). Tokias žaizdas būtina susiūti, geriausia pirmomis valandomis po sužeidimo (4–6 val.), tuomet infekcijos rizika minimali.
• Atsiradus vietinės žaizdos infekcijos požymiams: žaizdos kraštų paraudimas, suintensyvėjusi sekrecija (sunkiasi gelsvai žalsvas skystis (pūliai)), aplinkinių audinių paraudimas, patinimas, skausmas, karštis, funkcijos sutrikimas.
• Jei yra sisteminės infekcijos požymių: karščiavimas, pablogėjusi bendra savijauta, pablogėjusi glikemijos kontrolė sergant diabetu.
• Jei yra infekcijos plitimo požymių: paraudimo plitimas, limfagyslių uždegimas (ploni raudoni dryžiai odos paviršiuje), minkštųjų audinių krepitacija (traškėjimas), žaizdos kraštų išsiskyrimas.
• Jei bet kurios lokalizacijos žaizda neužgyja per 2–4 savaites, ji vadinama lėtine. Lėtinės žaizdos dažnai būna infekuotos, tačiau vietiniai infekcijos požymiai būna neryškūs, todėl jų galima nepastebėti.
• Sergant lėtinėmis širdies kraujagyslių, kvėpavimo organų ligomis, cukriniu diabetu, nutukimu, vėžiu, autoimuninėmis ligomis (sistemine raudonąja vilklige, reumatoidiniu artritu ir kt.), esant inkstų funkcijos nepakankamumui, imunodeficitinėms būklėms, vartojant imunitetą slopinančius (imunosupresinius) vaistus, pvz., steroidinius hormonus, po chemoterapijos. Tokiais atvejais žaizdų infekcijos rizika gana didelė.

 

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS