Sportininkų sąnarius gelbėja ortopedai-traumatologai

Didėjant technologinėms galimybėms bei sporto ortopedijai ir traumatologijai atsidavusių gydytojų klinikinei patirčiai, tobulėja sporto traumatologija ir minimaliai invazinių rekonstrukcinių artroskopinių operacijų metodikos. Įvairių sporto šakų populiarėjimas ir plitimas Lietuvoje skatina vaikus anksti pradėti profesionalią sportinę karjerą, dėl to neišvengiamai didėja sportinių traumų skaičius, kuris jau pasiekė išsivysčiusių pasaulio šalių sportinių traumų skaičių. Apie sportininkų sąnarių ligas ir naujausius gydymo metodus sutiko papasakoti KMU klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas medicinos dr. docentas Rimtautas Gudas.
 

Kokios sąnarių traumos dažniausiai ištinka intensyviai sportuojančius žmones?


Pirmoje vietoje išskirčiau kelio sąnario traumas, tarp kurių sunkiausi yra kryžminių raiščių plyšimai ir sąnario kremzlės lūžiai, kiek lengviau gydomi meniskų pažeidimai. Antroje vietoje po kelio sąnario yra peties, čiurnos, alkūnės, riešo ir klubo sąnarių traumos. Krepšininkams dažniausiai pasitaiko kryžminių raiščių, meniskų plyšimai, įvairios apimties kremzlės pažeidimai bei čiurnos raiščių plyšimai ir pėdos stresiniai lūžiai, futbolininkams – taip pat kryžminių raiščių bei čiurnos raiščių plyšimai, tinklininkams ir rankininkams kiek dažnesnės peties sąnario traumos. Dažniausiai tai būna jauni fiziškai aktyvūs žmonės, vyrų ir moterų santykis maždaug 2:1.
 

Gal trumpai priminkite, kaip „tirpsta“ nesportuojančio žmogaus ir sportininko kremzlė, ar yra esminių skirtumų?


Pirmuosius kremzlės nykimo-degeneracijos požymių rizikos simptomus galima įtarti, kai sąnariai pradeda „traškėti“. Tačiau traškėjimas nebūtinai yra degeneracinės sąnario ligos pradžios simptomas. Traškėti sąnarys gali pradėti dėl papraščiausio sąnario sustingimo po įvairios fizinės perkrovos, sumušimų ir panašiai. Ilgai į tai nekreipiant dėmesio, atsiranda aštrus, duriantis skausmas. Tai liudija, kad kai kuriose vietose kremzlė yra suplonėjusi. Šis procesas vykstą ilgą laiką, todėl ir ligos simptomai pasireiškia ne iš karto. Nebūtinai intensyviai sportuojantiems šis procesas vyksta greičiau, tai priklauso nuo daugelio priežasčių, pagrindinė iš jų per greitai taikomas didelis fizinis krūvis, kuris sukelia vadinamuosius perkrovos sindromus. Neigiamos įtakos turi rūkymas, bloga mityba, režimo nesilaikymas, pramankštos ir poilsio režimo nepaisymas. Tam reikia didelių valios pastangų, o tai turi ne kiekvienas jaunas sportininkas, dažniausiai jaunystėje apie tai niekas negalvoja. Kelio sąnaryje dėl savitų kraujotakos ypatumų dažnai pažeidžiami meniskai, sąnario kremzlė. Dėl savo kompleksiškumo kelio sąnarys turi nepaprastai dideles kompensacines galimybes ir, sumažinęs savo fizinio aktyvumo lygį, žmogus be sąnario skausmo gali pragyventi gana ilgai, kartais net keletą metų.


 

Prašome papasakoti, kaip įvyksta jūsų minėta sunkiausia kelio sąnario kryžminių raiščių plyšimo trauma. Ar tiesa, kad po traumos sportinė karjera gali baigtis?


Neabejotinai kryžminiai raiščiai kartu su meniskais yra vieni svarbiausių kelio sąnario stabilizatorių. Dažniausiai kryžminis raištis plyšta staiga pakeitus bėgimo kryptį, pasukant blauzdą arba staiga sumažinus bėgimo greitį. Žmogus dažnai pajunta ar išgirsta pokštelėjimą, ir kelio sąnarys staiga ištinsta. Nebūtinai po to sąnarį stipriai skauda. Kelio sąnario kryžminių raiščių pažeidimai per pastaruosius kelerius metus tapo ne tiktai asmenų, kurių skeletas subrendęs, bet ir 10–15 metų vaikų amžiaus problema.
Dėl sportinės karjeros pabaigos tai visiška netiesa – atlikus sėkmingą minimaliai invazinę artroskopinę-biologinę kelio sąnario kryžminių raiščių rekonstrukciją, visi sportininkai vėl pasiekia ir išlaiko buvusį fizinio aktyvumo lygį ir toliau sėkmingai siekia sporto aukštumų. Aišku, jei operacija atliekama nevisiškai tiksliai, sportininkai yra priversti sumažinti savo fizinio aktyvumo lygį. Todėl, įvykus ypač kryžminių raiščių traumai ir norint toliau siekti profesionalo karjeros, būtinai reikia labai patyrusio sporto traumų ortopedo, turinčio didelę patirtį kryžminių raiščių rekonstrukcijose. Reikia žinoti, kad kryžminis raištis turi labai tiksliai apibrėžtą savo vietą kelio sąnaryje, todėl, kad ir nedidelis netikslumas atliekant jo rekonstrukciją gali nulemti prastesnius rezultatus.
 

O ką galėtumėte pasakyti apie kitas traumas?


Iš mano minėtų dažniausiai pasitaikančių verta paminėti žastikaulio išnirimą ir peties sąnario nestabilumą. Šie negalavimai labai dažnai kamuoja didelės amplitudės rankos judesius naudojančius fiziškai aktyvius žmones (pvz., rankinis, tinklinis, plaukimas, ieties metimas ir t.t.). Yra ir kita kategorija, t.y. iš prigimties kitokią kolageninių skaidulų struktūrą turintys žmonės. Kitaip šis terminas dar vadinamas hiperlaksitetu. Šiems žmonėms žastikaulio išnirimai per peties sąnarį įvyksta ir netipinėmis aplinkybėmis, kai staiga atsipalaiduoja rankos raumenys, o žastikaulis pasisuka nepalankia peties sąnario atžvilgiu kryptimi. Be peties sąnario operacijų fiziškai aktyvaus žmogaus sugrąžinti į įprastą fizinio aktyvumo lygį neįmanoma.
 

Kokios operacijos dažniausiai atliekamos, kokios naujovės sporto traumų „padangėje“?


Kai tik įmanoma pagal situaciją, stengiamės atlikti minimaliai invazinę artroskopinę operaciją. Pastaraisiais metais jų tik daugėja. Viena iš paskutiniųjų naujovių – kad Kauno medicinos universitetinėse klinikose pradėjome atlikti kremzlinio audinio transplantacijos procedūras, t.y. chondrocitinių ląstelių transplantacijas. Jų metu persodinamas paties žmogaus kremzlės audinys, turintis chondrocitinių ląstelių kultūrų, išaugintų iki milijoninių titrų specialiose terpėse. Lietuvoje užauginti ląstelių kultūras kol kas neturime galimybių, nes tam būtina labai brangi laboratorinė įranga ir specialiai pasiruošusių kvalifikuotų specialistų grupė. Bet mes esame labai ambicingi šiuo klausimu ir tam palaipsniui ruošiamės, tiesiog reikia labai gerai viską išmokti ir tikimės, kad mums užteks kantrybės ir jėgų. Dabar tai daroma Danijoje, po to išaugintos kultūros grįžta į Lietuvą.
Kita, mano manymu, unikali artroskopinė rekonstrukcinė operacija yra dviejų pluoštų ir donoro raiščio panaudojimas rekonstruojant priekinio kryžminio kelio raiščio plyšimus. Mokslas jau įrodė, kad sveikame kelio sąnaryje kryžminio raiščio skerspjūvis siekia nuo 32 mm² iki 42 mm², o tradicinio persodinimo metu persodinamo transplanto diametras siekia apie 20 mm². Dviejų pluoštų ir donoro raiščio metodikos sudaro sąlygas persodinti beveik natūralaus storio kryžminio raiščio transplantus. Vėliau vyksta vadinamasis „ligamentizacijos“ biologinis procesas, per kurį į persodintą kryžminį raištį įauga kraujagyslės ir nervai, o, taikant tinkamą reabilitaciją, sportininkai pasiekia prieš traumas buvusio fizinio aktyvumo lygį. Šios operacijos yra labai sudėtingos ir kol kas atliekamos tik labai patyrusių ortopedų. Pagrindiniai šių operacijų tikslai yra sugrąžinti jauniems žmonėms prieš tai buvusį fizinio aktyvumo lygį bei sportinę veiklą ir sustabdyti degeneracinius kelio sąnario pakitimus.
 

Kiek „naujųjų“ operacijų jau atlikta Lietuvoje? Kokie rezultatai?


Lietuvoje jau atliktos 7 chondrocitinių ląstelių operacijos ir jų rezultatai yra labai džiuginantys. Minėti atvejai yra labai sudėtingi ir savo rezultatais nuolatos dalinamės įvairiose tarptautinėse konferencijose su viso pasaulio kolegomis. Esame gavę ne vieną tarptautinio pripažinimo apdovanojimą, tiktai gaila, kad ne Lietuvoje. Gal būt susidomėjimas jomis pas mus dar nėra pakankamai didelis, o blogiausia dėl to žinoma pacientui, nes jis negauna to, ką turėtų gauti. Neretai trūksta kolegiško susitarimo ir tarp mūsų pačių-ortopedų.
 

Ar yra kokių nors profilaktikos priemonių ar vaistų, padedančių užkirsti kelią sąnarių ligoms?


Deja, pagrindinė profilaktikos priemonė – nemedikamentinė. Žmonės, tai išgirdę, dažniausiai lieka labai nusivylę. Pagrindinis dalykas, padedantis išsaugoti sveikus sąnarius, yra dozuotas nuolatinis fizinis krūvis. Tai reikalauja didelių valios pastangų, o mūsų žmonės noriau renkasi paprastesnes priemones. Žinoma, įvairūs chondroitino ir gliukozamino bei kitų preparatų deriniai yra labai veiksmingi, tačiau tai tiktai pagalbinė priemonė prie mankštos ir fizinio krūvio, be kurio žmogus, ko gero, nebūtų virtęs žmogumi iš beždžionės.
Džiaugiamės, kad turime Lietuvoje stiprų sportą mėgstančių ortopedų kolektyvą, galintį taikyti pačias moderniausias sporto traumatologijos mokslo naujienas savo kasdieninėje praktikoje, linkime daug besišypsančių pacientų, kurių įvertinimas būtų brangiausias atlygis už sėkmingus darbus.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai