Pastereliozė (A28.0)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Pasteurella, labai mažos gramneigiamosios, sporų nesudarančios bakterijos, aerobai ir fakultatyviniai anaerobai, priklausantys Pasteurellaceae šeimai;
žinoma 11 rūšių, iš kurių žmogui patogeniškos: Pasteurella multocida multocida, Pasteurella multocida septica, Pasteurella canis, Pasteurella dagmatis, Pasteurella bettyae.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – dauguma naminių (katės, šunys, kiaulės, galvijai, triušiai) ir laukinių (laukinės katės, kiškiai) gyvūnų ir paukščių (vištos, antys, kalakutai);
žmogus užsikrečia, liesdamas užsikrėtusius gyvūnus (įkandus, įdrėskus, pro odos pažeidimus patekus sergančio gyvūno seilių; liga gali plisti ir lašiniu būdu per orą).

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – kelios valandos po naminio ar laukinio gyvūno įkandimo ar įdrėskimo;
staigi ligos pradžia;
skausmas, patinimas ir paraudimas įkandimo (įdrėskimo) vietoje;
infekcija gali plisti į gilesnius audinius, prasideda tendovaginitas, sepsinis artritas ar osteomielitas;
gali būti sritinis limfadenitas ar limfangitas;
lašiniu būdu per orą patekusios bakterijos gali sukelti kvėpavimo takų infekciją (sinusitą, pneumoniją, galinčius pereiti į lėtinę formą) ar bakteriemiją; rečiau pasitaikančios sunkios bakteriemijos atveju klinika ryški, liga gali komplikuotis meningitu, smegenų abscesu, endokarditu.

4. Diagnozę pagrindžia:
bakteriologiniai kraujo, žaizdos turinio tyrimai.

5. Diagnozės formulavimas:
Pasteurellosis (pagrindžia: epidemiologija, klinika ir bakteriologinis tyrimas: P.multocida), f.levis (mitis, gravis).

II. Gydymas:
1. Antrasis arba trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas:
skiriama antibiotikų:
a) amoksicilino su klavulano rūgštimi gerti po 0,875 g/ 0,125 g 2 kartus per parą;
arba alternatyvus gydymas vienu iš preparatų:
b) ampicilino ar sulbaktamo į veną po 1,5–3,0 g 4 kartus per parą;
c) ciprofloksacino gerti po 0,5 g 2 kartus per parą;
d) cefuroksimo į veną po 0,75–1,5 g 3 kartus per parą;
e) sunkiu komplikuotu atveju (pneumonija, sepsis, meningitas) į veną švirkščiama penicilino G po 12–24 mln. W per parą; tinka ir antrosios bei trečiosios kartos cefalosporinai įprastomis dozėmis. Kurso trukmė – 10–14 dienų; sunkių komplikacijų atveju antibiotikų skiriama ilgiau.

4. Patogenezinis gydymas:
a) kai ligos eiga sunki, detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų, gliukozės tirpalų;
b) meningito atveju dehidratacijai skiriama manitolio, furozemido.

5. Simptominis gydymas:
a) žaizda sutvarkoma chirurgiškai;
b) skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais.

 

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Mūsų draugai