Nudegimų traumų mažėja, nors Europos kontekste atrodome nekaip

„Pagal nudegimų sukeliamas traumas Lietuva, kaip ir pagal savižudybes, yra viena blogiausiai atrodančių šalių”, – sako Kauno medicinos universiteto klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas Rytis RIMDEIKA. Nudegimų skaičius yra gana didelis.
 

Mediko teigimu, jeigu anksčiau per metus gaisruose sudegdavo 15–20 žmonių, tai pastaraisiais metais sudega po 200–300 žmonių. Ir tai tik gaisruose žuvusieji, kurie dažnai būna girtut girtutėliai ir paprastai patys kalti dėl sukelto gaisro. Žmonių, patyrusių įvairių nudegimų traumų, Lietuvoje skaičiuojama tūkstančiais. „Liūdna, kad nudegimų gydymas finansuojamas absoliučiai nepakankamai. Gydymo įkainiai net ne juokingi, o šlykščiai maži. Jei nudegusio ligonio gydymo savikaina yra apie 70 tūkst. litų, tai ligonių kasos geriausiu atveju už dviejų mėnesių gydymą ligoninėje teskiria vos 4–5 tūkst. litų”, – situaciją aiškina R. Rimdeika. Dažnai tik medikų išradingumo dėka pavyksta apdegusius ligonius pagydyti. Aišku, dažnai jie sveiksta ilgiau, o ir rezultatai gal kartais prastesni.

 

Nudegimai uogiene negydomi


Nudegimo trauma – tai tokia trauma, kada pažeidžiami audiniai. Karštas vanduo, skystis, garai, įkaitęs metalas arba elektros įranga, spinduliai paveikia paviršinio sluoksnio odos struktūrą, pakeičia baltymo struktūrą, ir dėl to organizme atsiranda audinių, kurie jau nebetapatinami su organizmo audiniais. Būtent dėl šių svetimais tapusių audinių ir prasideda visos bėdos, uždegimo reakcijos ir dar virtinė su tuo susijusių problemų.
Tokioms nudegimo traumoms jokio sezoniškumo nėra. Per metus vienaip ar kitaip apsidegina apie 7 tūkst. žmonių. Apie 1,5 tūkst. ligonių gydomi ligoninėse, kiti – poliklinikose.
Pirmoji pagalba padegėliui itin svarbi. Kauno medicinos universiteto klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas tikina, kad geriausia yra atšaldyti nudegusią vietą tekančiu vandeniu iš čiaupo, o jei tokio nėra, tada tiks ir ežero ar upelio vanduo. R. Rimdeika pastebi, kad žmonės, norėdami pagelbėti, dažnai pridaro ir bėdos. „Neturėdami po ranka šalto vandens, žmonės imasi kitų, ne itin tinkamų priemonių: ant nudegusios vietos pila įvairius aliejus, bando dėti tam netinkamus tvarsčius, deda įvairius augalus ar netgi tepa uogienėm”, – pasakoja medikas apie dažnai daromas klaidas teikiant pirmąją pagalbą.
Pirmosios pagalbos metu padarytos klaidos gali atsiliepti ir tolimesniam ligonio gydymui. Juk įkaitę audiniai, veikiami cheminės medžiagos ar elektros srovės, tepant netinkamais tepalais degina dar labiau. Nudegimo gylis bei audinių pažeidimas tik gilėja. Jei pirmoji pagalba suteikiama teisingai, tai degimo procesas nutraukiamas, o nudegimas lieka labiau paviršinis. Netinkama pagalba tik dar labiau pažeidžia audinius ir atsiranda daug didesnių problemų. Nudegimas, kuris galėtų sugyti savaime, gali pareikalauti ir rekonstrukcinės operacijos.


 

Labiausiai komplikuoti nudegimai


Nudegimo traumos yra skirstomos į lengvas, vidutines ir labai sunkias arba kritines. Anot R. Rimeikos, prie kritinių traumų dažniausiai priskiriami veido, plaštakų, lytinių organų bei tarpvietės nudegimai. „Ir gal ne dėl to, kad jie gydomi sunkiausiai, bet būtent todėl, kad, juos gydant netinkamai, atsiradusios komplikacijos labai paveikia tolesnį žmogaus gyvenimą. Matomi randai, dėl jų žmogus negali apsitarnauti, rankos gerai nefunkcionuoja, nesusilenkia ar neišsitiesia. Dėl aplink burną esančių randų žmogus negali išsižioti. Akių randai trukdo užsimerkti ar atsimerkti.
Lytinių organų ir tarpvietės nudegimai gydomi sudėtingai, nes tos vietos sunkiai tvarstomos. Čia esančios žaizdos dažnai užsiteršia išangėje ir žarnyne esančiais mikrobais, todėl dažnai pūliuoja.
 

Prevencija gerėja, o gydymas tobulėja


Nors, palyginti su kitomis šalimis, pagal nudegimų traumas Lietuva atrodo prastai, tačiau džiugina, jog dabar nudegimų skaičius sumažėjo beveik dvigubai. R. Rimdeikos nuomone, toks smarkus mažėjimas yra dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, buityje žmonės vis mažiau naudoja atvirą ugnį. Anksčiau daugiau buvo naudojami krosnys, dujinės viryklės ir nuo jų užsidegdavo rūbai. Pastaruoju metu, atsiradus mikrobangų krosnelėms, keraminėms plytelėms, nudegimų skaičius ėmė mažėti.
Kauno medicinos universiteto klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas pastebi, jog įmanoma kurti įvairius įstatymus, padėsiančius užsidegus kokiam daiktui, neišplisti liepsnai toliau. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse yra sukurti saugių baldų įstatymai. Cigaretei nukritus ant baldo, pastarasis neužsiliepsnoja, tik smilksta ta vieta. Yra ir saugios cigaretės įstatymas, pagal kurį cigaretė negali smilkti, o numesta tiesiog užgęsta. „Visos šios priemonės yra itin svarbios nudegimo traumų prevencijai”, – sako R. Rimdeika.
Labai smarkiai ištobulėjo ir gydymo priemonės. Pirmosios pagalbos tvarsčiai, kurie padeda greičiau užgydyti nudegimus ir mažiau traumuoti žaizdą, nes juos keisti reikia rečiau. Jau vien dėl to kosmetiniai ir funkciniai gydymo rezultatai kur kas geresni. Gydymas ligoninės irgi labai patobulėjo. Stipriai apdegusį žmogų galima reanimuoti kur kas efektyviau. Atsirado įvairių gydomųjų tirpalų, kuriais galima efektyviai atkurti kraujotaką. Tobulėja ir odos persodinimo įranga. Taip pat šiuo metu yra kur kas daugiau galimybių apsaugoti padegėlį nuo įvairiausių infekcijų. „Priemonių yra įvairių ir daug. Ir džiaugiamės, kad tos priemonės, kurios yra sukurtos pasaulyje yra prieinamos ir lietuviams”, – sako Kauno medicinos universiteto klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas R. Rimdeika.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai