Į kelionę – su patikima apsauga

Vaistinėje nugirstas pokalbis apie virškinimo sutrikimus kelionėje priminė, kad artėja atostogų metas, o, vykstant į svečias šalis, svarbu neleisti skrandžiui ir žarnynui streikuoti ir gadinti ilgai laukto poilsio akimirkų. Kaip išvengti virškinimo sutrikimų kelionėje, pataria Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos docentė Daiva Vėlyvytė.
 
Kankina pusę keliautojų
Kelionė ir maisto pasikeitimas gali pakenkti jūsų virškinamajai sistemai ir sukelti nemalonius pojūčius. Pasak gydytojos D.Vėlyvytės, keliautojų diarėja yra vienas dažniausiai pasitaikančių negalavimų keliaujant. „Žmogus, norėdamas patirti naujų pojūčių, neretai ryžtasi išbandyti įvairius vietinius patiekalus egzotiškose šalyse. Nukeliauti į Egiptą ir neparagauti tenykščio maisto? To sau neatleistų nė vienas turistas“, – šypsosi gydytoja.
Keliautojų diarėja – tai negalavimas, kuris kankina beveik pusę Europos keliautojų, praleidžiančių dvi ar daugiau savaičių besivystančiose pasaulio šalyse. Didelės rizikos vietovėmis laikoma Lotynų Amerika, Afrika, Vidurio Rytai ir Azija.
Keliautojų diarėja rizikuoja susirgti visi, kurie šiose šalyse valgo žalią arba tinkamai termiškai neapdorotą mėsą, paukštieną, jūros gėrybes arba nepakankamai nuplautus ar nuluptus žalius vaisius ir daržoves. Taip pat didelė rizika išlieka geriant vandenį iš krano, nepasterizuotą pieną ar valgant tokio pieno produktus. Lietuvoje dar daug žmonių geria vandenį tiesiai iš čiaupo ir retai susimąsto, kad kelionėje toks vanduo gali būti ligų šaltinis.
Prasideda netikėtai
Žmogaus organizme yra apie 500 žarnyno bakterijų rūšių, kurios jau yra identifikuotos ir žinomos. Šie mikroorganizmai, sąveikaudami tarpusavyje ir su žmogaus organizmu, sudaro mikrobiotą. Žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esančių bakterijų kiekis ir rūšys yra skirtingos kiekvienam žmogui, tai tarsi individualus „mikrobinis organas“, toks kaip širdis ar plaučiai. Didžioji dauguma žarnyno bakterijų yra naudingos ir jų yra kur kas daugiau nei žalingų. Tačiau mikrofloros pusiausvyra gali būti pažeista tiesiog pakeitus mitybą arba, kaip įprasta sakyti, suvalgius „ko nors negero“.
Dėl pasikeitusio maisto, jo kiekio arba infekcijos, kuri į organizmą patenka kartu su užkrėstu maistu ar vandeniu, žmogų suriečia ūminiai pilvo skausmai, jį ima pykinti, pradedama viduriuoti, kartais karščiuoja. Dažniausia infekcinė keliautojų diarėjos priežastis yra patogeninės žarnyno lazdelių (E. coli) padermės, rečiau kitos bakterijos (salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, jersinijos ir kt.) ar virusai (rotavirusai, noravirusai) ir pirmuonys (amebos, lamblijos). Patekę į virškinamąjį traktą, jie dauginasi, įveikia organizmo apsaugos mechanizmus, ir tuomet pasirodo pirmieji ligos simptomai.
„Keliautojų viduriavimas dažniausiai pasireiškia 3-čią bei 7-10-ą kelionės dienomis. Keliautojų diarėja sergantis žmogus per dieną tuštinasi daugiau nei 3 kartus Maždaug 15 proc. sergančiųjų vemia, o apie 10 proc. ligonių viduriavimas pasireiškia kartu su karščiavimu arba tuštinimusi su kraujo priemaišomis. Viduriavimas vidutiniškai trunka tris ar keturias dienas, tačiau apie 10 proc. diarėjos atvejų trunka ilgiau nei savaitę“, – vardija daktarė.
Keliautojų diarėja prasideda netikėtai ir staiga kelionės metu arba pasireiškia iškart grįžus į namus.
Pavojinga sergantiesiems kitomis ligomis
Viduriavimas itin pavojingas žmonėms, sergantiems imuninę sistemą slopinančiomis ligomis (pavyzdžiui, vėžiu), vartojantiems steroidų arba gaunančių chemoterapiją, taip pat sergantiesiems diabetu ir virškinamojo trakto ligomis (dirgliosios žarnos sindromu, kolitu). Nustatyta, kad keliautojų diarėja dažnai suserga žmonės, vartojantys skrandžio rūgšties išsiskyrimą blokuojančių vaistų, nes skrandžio rūgštis yra natūralus barjeras, kuris užkerta kelią viduriavimą sukeliančioms bakterijoms.

Liga dažniau kamuoja jaunesnio amžiaus žmones. Itin didelis viduriavimo pavojus kyla vaikams, kurie net ir įprastomis sąlygomis ne visuomet paiso higienos reikalavimų.
Negalavimų skaičiaus skirtumo tarp moterų ir vyrų nepastebėta. Tik žinoma, kad vienos kelionės metu žmonės gali patirti daugiau nei vieną diarėjos atvejį.
Ar galima išvengti?
Pasak gydytojos D.Vėlyvytės, norint išvengti dažniausio kelionių negalavimo – viduriavimo, svarbu laikytis higienos ir maisto pasirinkimo rekomendacijų kelionės metu: nuolat plauti rankas, gerti tik patikimą vandenį ir valgyti termiškai apdorotą maistą. Jei keliaujate po šiltus kraštus, tai, ruošdami maistą, griežtai laikykitės taisyklės „išvirk, iškepk, nulupk“. Jei to padaryti negalite, maisto produkto nevalgykite. Tolimose šalyse viešojo maitinimo įstaigose reiktų vengti gėrimų, patiekiamų su ledukais, nes jie gali būti sušaldyti iš nevirinto vandens. Geriau gerti karštą kavą, arbatą arba virintą vandenį.
Patartina kelionei ruoštis iš anksto, įsigyti ir neužmiršti pasiimti į kelionę sausų druskų koncentratų, reikalingų geriamiems druskiniams tirpalams paruošti, viduriavimą slopinančių vaistų ir probiotikų, praversiančių tuo atveju, jeigu keliautojų diarėjos išvengti kelionės metu nepavyktų.
Probiotikai (iš graikų kalbos kilęs terminas „probiotikas“ reiškia gyvenimą) – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamomis dozėmis, pagerina žmogaus sveikatos būklę. Šios „gerosios“ bakterijos gyvena žarnyne, kur palaiko palankią bakterinę terpę, padeda užtikrinti gerą žarnyno veiklą. Probiotikų reikšmė žmogaus organizmui nustatyta dar praėjusio šimtmečio pradžioje, jais pradėta gydyti Amerikoje. Šiandien probiotinės bakterijos išgaunamos natūraliu būdu ir naudojamos visame pasaulyje daugelio būklių ir ligų (taip pat ir keliautojų diarėjos) profilaktikai ir gydymo tikslais.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai