Taigi aukšta aplinkos temperatūra gali būti pavojinga sveikatai ir net gyvybei. Esant karščiams, pagrindinis organizmo atsišaldymo būdas – prakaitavimas. Efektyviai prakaituoti gali trukdyti didelė oro drėgmė (didesnė nei 75 proc.), prakaitavimas yra sutrikęs vyresnių žmonių, nutukusių, karščiuojančių, sergančių širdies ligomis, odos ligomis (psoriaze), geriančių tam tikrų vaistų, vartojančių alkoholį, sunkiai fiziškai dirbančių. Labai jautrūs karščiui maži vaikai, kurių prakaitavimas nėra visavertis, metabolizmas ir šilumos gamyba labai aktyvi, o patys savimi pasirūpinti negali.
Apie šilumos smūgį ir kaip jo išvengti kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja neurologe Kristina RYLIŠKIENE.
Pati sunkiausia karščio sukeliama būklė – šilumos ir saulės smūgis. Šios būklės diagnozuojamos kartu, nes pakitimus sukelia karštis. Šilumos smūgis – gyvybei pavojinga būklė, kuriai diagnozuoti būtini du pagrindiniai požymiai: aukšta kūno temperatūra (per 40°C) ir įvairaus sunkumo sąmonės sutrikimas (žmogus gali būti sujaudintas, nerišliai kalbėti, nesiorientuoti aplinkos ir laiko požiūriu, gali atsirasti traukulių, mieguistumas, vangumas ar ištikti koma).
Tiksliausiai pakitimus atspindi tiesiojoje žarnoje matuojama temperatūra, nes pažasties temperatūra yra apie 1 laipsnį mažesnė, o aktyviai šaldant gali dar labiau skirtis.
Klasikinis šilumos smūgis dažniausiai ištinka kūdikius ir vyresnius nei 65 metų amžiaus žmones, ypač sergančius širdies, plaučių ligomis, kurių padidėjusi skydliaukės veikla, vartojančius kraujospūdį mažinančių vaistų, šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų, ribojančius druskos ir vandens kiekį maiste, vartojančius raminamuosius bei antidepresantus.
Šilumos smūgis dažnai ištinka miestų gyventojus, kurių namuose nėra kondicionavimo sistemos, jei vyresnio amžiaus žmogus yra neįgalus, gyvena vienišas. Labai aukšta temperatūra būna automobiliuose, todėl vasarą juose net trumpam negalima palikti mažų vaikų, taip pat reikia nepamiršti ir naminių gyvūnų.
Jauniems ir sveikiems asmenims šilumos smūgis gali įvykti per kelias valandas dėl labai didelio fizinio krūvio, tam nereikia net labai aukštos aplinkos temperatūros. Rizikos grupėms priklauso kariai, sportininkai, ugniagesiai. Jaunas žmogus gali būti nusilpęs po nemiegotų naktų, po virusinės infekcijos, temperatūros reguliaciją trikdo alkoholis, vaistai nuo slogos ar peršalimo, amfetaminas, kokainas.
Vyrai taip pat jautresni karščiui, manoma, kad moterų temperatūrą reguliuojantis centras smegenyse anksčiau pradeda reguliuoti šilumos išskyrimą, be to, didesnė vyrų raumenų masė daugiau gamina šilumos.
Kiti požymiai – raudona, sausa oda, dažnas kvėpavimas ir pulsas, gali būti žemas kraujospūdis. Dėl aukštos aplinkos temperatūros sutrinka temperatūrą reguliuojančio smegenų centro veikla, kūno temperatūra kyla per 40 °C, atsiranda galvos smegenų, vidaus organų ir raumenų pažeidimų, kurie, greitai nesumažinus temperatūros, gali būti mirtini.
Karštis gali sukelti ir kitus įvairaus sunkumo sveikatos sutrikimus:
• Pabrinkimas dėl karščio. Plaštakų, riešų, pėdų ir kulkšnių patinimas, dėl skysčių kaupimosi, mažėjantis savaime ilgiau užtrukus karščiams dėl inkstų kraujotakos suaktyvėjimo ir organizmo prisitaikymo, kuris užtrunka 7–10 dienų; jei labai vargina – padeda kojų pakėlimas, elastinės kojinės.
• Mėšlungis dėl karščio. Atsiranda dirbant karštoje aplinkoje arba praėjus kelioms valandoms po fizinio krūvio. Rizikos grupė – karštoje aplinkoje neįprastai sau didelį fizinį darbą dirbantys žmonės (pavyzdžiui, sodo darbai) arba gausiai prakaituojantys asmenys, geriantys mažai druskų turintį vandenį. Skausmingi, dažniausiai savaime praeinantys raumenų susitraukimai dažniausiai būna šlaunų, blauzdų srityje ir pečių juostoje. Jiems atsiradus reikia nutraukti fizinę veiklą (darbą ar sportą), eiti ilsėtis į vėsią aplinką, išgerti sūraus vandens (galima paruošti namie įberiant arbatinį šaukštelio valgomosios druskos į litrą vandens arba geriant sportininkams skirtus tirpalus ar tirpalus, pagamintus iš vaistinėje parduodamų miltelių, pvz., Rehidron arba Gastrolit).
• Išsekimas dėl karščio (tai dažniausiai visuomenėje yra neteisingai vadinama „saulės smūgiu“) – lengvas ar vidutinis sveikatos sutrikimas, kurį sukelia gausus prakaitavimas, vandens ar/ir elektrolitų netekimas būnant, dirbant ar aktyviai sportuojant karštame ir drėgname ore. Požymiai yra nespecifiniai (troškulys, suglebusi, šaltu gausiu prakaitu padengta, blyški oda, galvos svaigimas, silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, alpimo jausmas, dažnas pulsas), temperatūra gali būti normali ar padidėjusi, bet ne aukštesnė nei 40 °C. Greitai ir efektyviai atvėsinus, pagirdžius, būklė greitai pagerėja.
Jei aišku, kad susirgęs asmuo perkaito, bet yra sąmoningas, ligonis nuvedamas ar nunešamas į vėsią patalpą ar pavėsį, nurengiamas ar atlaisvinami rūbai, girdomas vėsiu vandeniu (ledinis vanduo gali sukelti spazminius skrandžio susitraukimus), galima vėsinti šlakstant vandeniu (pavyzdžiui, sode iš laistymo žarnos arba namie nuvedus į vėsų dušą) ir vėdinti ventiliatoriumi ar plaukų džiovintuvu, pažastų ir kirkšnių srityse dedamas šaltis, galima apkloti drėgna antklode. Ledinis vanduo netinka, nes gali labai sutraukti odos kraujagysles ir trikdyti šilumos atidavimą, o drebėjimas didins šilumos susidarymą organizme.
Negalima trinti alkoholiu, duoti alkoholinių gėrimų ar turinčių kofeino (energetiniai gėrimai, kava, stipri arbata). Netinka temperatūrą mažinantys vaistai (aspirinas, paracetamolis), kurie šiuo atveju ne tik nebus veiksmingi, bet gali ir pakenkti. Būklei pagerėjus, kelias dienas rekomenduojama vengti karščio ir aktyvios fizinės veiklos.
Gydytoją reikia kviesti visada, jei nežinote, kas yra ar ką reikia daryti. Gydytojo pagalbos prireiks, jei ligonis dažnai kvėpuoja, jam trūksta oro, negali gerti, vemia, skauda krūtinę ar pilvą, atsiranda keistas, neadekvatus elgesys, kyla temperatūra. Gabenti reikėtų automobiliu su kondicionuojamu oru arba atidarytais langais.
Jei iš karto nustatoma aukštesnė nei 40 °C temperatūra ir sąmonė sutrikusi, nedelsiant kviečiama greitoji medicinos pagalba. Kol laukiama pagalbos, būtina nedelsiant vėsinti, girdyti negalima. Jei atsirado traukuliai, patraukti arti esančius aštrius daiktus, nieko nekišti į burną. Vemiantį ligonį guldyti ant šono. Atvykusiems gydytojams nurodyti, kiek laiko ligonis buvo karštyje, kokie sutrikimai pastebėti, kokiomis ligomis serga, kokių vaistų vartoja.
Ligoninėje skubiai yra mažinama temperatūra fizinėmis priemonėmis, slopinami traukuliai, palaikoma vidaus organų veikla, normalizuojama vandens ir elektrolitų pusiausvyra. Jei šaldyti pradedama per pirmąsias 2 valandas nuo sutrikimo pradžios, mirtingumas siekia iki 10 proc., jei uždelsiama – labai išauga.
Reikia planuoti savo darbo dieną, būtinos dažnos atsivėsinimo ar atsigaivinimo pertraukėlės, nevalgyti gausiai, nevartoti alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų, rengtis lengvais šviesiais, natūralaus pluošto neaptemptais rūbais, nešioti galvos apdangalus.
Vakarais atidaryti langus ir duris, kad į namus patektų vėsus oras, tuo metu įjungti ventiliatorius, dienomis langus ir duris kuo ilgiau laikyti uždarus. Kojas vėsinti dubenyje su šaltu ar vėsiu vandeniu, drėgnu rankšluosčiu apsupti galvą, pečius. Labai padeda vėsus dušas ar vonia, apsipurškimas šaltu vandeniu.
Jei gyvenama name, geriausia būti pirmame aukšte, kur vėsiausia. Riboti prietaisų, kurių veikimas didina karštį, naudojimą – mažiau gaminti, ypač orkaitėje, mažiau dirbti kompiuteriu. Vandens gerti daugiau nei įprastai (apie 1–2 stiklines per valandą), jeigu gausiai prakaituojama, gerti specialius druskų turinčius tirpalus. Galima pasigaminti tirpalą namie (į litrą vandens pilama stiklinė apelsinų sulčių, dedami 4 arbatiniai šaukšteliai cukraus, 1 arbat.š. kepimo miltelių ir 1 arbat.š. valgomosios druskos) arba pasigaminti tirpalą iš vaistinėje parduodamų Rehidron arba Gastrolit miltelių.
Troškulys yra pirmasis skysčių trūkumo požymis, geriausiai gerti dar nepajutus troškulio. Su gydytoju turėtų pasitarti dėl ligų vandenį ir druską ribojantys asmenys, vartojantys šlapimą išsiskyrimą skatinančius vaistus. Vengti kofeino turinčių gėrimų ir alkoholio.
Per karščiausias valandas būti viešose patalpose, kurios kondicionuojamos (didieji prekybos centrai, kino teatrai, muziejai, bibliotekos). Rekomenduojama susipažinti su karščio sukeliamų sveikatos sutrikimų požymiais, pasirūpinti vyresnio amžiaus artimaisiais ir bendradarbiais. Nepamiršti naminių gyvūnų: maudyti, patiesti drėgną kilimėlį, pakankamai duoti gerti šalto vandens.
Keliaujantiems į šiltus kraštus, sportines varžybas – pirmomis dienomis ribojamas fizinis krūvis. Aklimatizacija įvyksta per 7–10 dienų: paspartėja prakaitavimas, išskiriamas mažiau koncentruotas, bet didesnis prakaito kiekis, organizme kaupiami elektrolitai, aktyvėja inkstų kraujotaka.
Neretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? O ką pasakysite apie tai, kad vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo slogos? Vaikų anatomija tokia, kad nosis ypatingai susijusi su ausies struktūromis ir tinkamai negydoma sloga gali baigtis skausmingu otitu. Taigi ką svarbu žinoti apie mažų vaikų slogą ir kaip teisingai lašinti nosies lašus? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauNervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiau