Pirmosios pagalbos pradžiamokslis

Kaip teigia žinomas posakis – „kartojimas – mokslų motina“. Šią taisyklę galima pritaikyti beveik visur – net ir kalbant apie vasarą bei jos metu padažnėjusias traumas saulėje ar vandenyje. Nesvarbu, jog kartais atrodo, kad viskas jau kelis kartus girdėta. Patekus į situaciją, kurioje šaltas protas ir kai kurios esminės taisyklės gali išgelbėti žmogaus gyvybę, apmaudžiausia kai galvoje sukasi viena mintis „žinojau, bet pamiršau“. Taigi, įpusėjus vasarai, jos malonumams, o kartu ir atsiradus daugiau pavojų, „Sveikas žmogus“ su Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėju, ortopedu traumatologu dr.Algimantu PAMERNECKU primena pagrindines taisykles traumų saulėje ir vandenyje atvejais.
 

Saulės smūgis


Nors Lietuva ne Afrikoje ir saulė čia ne tokia kaitri, neturime ir dykumų, vis dėlto, žmonės dažnai pernelyg atsainiai vertina saulės keliamą pavojų.
Šįkart nekalbame apie keliamą žalą odai – seniai įrodyta, kad piktnaudžiavimas saulės spinduliais kenksmingas.
Tačiau šalia to, mėgstantiems ilgiau pabūti paplūdimyje arba visą dieną dirbantiems sode, iškyla ir saulės smūgio grėsmė.
Be abejo, lietuviškasis saulės smūgis dažniausiai apsieina be didžiulio išsekimo ar skysčių praradimo, vis dėlto – tai itin nemalonus nutikimas.
 

Taigi, ką daryti jei žmogų ištiko saulės smūgis?


• Kadangi saulės smūgis dažniausiai – apalpimas, jei įmanoma reikia apsaugoti žmogų nuo susitrenkimų, o jaučiant silpnumą saulėje – pačiam eiti į pavėsį, pasėdeti.
• Apalpusiam žmogui svarbiausia užtikrtinti kvėpavimą ir saugoti nuo uždusimo. Atsidūrus aukštyn galva iškyla grėsmė, kad atsipalaidavęs liežuvis uždegs kvėpavimo takus. Taigi – pirmiausia reikia apžiūrėti burną.
• Apalpęs žmogus šioje būklėje išbūna nuo kelių sekundžių iki minutės. Saulės smūgį žmogus dažniausiai patiria atviroje vietoje, todėl atsigavusįjį reikia patraukti į šešėlį.
• Vėliau galima jam duoti gerti daug skysčių. Jei jaučiamas didelis silpnumas, išsekimas, galima nuvykti pas gydytoją, kur bus atlikti tyrimai.
• Norint išvengti saulės smūgio – būtina riboti laiką kaitrioje saulėje, uždengti galvą – ypač vaikams.


 

Trauma nardant


Neskaitant nepavojingų įsipjovimų ar susimušimų vandenyje, didžiausia ir baisiausia trauma, nutinkanti vasarą – kaklo ar stuburo slankstelių pažeidimas neriant galva į vandenį.
Medikai kasmet perspėja, jog šuolininkai žemyn galva rizikuoja savo gyvybe ir per sezoną Lietuvoje netenkama apie keliasdešimt jaunų žmonių. Kita dalis – paralyžiuojami visam gyvenimui, vėliau patiria įvairias komplikacijas.
Pagal statistiką ligoninėse, pagrindiniai nukentėjusieji – jauni vyrai, besilinksminę, vartoję alkoholį kompanijose.
Tad, nerti galvą į vandenį nepažįstant arba menkai pažįstant dugną – tai žaidimas su likimu.
 

Vis dėlto, jei tokia nelaimė nutiko – ką daryti?


• Viršugalviu į dugną trenkęsis ir kaklo slankstelius susilaužęs žmogus pradeda skęsti, kadangi nebevaldo arba dalinai valdo rankas ir kojas. Taigi – pirmiausia reikia žmogų traukti iš vandens.
• Jei ištraukus kyla įtarimų dėl lūžių, nukentėjusysis jaučia didelį skausmą, jam sutrikęs arba išvis išnykęs galūnių judinimas, reikia iškart kviesti greitają pagalbą. Taip pat labai svarbu stengtis nejudinti kaklo, galvos. Geriausia paguldyti žmogų ant kieto pagrindo.
 

Skendimas


Savaime suprantama, sunki kaklo ar stuburo trauma – ne vienintelis pavojus vandenyje.
Dėl įvairiausių priežasčių dažnai žmonės neišvengia ir skendimo: įsuka srovė, žmogus praranda orientaciją, sutraukia mėšlungis ir t.t.
Šios situacijos taip pat reikalauja greitos reakcijos ir veiksmų.
 

Taigi, ką reikia daryti, iš vandens ištraukus skendusį žmogų?


• Pirmiausia – užtikrinti kvėpavimą. Nekvėpuojant smegenys miršta per kelias minutes, dar šiek tiek – ir žmogus. Todėl, prieš nustatant ar yra pulsas, reikia nustatyti ar žmogus kvėpuoja.
• Po to būtina paversti žmogų ant šono. Dažnais atvejais iš jo, kaip iš indo, išbėga vandens.
• Greitai atlikus šiuos veiksmus, privalu išvalyti burną – visus svetimkūnius, taip pat patikrinti ar liežuvis nedengia kvėpavimo takų.
• Galiausiai, reikia pradėti dirbtinį kvėpavimą burna į burną. Jį reikia atlikti tol, kol atvažiuos iš anksto iškviesta greitoji pagalba. Dirbtinis kvėpavimas – svarbiausias veiksmas, jis atliekamas nepaisant žmogaus išorinių sužeidimų.
Vis dėlto, geriausia – išvengti pavojingų situacijų – protingai elgtis saulėje, prie vandens – o ne vėliau bandyti jas taisyti. To jums ir linkime vasarą!

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai