Nebyli liga, arba kaip išvengti kaulų lūžių

Osteoporozė – klastinga liga, neturinti aiškių klinikinių simptomų (pvz., skausmo), neretai ji pasireiškia jau įvykusiu kaulų lūžiu. Apskaičiuota, kad antroje gyvenimo pusėje osteoporozinis kaulo lūžis ištinka vieną iš trijų moterų ir vieną iš aštuonių vyrų. Lūžęs kaulas problemų sukelia tiek pačiam pacientui, tiek gydytojui bei visuomenei. Įvykus šlaunikaulio kaklelio lūžiui, per pirmuosius metus vidutiniškai miršta kas antras pacientas, kiti lieka invalidai ir ilgą laiką patys negali apsitarnauti. Tačiau Tarptautinio osteoporozės fondo atliktas tyrimas rodo, kad kol kas net 20 proc. vyresnio amžiaus moterų apie šią ligą iš viso nebuvo girdėjusios. Apie osteoporozę bei jos profilaktikos ir gydymo galimybes kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Bendrosios praktikos centro vyr. ordinatore Lina VENCEVIČIENE.
 

Kaip vystosi osteoporozė?



Osteoporozė - tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulų masė, nulemta kaulų tankio sumažėjimo, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika. Šia liga gali sirgti abiejų lyčių žmonės, tačiau pirmine osteoporoze moterys serga net 6 kartus dažniau nei vyrai. Kaulas - gyvas organas, visą gyvenimą jame vyksta pokyčiai: senasis kaulų audinys suardomas ir pakeičiamas nauju. Kaulo ardymą atlieka ląstelės, vadinamos osteoklastais, kurios vyresniame amžiuje labai suaktyvėja. Todėl kaulo ardymo greitis ima viršyti naujo kaulų audinio gaminimosi greitį, ir kaulų audinys retėja, tampa trapesnis, lengviau lūžta.


 

Kada ir kam reiktų susirūpinti, ar neserga osteoporoze?



Sparčiausiai kaulų audinio netenka moterys po menopauzės (dėl hormonų pokyčių), todėl visos be išimties 60 metų amžiaus sulaukusios moterys pirmiausia turėtų susirūpinti ir pasitikrinti, ar neišsivystė osteoporozė.

Jaunesni nei 60 metų amžiaus vyrai ir moterys turėtų pasitikrinti tuomet, kai yra šiai ligai būdingų rizikos veiksnių, t.y.:
• iki 45 metų amžiaus įvykęs netrauminis kaulo lūžis;
• estrogenų stoka organizme:
• ankstyva menopauzė (iki 45 metų amžiaus);
• pašalintos abi kiaušidės;
• ilgą laiką nebuvo mėnesinių (daugiau nei 6 mėn.) iki menopauzės, ir tai nesusiję su nėštumu;
• smarkiai sumažėjęs vyrų lytinis potraukis;
• osteoporozės nulemti kaulų lūžiai artimiems giminaičiams (tėvams, broliams, seserims, seneliams);
• ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas (ilgiau kaip 5 mėn. vartojant kasdien po 7,5 mg ir daugiau);
• ilgalaikis kitų vaistų vartojimas: nuo traukulių, citostatikų, heparinų, vaistų, kurių sudėtyje yra aliuminio, ir kt.;
• piktnaudžiavimas alkoholiu;
• rūkymas;
• menkas kalcio turinčių produktų vartojimas;
• nepakankamas fizinis aktyvumas;
• maža kūno masė (iki 57 kg).

Esant šiems rizikos veiksniams, pacientas būtinai turėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju dėl tolimesnio ištyrimo ir gydymo.

Osteoporozė gali būti ne tik pirminė, bet ir antrinė, t.y. sukelta įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, lėtinių endokrininių, virškinamojo trakto, medžiagų apykaitos ligų ir kt.

Antrinės osteoporozės gydymas visuomet parenkamas atsižvelgiant į priežastį, sukėlusią kaulų retėjimą.


 

Kaip nustatyti osteoporozę?



Tam rekomenduojama atlikti kaulų mineralinio tankio tyrimą. Šeimos gydytojas turėtų rekomenduoti, kurių kaulų tankį konkrečiam pacientui tikslinga nustatyti.

Kaulų mineralinis tankis - tai kiekybinis žymuo, nusakantis kaulų masę. Šis tyrimas leidžia diagnozuoti osteoporozę, remiantis rezultatais. Panašiu principu, t.y. dar prieš atsirandant ligos simptomams, diagnozuojama ir hipertenzija: pacientas nieko nejaučia, bet išmatavus kraujospūdį jau diagnozuojama grėsminga liga.



Kaulų tankio matavimas - osteodensitometrija (DEXA) - kliniškai labai svarbus tyrimas, nes sumažėjęs kaulų tankis rodo lūžių rizikos padidėjimą.

Be to, tai šiuo metu yra prieinamiausias tyrimo metodas. Osteodensitometrijos būdu galima išmatuoti tiek periferinių kaulų (dilbio, kulnakaulio), tiek ir stuburo ar šlaunikaulio mineralų tankį. Šis tyrimas atliekamas apytikriai per 3 minutes ir yra labai saugus. Atliekant šį tyrimą nei pacientui, nei gydytojui nuo apšvitos nereikia naudoti jokių apsaugos priemonių.


 

Ar gali kaulų tankio tyrimas būti ne visai tikslus?



Kad būtų tikslūs tyrimo rezultatai, pacientas tyrimo dieną turi nevartoti kalcio preparatų, jam negalima atlikti tyrimų naudojant kontrastinę medžiagą.

Reikėtų prisiminti, kad iškreipti tyrimo rezultatus gali ir tokie veiksniai:
• tiriamos vietos kraujagyslių kalcifikacija;
• buvę ankstesni kaulų lūžiai;
• buvęs gydymas aukso preparatais;
• inkstų ar tulžies pūslės akmenys;
• slankstelių deformacija ir kt.

Todėl, vertinant osteodensitometrijos rezultatus, būtina atsižvelgti ir į klinikinius duomenis.


 

Kaip įvertinami kaulų tankio tyrimo rezultatai?



Densitometrijos būdu nustačius tiriamojo asmens kaulų mineralų tankį, gautas dydis lyginamas su standartine norma ir apskaičiuojamas T lygmuo.

T lygmuo - tai paciento kaulų mineralų tankio nuokrypis nuo sveikų jaunų tos pačios lyties asmenų kaulų mineralinių tankio vidurkio.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) osteoporozės diagnostikai rekomenduoja naudoti T lygmenį (lentelė).

Jei tyrimas atliekamas norint kiekybiškai įvertinti gydymo efektyvumą, reiktų atkreipti dėmesį ne į T lygmens, bet į kaulo masės pokytį (g/cm2 ).


 

Kada reikia pradėti gydyti osteoporozę?



Pagrindinis kaulų masės tyrimo tikslas - laiku parinkti gydymą. Būtina prisiminti, kad diagnostiniai osteoporozės kriterijai nesutampa su gydymo kriterijais. Sergančiuosius gydyti vaistais reikia tada, kai, nesant rizikos veiksnių, T lygmuo mažesnis už - 2, o, esant nors vienam rizikos veiksniui, T lygmuo mažesnis už - 1,5. Kai jau yra įvykęs osteoporozinis lūžis, būtina pradėti vaistais gydyti nedelsiant. Osteoporoziniu vadinamas savaime arba dėl mažos traumos įvykęs lūžis, pvz., pargriuvus iš savo ūgio, verčiantis lovoje ar pan.

Osteoporozei gydyti skirtus vaistus galima suskirstyti į kelias grupes:

• pakeičiamoji hormonų terapija;
• selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai;
• kalcitoninai;
• stroncio druskos;
• paratireoidinis hormonas;
• bisfosfonatai.

Pagrindinis osteoporozės gydymo tikslas - apsaugoti pacientą nuo jam gresiančių lūžių. Šiuo metu efektyviausiais šioje srityje yra pripažinti bisfosfonatai.

Bisfosfonatų grupei priklausantys preparatai pasaulyje vartojami plačiausiai, be to, šie vaistai pripažinti veiksmingiausiais gydant tiek moterų, tiek vyrų osteoporozę. Bifosfonatams priklauso natrio rizedronatas (Actonel), kuris pasižymi tuo, kad nuo lūžių apsaugo greitai (jau per pirmą gydymo pusmetį) ir yra gerai toleruojamas. Jis vartojamas kartą per savaitę, todėl gydymas sergančiojo nevargina. Veiklioji šių vaistų medžiaga slopina osteoklastų (kaulą ardančių ląstelių) veiklą, todėl ir kaulo tankis nukenčia mažiau, ir sumažėja kaulų lūžių rizika.


 

Ar reikia gydantis vaistais dar papildomai vartoti ir kalcio?



Vartojant bet kurios grupės preparato, reikėtų išsiaiškinti, ar pacientas su maisto produktais gauna pakankamai kalcio. Esant nepakankamam kalcio suvartojimui, būtina skirti kalcio papildų. Rekomenduočiau pasirinkti papildus, kurių sudėtyje yra ne tik kalcio, bet ir vitamino D, pagerinančio mineralo pasisavinimą iš žarnyno. Optimali kalcio dozė - 1000 mg per parą. Kalcio papildų vartojimas bus veiksmingesnis, jei reikiamą dozę suvartosite per du kartus, o tabletes gerai sukramtysite. 

Kada ir kam reiktų susirūpinti, ar neserga osteoporoze?



Sparčiausiai kaulų audinio netenka moterys po menopauzės (dėl hormonų pokyčių), todėl visos be išimties 60 metų amžiaus sulaukusios moterys pirmiausia turėtų susirūpinti ir pasitikrinti, ar neišsivystė osteoporozė.

Jaunesni nei 60 metų amžiaus vyrai ir moterys turėtų pasitikrinti tuomet, kai yra šiai ligai būdingų rizikos veiksnių, t.y.:
• iki 45 metų amžiaus įvykęs netrauminis kaulo lūžis;
• estrogenų stoka organizme:
• ankstyva menopauzė (iki 45 metų amžiaus);
• pašalintos abi kiaušidės;
• ilgą laiką nebuvo mėnesinių (daugiau nei 6 mėn.) iki menopauzės, ir tai nesusiję su nėštumu;
• smarkiai sumažėjęs vyrų lytinis potraukis;
• osteoporozės nulemti kaulų lūžiai artimiems giminaičiams (tėvams, broliams, seserims, seneliams);
• ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas (ilgiau kaip 5 mėn. vartojant kasdien po 7,5 mg ir daugiau);
• ilgalaikis kitų vaistų vartojimas: nuo traukulių, citostatikų, heparinų, vaistų, kurių sudėtyje yra aliuminio, ir kt.;
• piktnaudžiavimas alkoholiu;
• rūkymas;
• menkas kalcio turinčių produktų vartojimas;
• nepakankamas fizinis aktyvumas;
• maža kūno masė (iki 57 kg).

Esant šiems rizikos veiksniams, pacientas būtinai turėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju dėl tolimesnio ištyrimo ir gydymo.

Osteoporozė gali būti ne tik pirminė, bet ir antrinė, t.y. sukelta įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, lėtinių endokrininių, virškinamojo trakto, medžiagų apykaitos ligų ir kt.

Antrinės osteoporozės gydymas visuomet parenkamas atsižvelgiant į priežastį, sukėlusią kaulų retėjimą.


 

Kaip nustatyti osteoporozę?



Tam rekomenduojama atlikti kaulų mineralinio tankio tyrimą. Šeimos gydytojas turėtų rekomenduoti, kurių kaulų tankį konkrečiam pacientui tikslinga nustatyti.

Kaulų mineralinis tankis - tai kiekybinis žymuo, nusakantis kaulų masę. Šis tyrimas leidžia diagnozuoti osteoporozę, remiantis rezultatais. Panašiu principu, t.y. dar prieš atsirandant ligos simptomams, diagnozuojama ir hipertenzija: pacientas nieko nejaučia, bet išmatavus kraujospūdį jau diagnozuojama grėsminga liga.

Kaulų tankio matavimas - osteodensitometrija (DEXA) - kliniškai labai svarbus tyrimas, nes sumažėjęs kaulų tankis rodo lūžių rizikos padidėjimą.

Be to, tai šiuo metu yra prieinamiausias tyrimo metodas. Osteodensitometrijos būdu galima išmatuoti tiek periferinių kaulų (dilbio, kulnakaulio), tiek ir stuburo ar šlaunikaulio mineralų tankį. Šis tyrimas atliekamas apytikriai per 3 minutes ir yra labai saugus. Atliekant šį tyrimą nei pacientui, nei gydytojui nuo apšvitos nereikia naudoti jokių apsaugos priemonių.


 

Ar gali kaulų tankio tyrimas būti ne visai tikslus?



Kad būtų tikslūs tyrimo rezultatai, pacientas tyrimo dieną turi nevartoti kalcio preparatų, jam negalima atlikti tyrimų naudojant kontrastinę medžiagą.

Reikėtų prisiminti, kad iškreipti tyrimo rezultatus gali ir tokie veiksniai:
• tiriamos vietos kraujagyslių kalcifikacija;
• buvę ankstesni kaulų lūžiai;
• buvęs gydymas aukso preparatais;
• inkstų ar tulžies pūslės akmenys;
• slankstelių deformacija ir kt.

Todėl, vertinant osteodensitometrijos rezultatus, būtina atsižvelgti ir į klinikinius duomenis.


 

Kaip įvertinami kaulų tankio tyrimo rezultatai?



Densitometrijos būdu nustačius tiriamojo asmens kaulų mineralų tankį, gautas dydis lyginamas su standartine norma ir apskaičiuojamas T lygmuo.

T lygmuo - tai paciento kaulų mineralų tankio nuokrypis nuo sveikų jaunų tos pačios lyties asmenų kaulų mineralinių tankio vidurkio.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) osteoporozės diagnostikai rekomenduoja naudoti T lygmenį (lentelė).

Jei tyrimas atliekamas norint kiekybiškai įvertinti gydymo efektyvumą, reiktų atkreipti dėmesį ne į T lygmens, bet į kaulo masės pokytį (g/cm2 ).


 

Kada reikia pradėti gydyti osteoporozę?



Pagrindinis kaulų masės tyrimo tikslas - laiku parinkti gydymą. Būtina prisiminti, kad diagnostiniai osteoporozės kriterijai nesutampa su gydymo kriterijais. Sergančiuosius gydyti vaistais reikia tada, kai, nesant rizikos veiksnių, T lygmuo mažesnis už - 2, o, esant nors vienam rizikos veiksniui, T lygmuo mažesnis už - 1,5. Kai jau yra įvykęs osteoporozinis lūžis, būtina pradėti vaistais gydyti nedelsiant. Osteoporoziniu vadinamas savaime arba dėl mažos traumos įvykęs lūžis, pvz., pargriuvus iš savo ūgio, verčiantis lovoje ar pan.

Osteoporozei gydyti skirtus vaistus galima suskirstyti į kelias grupes:

• pakeičiamoji hormonų terapija;
• selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai;
• kalcitoninai;
• stroncio druskos;
• paratireoidinis hormonas;
• bisfosfonatai.

Pagrindinis osteoporozės gydymo tikslas - apsaugoti pacientą nuo jam gresiančių lūžių. Šiuo metu efektyviausiais šioje srityje yra pripažinti bisfosfonatai.

Bisfosfonatų grupei priklausantys preparatai pasaulyje vartojami plačiausiai, be to, šie vaistai pripažinti veiksmingiausiais gydant tiek moterų, tiek vyrų osteoporozę. Bifosfonatams priklauso natrio rizedronatas (Actonel), kuris pasižymi tuo, kad nuo lūžių apsaugo greitai (jau per pirmą gydymo pusmetį) ir yra gerai toleruojamas. Jis vartojamas kartą per savaitę, todėl gydymas sergančiojo nevargina. Veiklioji šių vaistų medžiaga slopina osteoklastų (kaulą ardančių ląstelių) veiklą, todėl ir kaulo tankis nukenčia mažiau, ir sumažėja kaulų lūžių rizika.


 

Ar reikia gydantis vaistais dar papildomai vartoti ir kalcio?



Vartojant bet kurios grupės preparato, reikėtų išsiaiškinti, ar pacientas su maisto produktais gauna pakankamai kalcio. Esant nepakankamam kalcio suvartojimui, būtina skirti kalcio papildų. Rekomenduočiau pasirinkti papildus, kurių sudėtyje yra ne tik kalcio, bet ir vitamino D, pagerinančio mineralo pasisavinimą iš žarnyno. Optimali kalcio dozė - 1000 mg per parą. Kalcio papildų vartojimas bus veiksmingesnis, jei reikiamą dozę suvartosite per du kartus, o tabletes gerai sukramtysite.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai