Kad susižeidus neskaudėtųVaikų traumos ir kaip jų išvengti

Lietuvoje nuo nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir traumų kiekvienais metais miršta daugiau nei 400 vaikų ir paauglių iki 19 metų amžiaus. Atėjus pavasariui vaikų traumų tikimybė padvigubėja, o tai tėvus priverčia sunerimti. Kokios traumos būdingos skirtingo amžiaus vaikams? Kokias traumas dažniausiai patiria vaikai? Kokią pagalbą ir kaip reiktų suteikti įvykus traumai ir kaip jų išvengti? Konsultuoja Anykščių ligoninės traumatologas Valdemaras ŠAUKLYS.
 

Amžiaus tarpsniai ir traumų pobūdis


Kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingas tam tikras psichikos ir fizinio aktyvumo raidos lygis, nuo kurio didele dalimi ir priklauso traumų pobūdis.
Dažniausiai dėl įvairių nedidelių traumų nukenčia vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pradėjęs vaikščioti vaikutis griūna šimtus kartų, gali ant savęs užsiversti sunkų daiktą, atsitrenkti į aštrų kampą, tačiau beveik visada jį saugo mamos akis. Todėl rimtesnių traumų tikrai galima išvengti.
3–5 metų vaikų aktyvumas bei fizinis pajėgumas veržiasi per kraštus ir tokio amžiaus vaikus prižiūrėti darosi daug sunkiau. Šio amžiaus vaikai ne tik bėgioja, šokinėja, karstosi po medžius, bet ir stengiasi patenkinti nuolat didėjantį savo smalsumą: bado sukurti laužą, lipti į vandens telkinius, bėgioti per gatvę važiuojant automobiliams. Šio mažiaus vaikus neretai persekioja įvairūs nubrozdinimai, sumušimai, žaizdos, mėlynės, kenčia keliai, alkūnės, blauzdos, čiurnos, galva. Nuo šių traumų tėveliams mažuosius vikruolius tikrai nelengva apsaugoti.
7–11 metų vaikai įgyja vis daugiau vikrumo, kurį ugdyti padeda įvairios sporto šakos. Traumų atžvilgiu – tai pats pavojingiausias periodas, nes šio amžiaus vaikai neturi gyvenimo patirties ir elgesio gatvėje įgūdžių. Automobilių traumas dažniausiai patiria 6–8 m. vaikai.
11–15 metų vaikų fizinis aktyvumas labai priklauso tiek nuo vaiko temperamento, tiek nuo auklėjimo.
 

Dažniausios vaikų traumos


Sumušimai – dažniausiai pasitaikanti trauma, kurios priežastis gali būti smūgiai kietais, aštriais daiktais ar krintant. Sumušimams būdingas minkštųjų audinių sužalojimas ir kraujagyslių plyšimas bei kraujo išsiliejimas į aplinkinius audinius – kraujosruva.
Žaizdos gali būti įvairios – paviršinės, kirstinės, pjautinės (pvz., stiklu, aštriu daiktu), muštos (pvz., susimušus į akmenį), plėštos (pvz., į metalą, šaką), kąstinės (pvz., gyvūnų). Ypač pavojingos gilios žaizdos, nes mikrobų patenka giliai į vidų, o kraujo nutekėjimo nėra.


Kalbant apie atskiras kūno dalis, svarbiausia yra galva. Kritimai – dažniausia vaikų iki 5 metų galvos traumų priežastis. Taip susižaloja apie 50 proc. vaikų. Traumos sunkumas priklauso nuo kritimo aukščio. Kadangi vaikai iki 5 metų tik mokosi judėti, jie griūna ypač dažnai. Labiausiai pažeidžiama galvos dalis – smegenys. Jas nuo sutrenkimo saugo ne tik kaulinė danga, bet ir gana storas sluoksnis smegenų skysčio. Vis dėlto galvos smegenų traumų vaikams pasitaiko daug – pargriuvus gali įvykti smegenų sukrėtimas. Nukritus iš didelio aukščio ar patyrus buką traumą (oro ar vandens banga), gali įvykti ir viso organizmo sukrėtimas. Visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes nuo staiga ištikusio kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimo vaikas gali net mirti.
Vaiko oda nepaprastai švelni. Ji gali būti pažeista dėl mažiausių išorinių poveikių. Kuo vaikas mažesnis, tuo jo oda jautresnė įvairiems dirgikliams. Neretai susižeidus pro odą į minkštuosius audinius patenka įvairių svetimkūnių: medžio atplaišų, stiklo šukių, smulkių vinių, stambesnių akmenėlių, metalo drožlių. Vaikai jaučia skausmą, dūrimą.
Vaikų kauluose yra mažiau neorganinių medžiagų, jie ne tokie trapūs, jų geresnė kraujotaka, jie apsupti sodraus antkaulio. Todėl, jeigu kaulas lūžta, tai dažniausiai kaulo lūžis nevisiškas: kaulo sluoksnis lūžta, o antkaulis – ne.
Vaikams dažniau ne išnyra sąnariai, bet išsitempia audiniai arba įplyšta raiščiai. Vaikų sąnariai formuojasi neproporcingai. Išryškėjus patinimui, skausmingumui ir judesių sutrikimui, būtina skubiai kreiptis į vaikų traumatologijos skyrių.
Dėl vaiko kaulų elastingumo ir lankstumo ypač pavojingos stuburo traumos. Tokias traumas reikia gydyti ilgai, net keletą metų. Įvykus traumai, nukentėjusįjį reikia paguldyti ant kieto pagrindo. Esant kaklo srities traumoms, būtina uždėti fiksuojamąją apykaklę.
Važinėjantis dviračiu, riedučiais gali trūkti įvairūs vidaus organai (kepenys, blužnis, inkstai). Šie vaikų organai yra santykinai didesni ir geriau aprūpinti krauju negu suaugusiųjų, todėl lengviau pažeidžiami.
 

Pagalba įvykus traumai


Sumušus ar patempus raiščius, reikia pakelti nukentėjusią galūnę ir jos nejudinti. Pirmoji pagalba – šaltų ledo gabaliukų, įvyniotų į rankšluostį ar politileno maišelį, kompresai ant sumuštos vietos. Juos dėti reiktų keičiant pirmąsias 2 valandas po traumos. Ši procedūra tinka ir esant čiurnos raiščių patempimui bei plyšimui. Jei skausmas nurimsta po kelių valandų, vadinasi, rimtesnių pakitimų nėra. Tačiau sumuštą vietą ryte ir vakare ne ilgiau kaip savaitę reiktų tepti tepalu su heparinu. Jei skausmas nerimsta, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Jeigu yra sumušimų, pažeista oda, atsirado žaizdų, puikiai tinka dvejopo poveikio priemonė Curiosin Gel, kuri ne tik saugo žaizdą nuo užsikrėtimo įvairiais mikroorganizmais, bet ir spartina pažeistos odos gijimą. Šis vandens pagrindu sukurtas gelis mažina skausmą ir audinių uždegimą, dėl to greičiau išnyksta nemalonūs pojūčiai ir paraudimas. Hidrogelis atitinka šiuolaikinius žaizdų gydymo reikalavimus, kadangi skatina drėgmės apykaitą žaizdoje ir sudaro idealias sąlygas gijimui. Pakankamo drėgmės kiekio žaizdos aplinkoje užtikrinimas yra vienas svarbiausių šiuolaikinių žaizdų gydymo principų. Ši dvejopo poveikio priemonė ypač tinka pašalinus svetimkūnius (pvz., medžio atplaišas, stiklą) iš odos, gydant nudegimus, nubrozdinimus, gilias žaizdas.
Jei vaikas susimušė galvą, tai reikėtų žinoti, kaip tai atsitiko: į kur trenkėsi, iš kokio aukščio krito, kaip krito ir pan. Įvykus galvos traumai, vaiką reikia paguldyti ant šono, prie sumuštos vietos pridėti šaltą kompresą. Po nelaimingo atsitikimo atidžiai reiktų sekti vaiko būklę. Jei pasikeitė įprastas elgesys, jei pykina, vemia, yra mieguistas, reikia nedelsiant vežti į ligoninę, nes gali būti smegenų sutrenkimas.
Įvykus stuburo traumai, vaiką reikia paguldyti ant kieto pagrindo.
Esant pilvo sumušimams, pilvo srityje dedamas šaltas kompresas, vaikas guldomas jam patogioje padėtyje, draudžiama gerti ir valgyti, lūpas galima suvilgyti vandeniu.
 

Kaip išvengti traumų


Pasak specialistų, vaikų traumos ne visada atsitiktinės, dažnai jos priklauso nuo vaikų elgesio, žinių, įpročių saugiai dirbti, žaisti, organizuoti laisvalaikį. Įrodyta, kad net devynių iš dešimties nelaimingų atsitikimų galima išvengti. Mokykite vaikus, kad būtų atsargūs namuose, kieme, gatvėje, paplūdimyje. Nuolat jiems tai priminkite ir kartokite. Nepalikite naujagimio ar vaiko be priežiūros vietoje, kur jis gali nukristi (prie skardžio), užsigauti ar patirti kitokią traumą. Pasirūpinkite, kad vaikai naudotų apsaugines priemones važinėdami riedučiais (apsaugas) ir dviračiu (šalmą). Neleiskite vaikams nežinomose vietose lakstyti ir maudytis basiems. Svarbu, kad vaikai avėtų patogią sportinę avalynę kietu užkulniu, nelakstytų, nelaipiotų avėdami šlepetes.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai