Kad poilsio nesugadintų smulkios traumos

Kad ir kur atostogautumėte – Lietuvos pajūryje ar pas močiutę kaime, o galbūt užsienio kurorte, bet kuriame pasaulio krašte gali tykoti... traumos. Aišku, pirmiausia reiktų pasistengti jų išvengti, bet ne viskas priklauso nuo mūsų pastangų. Todėl būtų labai vertinga prisiminti, ką vertėtų pasiimti į kelionę ir kaip elgtis ištikus nelaimei, jei ji atsitiko.
 

Sumušimai


Dažniausios traumos, be kurių neužauga nė vienas vaikas, – sumušimai, sukeliantys „mėlynes“. Tačiau susimušti gali ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Kraujosruvų, liaudiškai vadinamų mėlynėmis, atsiranda po smūgio, kai, trūkus kraujagyslei, į poodį priteka kraujo. Iš pradžių sumušta vieta tik patinsta, paskui atsiranda mėlynumas. Kada jis atsiras ir kokio bus ryškumo, priklauso nuo to, kaip arti odos paviršiaus trūko kraujagyslė: jei arti odos paviršiaus, pamėlynuoja labai greitai, jei giliau, – mėlynumas gali atsirasti ir po dienos.
Kokia sumušimų pirmoji pagalba? Ne veltui mūsų močiutės prie sumuštos vietos pridėdavo šaltą šaukštą. Šaltis ir ramybė – pirmoji būtina pagalba atsiradus mėlynei (kaip, beje, ir esant kitoms traumoms). Šaltis sutraukia kraujagysles, sumažina skausmą ir tinimą. Ypač greitai kraujosruvų atsiranda ant veido, nes čia kraujotaka labai gera. Iškart po sumušimo uždėjus šalčio, mėlynės bus gerokai mažesnės. Vaistinėse galima įsigyti specialių skubių kompresų ar purškiamojo šaldomojo aerozolio. Beje, šioms priemonėms laikyti nereikia šaldytuvo. Šaltis sumuštą vietą nuskausmina. Taip pat sumuštą vietą galima patepti ir specialiu geliu odą vėsinančiu pagrindu, kurio sudėtyje yra natūralaus heparino. Jis skatina geresnę sumuštoje vietoje atsiradusios kraujosruvos ar patinimo rezorbciją, taip pat toje vietoje mažėja uždegimas ir skausmas.
Jei neturite jokios specialios priemonės, galima naudoti ledukus iš šaldymo kameros, tik prieš tai įdėti juos į polietileno maišiuką, paskui – į rankšluostį, kad šaltis būtų sausas.
Traumuotą vietą reikia šaldyti mažiausiai 15–20 minučių, o, jei patinimas ir kraujosruvos dideli, sausą šaltį reikėtų laikyti 1,5 valandos, bet su kelių minučių pertraukomis (10–15 minučių pašaldykite, paskui kelias minutes nuimkite šaltį, vėl pašaldykite).
Po 48 val. galima taikyti šilumos terapiją – šildomuosius pusiau spiritinius kompresus, galima tepti šildomaisiais tepalais, kad suaktyvėtų kraujotaka ir greičiau išsiskirstytų kraujosruvos.
 

Nutrynimai


Viena iš dažniausių keliautojų bėdų – nuospaudos ir odos nutrynimai, nedideli įdrėskimai. Atrodo, tokios nepavojingos žaizdelės, bet jos gali ne tik varginti, bet ir būti pavojingos sveikatai. Tad labai svarbu pasirinkti tinkamus batus! Tačiau jei nepasisekė, nutrintas vietas labai svarbu tinkamai prižiūrėti ir gydyti. Pažeistą odos vietą reiktų švariai nuplauti ir dezinfekuoti. Šiuo metu dezinfekcijai vaistinėse galima įsigyti vandenilio peroksido tirpalo ar specialių purškiklių, kuriais galima netgi dezinfekuoti kojų padus ir tarpupirščius pabuvus baseine ar viešoje pirtyje. Taip pat vaistinėse galite įsigyti tokių purškiklių, kurie aptraukia žaizdą apsaugine plėvele, skatina jos gijimą. Po to, kai nutrintą vietą dezinfekavote, ją reiktų apsaugoti nuo išorinių dirgiklių. Geriausia priemonė – pleistrai. Jie turi būti pralaidūs orui, gerai priglusti prie odos ir, jeigu pažeisti kojos pirštai ar kulnas, apsaugoti nuo pakartotinių traumų.


 

Nubrozdinimai


Nubrozdintą odą pirmiausia reikia nuplauti švariu vėsiu vandeniu. Jei nubrozdinimas paviršinis, nekraujuoja, galima palikti gyti atvirai. Tik prieš tai, kad žaizda nedžiūtų, rekomenduojama ją patepti drėkinamuoju geliu su antiseptiku. Jei sužeidimas gilesnis, kraujuoja, būtina jį užklijuoti. Tam labai tinka hidrokoloidiniai pleistrai. Jie ne tik apsaugo nuo infekcijos, bet ir malšina skausmą bei neleidžia formuotis šašui.
Kelionėje labai patogu naudoti purškiamąjį pleistrą, kuris plona plėvele padengia nubrozdintą vietą. Pleistras purškiamas 10 cm atstumu nuo žaizdos. Jo taip pat galite įsigyti vaistinėse.
 

Žaizdos


Jei įsipjovėte, už kažko užkliuvote ir pan., pirmiausia atsivėrusią žaizdą įdėmiai apžiūrėkite, ar joje neliko svetimkūnių. Odą aplink žaizdą nuplaukite, braukdami nuo žaizdos tolyn, jei kraujavimas nestiprus, galima išplauti ir pačią žaizdą. Žaizdą galima plauti fiziologiniu tirpalu ar tiesiog vėsiu švariu vandeniu. Jei žaizdelė nedidelė, puikiai tiks pleistrai, kurie nuskausmina ir stabdo kraujavimą, nelimpa prie žaizdos ir skatina gijimą. Jei sužeistą vietą labai skauda, galima išgerti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Taip pat žaizdoms tvarstyti verta turėti sterilių tvarstukų, pleistro, žirklutes.
 

Patempimai, išnirimai


Griūnant, lipant ar šokant galima pasitempti raumenų raiščius ir sausgysles, susitrenkti sąnarius, raumenis. Šios traumos atsiranda po staigaus ir stipraus judesio – paslydus, griūvant užkliuvus už netikėtos kliūties. Dažniausiai patempiamas čiurnos sąnarys, rečiau – kelio ir riešo sąnariai. Simptomai atsiranda staiga.
Ką daryti? Elastinis bintas ypač naudingas patempus raiščius, nes jis padeda pažeistą galūnę išlaikyti ramybės būsenos. Vaistinėse galima įsigyti tepalo, skirto tokioms traumoms gydyti, kuris gydo uždegimą ir mažina atsiradusį skausmą. Tačiau esant abejonei dėl traumos sunkumo geriau kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų galima įsitikinti, ar nėra kaulų įskilimų ar lūžių.
 

Dar keletas patarimų keliaujantiesiems


Pasirūpinkite patogia avalyne.
Būkite atsargūs maudydamiesi nežinomose vietose, nes ten gali gyventi žmogui pavojingų gyvūnų, pavyzdžiui, jūros ežių, žvaigždžių, medūzų, kurios gali labai sužeisti.
Atidžiai „žiūrėkite po kojomis“, kur einate, kad išvengtumėte traumų.
Žinoma, visų sveikatai gresiančių situacijų numatyti neįmanoma, tačiau, keliaudami nors ir į mažytę kelionę, pasirūpinkite, kad šis nuostabus gyvenimo laikas dovanotų tik džiaugsmą, gerą savijautą ir paliktų tik gerus prisiminimus.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai