Parodontitas

Tinkama dantų priežiūra – visiems žinoma ir jau nusibodusi tema. Stomatologai ir burnos higienos specialistai savo pacientams galėtų priminti, kad dėl netinkamos arba nepakankamos burnos higienos:
– apie 80 proc. Žemės gyventojų serga gingivitu (dantenų uždegimu) ir parodontitu (Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys),
– 80-95 proc. Lietuvos paauglių pasireiškia gingivito simptomų,
– apie 94 proc. Lietuvos gyventojų serga gingivitu, dažnai patys to nepastebėdami.
 

Atsargiai! Pavojingi parodontito simptomai


Sveikos dantenos yra rausvos, glaudžiai prigludusios prie dantų. Pirmasis pažeistų dantenų simptomas – kraujavimas. Iš pradžių tai pastebima valantis dantis, vėliau – ir kramtant kietesnius maisto produktus. Dantenos tampa raudonos arba mėlynai raudonos, patinsta, skauda. Dantenose gali atsirasti žaizdelių.
Esant tokiai būklei gali pakakti burnos higienisto patarimų, kaip prižiūrėti dantis ir dantenas, bei rekomendacijų, kokią dantų pastą ir šepetėlį pasirinkti.
Gingivitas – dantenų liga, kai pažeidžiamos tik dantenos, o kiti audiniai lieka nepažeisti.
Negydant gingivito, išsivysto parodontitas.
Įvairios gingivito formos bei parodontitas yra skirtingos dantenų uždegimo stadijos. Jos turi ir bendrų požymių.
Parodontitas (alveolinė piorėja) – lėtinė liga. Jis prasideda nepastebimai.
Ligai progresuojant dantys pradeda klibėti, palinksta į išorę, nusileidžia dantenos, apnuogindamos dantų šaknis.
Liga nėra visiškai išgydoma. Tik bendromis paciento ir medikų – dantų higienos specialisto parodontologo, protezuotojo – pastangomis procesą galima pristabdyti. Kai kuriais atvejais atliekamos chirurginės kaulo regeneravimo operacijos.


 

Parodontito mįslė


Tik išsiaiškinus susirgimo priežastis taikytini radikalūs gydymo metodai. Parodontozę ir gingivitą reikia pradėti gydyti kuo anksčiau.
Mokslas dar nepateikė vienareikšmio atsakymo dėl parodontito etiologijos. Žinoma net 300 įvairių teorijų, kurių daugelis yra grįstos patikimais mokslo duomenimis.
Viena teorijų teigia, kad liga išsivysto susiformavus dantų akmenims. Dėl nepakankamos dantų priežiūros ant danties emalio susidaro dėmės, kurios ilgainiui tampa apnašų sankaupomis ir akmenimis. Aplink dantį susiformuoja vadinamoji dantenų kišenė, kurioje kaupiasi bakterijų medžiagų apykaitos produktai – toksinai. Jie ir sukelia dantenų infekciją.
Bet gydytojai pastebi, kad ne visuomet, kai susidaro akmenys, išsivysto parodontitas, ir atvirkščiai: parodontitas išsivysto ir kai dantų akmenų nėra.
Kitas svarbus ligos išsivystymo faktorius yra žmogaus vietinio arba bendro organizmo reaktyvumo sumažėjimas. Pastebėta, kad parodontitas išsivysto žmonėms, kurie skundžiasi vidaus organų – skrandžio, kepenų, širdies – veiklos sutrikimais. Esama nuomonių, kad parodontitas sietinas su kraujagyslių, endokrininės ir nervų sistemos ligomis, paveldimumu, netinkama mityba, seilių sudėties ypatumais, rūkymu. Dantenų bei dantų būklei, manoma, neigiamą įtaką turi darbas aplinkoje, kurioje yra švino, mangano bei bismuto junginių.
Netekus dantų ir jų neprotezuojant didesnis krūvis tenka likusiems dantims. Tai irgi gali paskatinti parodontito vystymąsi. Jeigu nuryjamas nepakankamai gerai sukramtytas maistas, taip pasunkinamas skrandžio bei kitų vidaus organų darbas. Susiformuoja tarsi užburtas ratas: parodontitas ir jį veikiantys faktoriai skatina vidaus organų ligas, o pastarieji savo ruožtu neigiamai veikia burnos ertmę.
Parodontitas paprastai paūmėja sergant gripu, angina, skrandžio bei žarnyno ir kt. infekcijomis.
Reikia įsidėmėti, kad vadinamosios naminės priemonės negali pakeisti gydymo ir gydytojo rekomendacijų. Sistemingas sergančiųjų parodontitu gydymas ir tinkama asmeninė burnos ertmės priežiūra leidžia iki gilios senatvės išsaugoti sveikus dantis.
 

Parodontito profilaktika


Burnos ertmės ir dantų būklė priklauso ne vien nuo higienos. Svarbi geriamojo vandens kokybė, maisto produktų su cukrumi vartojimas, daugelis aplinkos faktorių bei vidiniai organizmo ypatumai.
Kad dantenos ir dantys būtų sveiki, būtina pacientams patarti:
1. Sistemingai, ne rečiau kaip du kartus per metus, lankytis pas stomatologą bei burnos higienistą, atlikti profesionalią burnos higieną. Procedūrų metu šalinamos dantų apnašos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, rekomenduojamos individualios burnos higienos priemonės.
2. Du kartus per dieną, rytą ir vakare, valyti dantis minkštu šepetėliu ir pasta. Procedūra turi trukti 3 min.
3. Dantis valyti nedidelės amplitudės sukamaisiais judesiais, pasiekiant dantų kaklelius ir dantenas. Apatinių ir viršutinių priekinių dantų paviršius, kurie pasiekiami liežuviu, valyti vertikaliais judesiais. Aktyviais šlavimo judesiais šalinti apnašas nuo liežuvio.
4. Specialiu tarpdančių šepetėliu arba siūlu išsivalyti tarpdančius.
5. Išsivalius dantis vandeniu išsiskalauti burną. Po valgio burną skalauti vandeniu arba specialiais skalavimo skysčiais.
6. Dantų valymo kokybei įvertinti namų sąlygomis naudoti specialias čiulpiamąsias tabletes. Jų galima įsigyti vaistinėje. Išsivalius dantis ir sučiulpus tabletę, burna išskalaujama vandeniu. Jeigu dantų paviršiuje liko nepakankamai gerai išvalytų zonų, jos lieka nudažytos tabletės spalva.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai