Paprastoji pūslelinė (B00)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjai – 2 tipų (serovarų) herpes simplex virusai (HSV): HSV 1 (HHV1) ir HSV 2 (HHV2), turintys DNR, priklauso Herpesviridae šeimai.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis aktyvia ir slapta infekcija; užsikrečiama per traumuotą odą arba gleivinę tiesioginio sąlyčio būdu, lašiniu per orą ar lytiniu būdu; užsikrečiama hemotransfuzijų metu; liga gali kartotis.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 6–21 diena;
pirminė infekcija dažniausiai besimptomė;
staiga išberia lūpas, veidą ar lytinius organus;
odos perštėjimas, skausmas arba niežulys prieš bėrimą;
0,1–0,3 cm dydžio pūslelės, pilnos skaidraus skysčio, kuris pamažu drumstėja, po 3–5 dienų pūslelės Išdžiūsta ir virsta šašais;
gali padidėti sritiniai limfmazgiai;
vaikų pirminė pūslelinė infekcija pažeidžia burną – opinis gingivostomatitas;
pažeidžiami išoriniai lytiniai organai: vulvovaginitas, balanitas, uretritas; naujagimių pūslelinė;
atkrytinė pūslelinė infekcija kartojasi periodiškai, dažniausiai tose pačiose vietose;
pūslelinė infekcija gali plisti, sukeldama meningoencefalitą, komplikuotis keratitu,
iridociklitu, nekroziniu retinitu, vidaus organų pažeidimu (pulmonitais, hepatitais, nefritais, ezofagitais ir kt.).
4. Diagnozę pagrindžia:
teigiamas virusologinis tyrimas: sėjama tiriamoji medžiaga (pūslelių skystis, pažeisti audiniai) į audinių ląstelių kultūras;
HSV DNR nustatymas (PGR), HSV 1 ir HSV 2 savitųjų IgM ir IgG klasių antikūnų nustatymas kraujo serume (EL1SA, Western Blot) tik pirminės
infekcijos atveju; pūslelių turinio tepinėlyje nustatoma daugiabranduolių gigantiškų ląstelių, turinčių būdingus intarpus.
5. Diagnozės formulavimas:
Herpes simplex labialis (genitalis), forma levis.
Herpes simplex keratitis (stomatitis, gingivitis aphtosa et ulcerosa), forma mitis.
Infekcija gali plisti – herpes simplex visceralis, forma gravis.
Meningoencephalitis herpetica haemorrhagica, forma gravis.
II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas, išplitusios infekcijos atvejais – antrasis.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas:
a) acikloviro (zovirakso) – gerti ar į veną imunosupresyviems asmenims, diseminuotų (išplitusių) formų atvejais, priklauso nuo bėrimų vietos ir Ilgos sunkumo: gerti po 200–400 mg 5 kartus per dieną, į veną – po 10–30 mg/kg 1-–2 kartus per parą; arba valacikloviro gerti po 500–1000 mg 2 kartus per dieną;
b) adeninarabinozido (vidarabino), sergant Herpes simplex virus sukeltu encefalitu, jei virusas atsparus aciklovirui: švirkščiama į veną 15 mg/kg 2 kartus per parą; gydymo kurso trukmė – 10 dienų;
c) bėrimų vietoje: acikloviro tepalas, metileno mėlynasis.
4. Išplitusios visceralinės pūslelinės patogeneziniam gydymui skiriamos elektrolitų, gliukozės, koloidinių tirpalų infuzijos.
5. Simptominis gydymas: gerti askorbo rūgšties, B grupės vitaminų, salicilatų, skausmui malšinti – nenarkotinių analgetikų. Chemoprofilaktika acikloviru arba valacikloviru rekomenduojama dažnai kartojantis bėrimams, trukmė 6–12–18 mėn.

 

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai