Parestezinė neuralgija (n. cutaneus femoris lateralis sindromas, Roth - Bernhardt liga) (G 57.1)

Etiologija ir patogenezė. Ligą sukelia šoninio šlaunies odos nervo, n. cutaneus femoris lateralis, spaudimas prie klubikaulio priekinio viršutinio dyglio. Šioje vietoje po šlaunies fascija nervas blogai aprūpinamas krauju. Dažnai klubikaulio priekinis viršutinis dyglys traumuojamas, esant nutukimui, nėštumo metu, patiriant mikrotraumas (dėvint korsetą, kišenėje nešiojant piniginę, mobilųjį telefoną, vilkint kelnes žemu liemeniu, segint diržą), vykstant įvairiems pilvo ertmės patologiniams procesams (pvz., esant navikui). Tuomet gali pasireikšti n. cutaneus femoris lateralis išemija. Ši patologija taip pat galima po kirkšnies operacijų, dubenkaulio rezekcijų, inkstų transplantacijų, laparoskopinių cholecistektomijų, transfemoralinių angiografijų. Neuropatiją paskatina cukrinis diabetas, ilgalaikis sėdėjimas, autosominis dominantinis šios neuropatijos paveldėjimas.

Klinika. Liga pasireiškia stipriu, neretai deginančiu ar dilgčiojančiu išorinio šlaunies paviršiaus einant ir stovint skausmu. Dažnos parestezijos: tirpulys, „adatėlių badymas“, „skruzdėlių bėgiojimas“, šalimas, kai kada nurodoma dinaminė mechaninė alodinija – braukiant per šlaunies odą sukeliamas odos skausmas. Motorinių simptomų nebūna. Kai kada išprovokuojamas Tinelio simptomas – perkutuojant po spina iliaca anterior superior sukeliamos šlaunies parestezijos ar skausmas. Retai šis sindromas abipusis.

Diagnostika ir diferencinė diagnostika. Vidurinio lateralinio šlaunies trečdalio jutimų sutrikimas (dūrio, lietimo, šalčio). Skirtina nuo L2 radikulopatijos, sukeltos tarpslankstelinio disko išvaržos, slankstelio kompresijos, retroperitoninio auglio (jutimai sutrikę ir lateralinėje, ir medialinėje šlaunies vidurinio trečdalio odos), nuo n. femoralis neuropatijos (jutimai sutrikę tik priekinės šlaunies dalies). Nervų laidumo tyrimas neinformatyvus, išskyrus atvejus, kai liga skirtina nuo juosmens pleksopatijos, radikulopatijos ir šlauninės neuropatijos. Radiologiniai tyrimai – dubens ir dviejų krypčių Th10– S1 lygio spondilograma, esant reikalui KT, MRT ir echoskopija.

Gydymas. Nustatoma neuropatijos priežastis ir, jei priežastis lokali kompresinė, o simptomai aiškūs, skiriamos vietinio anestetiko bei gliukokortikoidų blokados, kraujotaką gerinantys preparatai, lokalios fizioterapijos procedūros. Vengiama pasikartojančių traumų (pvz., vietoje diržo dėvimos petnešos). Neurolizė ar neuromos ekscizijos gali prireikti, jei simptomai progresuoja ar nesusilpnėja po 6 mėn. gydymo.

 

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.

Mūsų draugai