Šilumos smūgis ir apsauga nuo jo

Šios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių.
 

Taigi aukšta aplinkos temperatūra gali būti pavojinga sveikatai ir net gyvybei. Esant karščiams, pagrindinis organizmo atsišaldymo būdas – prakaitavimas. Efektyviai prakaituoti gali trukdyti didelė oro drėgmė (didesnė nei 75 proc.), prakaitavimas yra sutrikęs vyresnių žmonių, nutukusių, karščiuojančių, sergančių širdies ligomis, odos ligomis (psoriaze), geriančių tam tikrų vaistų, vartojančių alkoholį, sunkiai fiziškai dirbančių. Labai jautrūs karščiui maži vaikai, kurių prakaitavimas nėra visavertis, metabolizmas ir šilumos gamyba labai aktyvi, o patys savimi pasirūpinti negali.
Apie šilumos smūgį ir kaip jo išvengti kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja neurologe Kristina RYLIŠKIENE.
 

Kas yra šilumos smūgis ir kaip jį atpažinti?


Pati sunkiausia karščio sukeliama būklė – šilumos ir saulės smūgis. Šios būklės diagnozuojamos kartu, nes pakitimus sukelia karštis. Šilumos smūgis – gyvybei pavojinga būklė, kuriai diagnozuoti būtini du pagrindiniai požymiai: aukšta kūno temperatūra (per 40°C) ir įvairaus sunkumo sąmonės sutrikimas (žmogus gali būti sujaudintas, nerišliai kalbėti, nesiorientuoti aplinkos ir laiko požiūriu, gali atsirasti traukulių, mieguistumas, vangumas ar ištikti koma).
Tiksliausiai pakitimus atspindi tiesiojoje žarnoje matuojama temperatūra, nes pažasties temperatūra yra apie 1 laipsnį mažesnė, o aktyviai šaldant gali dar labiau skirtis.
 

Kokius žmones dažniausiai ištinka šilumos smūgis?


Klasikinis šilumos smūgis dažniausiai ištinka kūdikius ir vyresnius nei 65 metų amžiaus žmones, ypač sergančius širdies, plaučių ligomis, kurių padidėjusi skydliaukės veikla, vartojančius kraujospūdį mažinančių vaistų, šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų, ribojančius druskos ir vandens kiekį maiste, vartojančius raminamuosius bei antidepresantus.


Šilumos smūgis dažnai ištinka miestų gyventojus, kurių namuose nėra kondicionavimo sistemos, jei vyresnio amžiaus žmogus yra neįgalus, gyvena vienišas. Labai aukšta temperatūra būna automobiliuose, todėl vasarą juose net trumpam negalima palikti mažų vaikų, taip pat reikia nepamiršti ir naminių gyvūnų.
Jauniems ir sveikiems asmenims šilumos smūgis gali įvykti per kelias valandas dėl labai didelio fizinio krūvio, tam nereikia net labai aukštos aplinkos temperatūros. Rizikos grupėms priklauso kariai, sportininkai, ugniagesiai. Jaunas žmogus gali būti nusilpęs po nemiegotų naktų, po virusinės infekcijos, temperatūros reguliaciją trikdo alkoholis, vaistai nuo slogos ar peršalimo, amfetaminas, kokainas.
Vyrai taip pat jautresni karščiui, manoma, kad moterų temperatūrą reguliuojantis centras smegenyse anksčiau pradeda reguliuoti šilumos išskyrimą, be to, didesnė vyrų raumenų masė daugiau gamina šilumos.
 

Kokie kiti šilumos smūgio požymiai?


Kiti požymiai – raudona, sausa oda, dažnas kvėpavimas ir pulsas, gali būti žemas kraujospūdis. Dėl aukštos aplinkos temperatūros sutrinka temperatūrą reguliuojančio smegenų centro veikla, kūno temperatūra kyla per 40 °C, atsiranda galvos smegenų, vidaus organų ir raumenų pažeidimų, kurie, greitai nesumažinus temperatūros, gali būti mirtini.
Karštis gali sukelti ir kitus įvairaus sunkumo sveikatos sutrikimus:
• Pabrinkimas dėl karščio. Plaštakų, riešų, pėdų ir kulkšnių patinimas, dėl skysčių kaupimosi, mažėjantis savaime ilgiau užtrukus karščiams dėl inkstų kraujotakos suaktyvėjimo ir organizmo prisitaikymo, kuris užtrunka 7–10 dienų; jei labai vargina – padeda kojų pakėlimas, elastinės kojinės.
• Mėšlungis dėl karščio. Atsiranda dirbant karštoje aplinkoje arba praėjus kelioms valandoms po fizinio krūvio. Rizikos grupė – karštoje aplinkoje neįprastai sau didelį fizinį darbą dirbantys žmonės (pavyzdžiui, sodo darbai) arba gausiai prakaituojantys asmenys, geriantys mažai druskų turintį vandenį. Skausmingi, dažniausiai savaime praeinantys raumenų susitraukimai dažniausiai būna šlaunų, blauzdų srityje ir pečių juostoje. Jiems atsiradus reikia nutraukti fizinę veiklą (darbą ar sportą), eiti ilsėtis į vėsią aplinką, išgerti sūraus vandens (galima paruošti namie įberiant arbatinį šaukštelio valgomosios druskos į litrą vandens arba geriant sportininkams skirtus tirpalus ar tirpalus, pagamintus iš vaistinėje parduodamų miltelių, pvz., Rehidron arba Gastrolit).
• Išsekimas dėl karščio (tai dažniausiai visuomenėje yra neteisingai vadinama „saulės smūgiu“) – lengvas ar vidutinis sveikatos sutrikimas, kurį sukelia gausus prakaitavimas, vandens ar/ir elektrolitų netekimas būnant, dirbant ar aktyviai sportuojant karštame ir drėgname ore. Požymiai yra nespecifiniai (troškulys, suglebusi, šaltu gausiu prakaitu padengta, blyški oda, galvos svaigimas, silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, alpimo jausmas, dažnas pulsas), temperatūra gali būti normali ar padidėjusi, bet ne aukštesnė nei 40 °C. Greitai ir efektyviai atvėsinus, pagirdžius, būklė greitai pagerėja.
 

Kokia pirmoji pagalba ištikus šilumos smūgiui?


Jei aišku, kad susirgęs asmuo perkaito, bet yra sąmoningas, ligonis nuvedamas ar nunešamas į vėsią patalpą ar pavėsį, nurengiamas ar atlaisvinami rūbai, girdomas vėsiu vandeniu (ledinis vanduo gali sukelti spazminius skrandžio susitraukimus), galima vėsinti šlakstant vandeniu (pavyzdžiui, sode iš laistymo žarnos arba namie nuvedus į vėsų dušą) ir vėdinti ventiliatoriumi ar plaukų džiovintuvu, pažastų ir kirkšnių srityse dedamas šaltis, galima apkloti drėgna antklode. Ledinis vanduo netinka, nes gali labai sutraukti odos kraujagysles ir trikdyti šilumos atidavimą, o drebėjimas didins šilumos susidarymą organizme.
Negalima trinti alkoholiu, duoti alkoholinių gėrimų ar turinčių kofeino (energetiniai gėrimai, kava, stipri arbata). Netinka temperatūrą mažinantys vaistai (aspirinas, paracetamolis), kurie šiuo atveju ne tik nebus veiksmingi, bet gali ir pakenkti. Būklei pagerėjus, kelias dienas rekomenduojama vengti karščio ir aktyvios fizinės veiklos.
 

Kada kviesti gydytoją?


Gydytoją reikia kviesti visada, jei nežinote, kas yra ar ką reikia daryti. Gydytojo pagalbos prireiks, jei ligonis dažnai kvėpuoja, jam trūksta oro, negali gerti, vemia, skauda krūtinę ar pilvą, atsiranda keistas, neadekvatus elgesys, kyla temperatūra. Gabenti reikėtų automobiliu su kondicionuojamu oru arba atidarytais langais.
Jei iš karto nustatoma aukštesnė nei 40 °C temperatūra ir sąmonė sutrikusi, nedelsiant kviečiama greitoji medicinos pagalba. Kol laukiama pagalbos, būtina nedelsiant vėsinti, girdyti negalima. Jei atsirado traukuliai, patraukti arti esančius aštrius daiktus, nieko nekišti į burną. Vemiantį ligonį guldyti ant šono. Atvykusiems gydytojams nurodyti, kiek laiko ligonis buvo karštyje, kokie sutrikimai pastebėti, kokiomis ligomis serga, kokių vaistų vartoja.
Ligoninėje skubiai yra mažinama temperatūra fizinėmis priemonėmis, slopinami traukuliai, palaikoma vidaus organų veikla, normalizuojama vandens ir elektrolitų pusiausvyra. Jei šaldyti pradedama per pirmąsias 2 valandas nuo sutrikimo pradžios, mirtingumas siekia iki 10 proc., jei uždelsiama – labai išauga.
 

Patarimai


Reikia planuoti savo darbo dieną, būtinos dažnos atsivėsinimo ar atsigaivinimo pertraukėlės, nevalgyti gausiai, nevartoti alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų, rengtis lengvais šviesiais, natūralaus pluošto neaptemptais rūbais, nešioti galvos apdangalus.
Vakarais atidaryti langus ir duris, kad į namus patektų vėsus oras, tuo metu įjungti ventiliatorius, dienomis langus ir duris kuo ilgiau laikyti uždarus. Kojas vėsinti dubenyje su šaltu ar vėsiu vandeniu, drėgnu rankšluosčiu apsupti galvą, pečius. Labai padeda vėsus dušas ar vonia, apsipurškimas šaltu vandeniu.
Jei gyvenama name, geriausia būti pirmame aukšte, kur vėsiausia. Riboti prietaisų, kurių veikimas didina karštį, naudojimą – mažiau gaminti, ypač orkaitėje, mažiau dirbti kompiuteriu. Vandens gerti daugiau nei įprastai (apie 1–2 stiklines per valandą), jeigu gausiai prakaituojama, gerti specialius druskų turinčius tirpalus. Galima pasigaminti tirpalą namie (į litrą vandens pilama stiklinė apelsinų sulčių, dedami 4 arbatiniai šaukšteliai cukraus, 1 arbat.š. kepimo miltelių ir 1 arbat.š. valgomosios druskos) arba pasigaminti tirpalą iš vaistinėje parduodamų Rehidron arba Gastrolit miltelių.
Troškulys yra pirmasis skysčių trūkumo požymis, geriausiai gerti dar nepajutus troškulio. Su gydytoju turėtų pasitarti dėl ligų vandenį ir druską ribojantys asmenys, vartojantys šlapimą išsiskyrimą skatinančius vaistus. Vengti kofeino turinčių gėrimų ir alkoholio.
Per karščiausias valandas būti viešose patalpose, kurios kondicionuojamos (didieji prekybos centrai, kino teatrai, muziejai, bibliotekos). Rekomenduojama susipažinti su karščio sukeliamų sveikatos sutrikimų požymiais, pasirūpinti vyresnio amžiaus artimaisiais ir bendradarbiais. Nepamiršti naminių gyvūnų: maudyti, patiesti drėgną kilimėlį, pakankamai duoti gerti šalto vandens.
Keliaujantiems į šiltus kraštus, sportines varžybas – pirmomis dienomis ribojamas fizinis krūvis. Aklimatizacija įvyksta per 7–10 dienų: paspartėja prakaitavimas, išskiriamas mažiau koncentruotas, bet didesnis prakaito kiekis, organizme kaupiami elektrolitai, aktyvėja inkstų kraujotaka.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai