Parkinsono liga: kai kūnas tavęs neklauso

Balandis sergantiesiems Parkinsono liga (PL) išskirtinis – kasmet balandžio 11-ąją minima Pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga diena. Tai metas, kai viešinamos sergančiųjų problemos, kai kalbama apie pirmųjų simptomų atpažinimo, ankstyvo gydymo, reabilitacijos svarbą. Šiųmetinės PL dienos akcentas – pažangus neurochirurginis gydymas.
 

Kiekvienais metais šią svarbią datą pamini ir Lietuvos Parkinsono ligos draugija (LPD). „Šiais metais visus LPD narius ir jų artimuosius subūrėme Šventojoje, kur vyko mokslinė šviečiamoji konferencija „Parkinsono ligos gydymo Lietuvoje naujovės“. Kalbėjome apie dar naują mūsų šaliai ir tik nuo praėjusių metų pradėtą taikyti chirurginį gydymo būdą – giliąją smegenų elektrostimuliaciją. Savo patyrimu dalijosi ir ligonis, kuriam atlikta tokia operacija. Kitas svarbus aspektas, kurį gvildenome, – skausmas. Sergantieji PL dažnai kenčia nugaros skausmą, todėl daugiau dėmesio skyrėme šiai problemai, nagrinėjome simptomų gydymo galimybes“, – PL dienos renginius pristato LPD pirmininkė gydytoja dr. Vaineta Valeikienė.
 

 

Modernus gydymas jau Lietuvoje


Pirmoji gilioji smegenų elektrostimuliacija Lietuvoje atlikta 2010 m. sausį Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Neurochirurgijos klinikoje. Šis naujoviškas gydymo metodas kokybiškai pakeičia pacientų, sergančių PL, gydymo strategiją. Iki šiol PL simptomai buvo šalinami taikant tam tikros smegenų srities destrukciją – ligos židiniai sunaikinami ir prideginami. Taikant naująjį metodą neuromoduliaciją, vyksta smegenų srities stimuliacija, todėl procedūra labiau fiziologinė. Metodo esmė – į ligonio galvos smegenų požievio branduolius įkišami elektrodai, kurie sujungti su po raktikauliu arba pilvo srityje implantuotu stimuliatoriumi. Stimuliatorius tam tikru kiekvienam pacientui individualiai nustatytu dažniu skleidžia elektros impulsus, kurie neutralizuoja smegenų neuronus, ir sukeliančius ligos simptomus, t.y. drebėjimą, sukaustymą, judesių sulėtėjimą ir pan. Tai tarsi širdies stimuliatorius, tik skirtas galvos smegenims.
„Deja, bet šis gydymas sunkiai skinasi kelią, nes dėl lėšų stokos ligonių kasos brangių smegenų stimuliatorių nenuperka tiek, kiek reikėtų. Gydymas skirtas gana jauniems pacientams, kurių didelis ligos stažas ir kuriems gydymas kitais medikamentais nebeveiksmingas ar kelia dideles komplikacijas“, – pažymi dr. V.Valeikienė.


 

Gali susirgti ir trisdešimtmečiai


Vidutinis pacientų amžius, kai atsiranda pirmieji PL simptomai – 55 m., tačiau apie 5–10 proc. pacientų jie gali pasireikšti ir iki 40 m. (kas dešimtas suserga iki 40 m.). Tačiau mūsų neurologai jau nustato PL 30-mečiams ir net dar jaunesniems pacientams. Taigi akivaizdžios ligos jaunėjimo tendencijos, kai PL suserga darbingo amžiaus žmonės. Todėl ypač svarbu anksti diagnozuoti ir pradėti gydyti ligą, siekiant, kad žmogus kuo ilgiau išliktų darbingas, savarankiškas ir gyventų visavertį gyvenimą.
Būdingiausias PL požymis – drebėjimas (tremoras). Dauguma gydytojų kaip tik šį simptomą ir laiko pagrindiniu ligai nustatyti. Tačiau ligos pradžioje drebėjimas gali būti minimalus, pvz., vieno piršto, o 15–20 proc. pacientų šio požymio iš vis nėra. Minėti pirminiai ligos simptomai gali egzistuoti ilgus mėnesius ar metus, kol pasireiškia klasikiniai ligos požymiai: tremoras, bradikinezė (sulėtėjimas), rigidiškumas (sustingimas). Dėl to PL neretai nustatoma pavėluotai, tik po kelerių sirgimo metų.
 

Kuo anksčiau gydyti


Svarbiausias PL atsiradimo ir progresavimo mechanizmas – dėl dopaminerginių neuronų degeneracijos atsirandanti ir gilėjanti ryški dopamino stoka centrinės nervų sistemos sinapsėse. Liga klastinga tuo, kad pasireiškia, kai apie 80 proc. dopaminą gaminančių ląstelių jau būna išnykusios. Ligai progresuojant, ląstelių nyksta vis daugiau. Todėl gydymą svarbu pradėti kuo anksčiau, kol dar yra sveikų ląstelių, kurias, siekiant kompensuoti dopamino stoką, ir bandoma stimuliuoti. „Kadaise vyravo požiūris, kad, kol nepasireiškia funkcinės veiklos sutrikimai, trikdantys kasdieninę veiklą, ligos galima negydyti. Tačiau šiuo metu klinikiniais tyrimais įrodyta, kad kai kurie medikamentai pasižymi neuroprotekciniu poveikiu ir lėtina ligos progresavimą. Todėl pradėti gydyti būtina kuo anksčiau, kad būtų išsaugota kuo daugiau sveikų ląstelių“, – pabrėžia doc. V.Valeikienė. Preparatas, kuris visiškai išvaduotų iš šios ligos gniaužtų, ligi šiol nėra atrastas.
 

Šiuolaikinis gydymas tolsta


Sergantieji PL nuogąstauja, kad padidėjo vaistų priemokos. SAM parengus vaistų prieinamumo ir kainų mažinimo planą, sulaukta priešingo efekto: pažangesni vaistai tapo neprieinami, nes jų priemokos kai kuriems pacientams siekia net 400 Lt per mėnesį.
„Dėl naujos kainų metodikos ilgo ir trumpo veikimo dopamino agonistai pateko į vieną grupę. Todėl priemokos vartojantiems ilgo veikimo dopamino agonistus smarkiai išaugo. Ministerija kol kas savo pozicijos nepakeitė, tačiau priemokas sumažino farmacijos kompanijos. Kiek tai tęsis? Ar kompanijos ir toliau kompensuos dalį vaistų kainos – labai neramina pacientus“, – gydymo problemas vardija dr. V.Valeikienė.
Kita bėda – kad tam tikrų vaistų išrašyti gali tik 3 lygio neurologas. Ir vėl sveikatos priežiūros paslaugos ne artėja, o tolsta nuo gyventojų, nes dabar norint, kad pirmą kartą būtų išrašyti tam tikri vaistai (pvz., levodopos preparatai, kurie yra auksinis gydymo standartas ir be kurių neapsieina nė vienas sergantysis PL), būtina atvykti pas 3 lygio neurologą, o jų yra tik Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje.
„Ligoniai skundžiasi, kad jiems sudėtinga pasiekti 3 lygio konsultantus, juk daugelis jų savarankiškai to padaryti negali, juos turi kas nors iš artimųjų palydėti. Jiems ir anksčiau net iki savo mietelio neurologo atvykti buvo sudėtinga“, – sako gydytoja.
 

Siekis: reabilitacija visiems kartą per metus


Sergantiesiems PL labai svarbi ir reabilitacija, ir psichoterapija, nes gydymas turi būti kompleksinis. Tačiau šias paslaugas gauna ne visi, kuriems jų reikia, nes dažniausiai pacientai neturi galimybių atvykti procedūroms ambulatoriškai, o siuntimų reabilitaciniam gydymui į sanatorijas skaičius, ypač iš poliklinikų, labai ribotas.
Būtų idealu, jei kiekvienas sergantysis galėtų nuvykti į sanatoriją vieną kartą per metus. Kineziterapeutai išmokytų juos tam tikrų mankštos pratimų, kurie padėtų jiems apsitarnauti ir jaustis savarankiškesniems. Iš tiesų po šių gydymo kursų žmonės tampa aktyvesni, išmoksta fizinių pratimų, kuriuos vėliau gali atlikti namuose, lengviau kontroliuoja ligos simptomus. „Taip būtų užtikrinamas gydymo tęstinumas. Esame apklausę LPD narius: kol kas per metus tik 25 proc. jų patenka į reabilitacijos įstaigas“, – sako neurologė.
 

Ko trūksta


Per pastaruosius metus sukurta nauja vaisto forma – į dvylikapirštę žarną implantuojama levodopos pompa, kuri nuolat švirkščia vaistų. Tai užtikrina, kad preparato pasisavinimas nepriklauso nuo skrandžio išsituštinimo svyravimų, išvengiama terapinės vaisto koncentracijos kitimo kraujyje. Šis gydymo metodas skirtas pacientams, kurių liga smarkiai progresavusi ir kuriems pasireiškia akivaizdūs motoriniai svyravimai. „Kol kas šis gydymas nekompensuojamas nė vienam sergančiajam“, – sako medikė.
***
Diferencinė diagnostika
PL neretai painiojama su kitomis drebėjimą galinčiomis sukelti, ligomis, pvz., su plačiai paplitusiu savaiminiu tremoru. Tačiau yra keletas esminių šių ligų skirtumų:
Sergant PL – drebėjimas ramybės metu. Savaiminiam drebėjimui būdingas galūnių ar/ir galvos drebėjimas veiksmo metu, o sergant PL tremoras pasireiškia ramybės metu arba tam tikroje pozoje, o veiksmo metu drebėjimas mažėja.
Alkoholis drebėjimo nemažina. Sergantiesiems PL alkoholis nedaro jokios įtakos, tuo tarpu savaiminio tremoro stiprumą alkoholis mažina.
Ligos pradžioje atminties ar pusiausvyros sutrikimų nėra.
PL simptomai pasireiškia asimetriškai:
vienoje kūno pusėje jie ryškesni nei kitoje.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai