Osteoporozė: kodėl ją svarbu diagnozuoti laiku?

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama osteoporozės problemai: moterys, ypač vyresnio amžiaus, per įvairias žiniasklaidos priemones skatinamos išsitirti kaulų tankį nemokamai ir pan. Kodėl būtent po menopauzės reikia atkreipti dėmesį į kaulų būklę? Apie osteoporozę ir jos diagnozavimo laiku svarbą kalbamės su Kauno Šilainių poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Rima ZAKARAUSKIENE.
 

Ar galėtumėte trumpai priminti, kokie pokyčiai vyksta kaule sergant osteoporoze?


Osteoporozė – tai liga, kuriai būdinga maža kaulinė masė ir kaulų mikroarchitektūros pakitimai, dėl kurių padidėja kaulų trapumas ir lūžių rizika. Tai yra dažniausia metabolinė kaulų liga pasaulyje, ja serga apie 200 mln. žmonių. Per pirmuosius 5–8 metus po menopauzės kaulų masė mažėja ypač sparčiai.
 

 

Ar žmogus gali pajusti tuos pokyčius, vykstančius jo organizme?


Ligos pradžioje klinikiniai simptomai ligai nebūdingi, tačiau iš praktikos galiu pasakyti, kad, progresuojant ligai, skausmas pirmiausia pasireiškia stuburo srityje, tiksliau tariant – tarp menčių. Jei aš pacientui įtariu osteoporozę, visuomet siunčiu atlikti DEXA tyrimą (kaulų mineralinio tankio matavimus), taip pat rentgenologinį tyrimą, kraujo tyrimą, kuris gali parodyti kalcio stoką, skydliaukės hormonų tyrimą.
 

Jeigu kaulo tankis sumažėjęs, jis yra susilpnėjęs, kokios gali būti pasekmės?


Susilpnėjusio kaulo pasekmės yra osteoporoziniai riešo, stuburo slankstelių, šlaunies kaulų lūžiai. Esant šiems lūžiams, reikalinga skubi gydytojo konsultacija ir hospitalizavimas, o tai neigiamai atsiliepia paciento fizinei ir psichinei gerovei.
 

Prašome priminti, kokie rizikos veiksniai skatina osteoporozės atsiradimą ir vystymąsi.


Tai yra vyresnis amžius, moteriška lytis, hormonų (gliukokortikoidų) vartojimas, baltoji rasė, ankstyva menopauzė (anksčiau nei 45 metų), „dirbtinė“ menopauzė (po ginekologinių operacijų), mažas fizinis aktyvumas. Taip pat žalingi veiksniai, tokie kaip rūkymas, tikrai skatina ligos vystymąsi. Kuo anksčiau žmogus pradeda rūkyti, tuo didesnė tikimybė susirgti osteoporoze. Nikotinas kenkia kauliniam audiniui. Šis žalingas įprotis ypač kenkia merginoms. Taip pat pastebėjau tendenciją tarp paauglių, kad kuo dažniau merginos stengiasi būti liesos, nepriaugti svorio paauglystėje – vėlesniame amžiuje jos patenka į rizikos grupę susirgti osteoporoze. Apskritai asteninio kūno sudėjimo asmenys rizikuoja dažniau patirti osteoporozinius kaulų lūžius.
 

Kokio amžiaus moterims jau būtina apsilankyti pas specialistą ir išsitirti, ar neserga osteoporoze?


Konkrečiai įvardinti amžiaus ribas galbūt būtų sunku, tačiau praktika rodo, kad dažniausios pacientės yra moterys, peržengusios 50 metų amžiaus ribą (tiksliau tos, kurioms jau prasidėjo menopauzė), nors tai nėra taisyklė – gali sirgti ir trisdešimtmetės moterys, ir vyrai. Anksčiau buvo sakoma, kad osteoporozė – senatvės liga, tačiau dabar manoma, kad problemos iškyla dar vaikystėje, formuojantis kaulams.
 

Kokie tyrimai atliekami, ieškant šios klastingos ligos?


Osteoporozei diagnozuoti taikomi klinikiniai, laboratoriniai, kaulų apykaitos biocheminių žymenų, rentgenologijos, ultragarsinės densitometrijos, kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimo metodai. Ankstyvuoju pomenopauzės laikotarpiu tikslinga tirti stuburą, nes jame anksčiausiai atsiranda pakitimų, o vyresniems negu 65 metų žmonėms – klubą, nes tuomet didžiausia šlaunikaulio kaklelio lūžių rizika. Pasitikėkite savo gydytoju, ir jis jums tikrai parinks tinkamiausią tyrimo metodą.
 

O, jei liga nebuvo laiku diagnozuota, taip sakant, žmogus „atsibudo per vėlai“, kuo tai gresia?


Medicina žengia į priekį, ir ligai galima užbėgti už akių. Labai gaila ir skaudu pripažinti, kad dalis žmonių, per vėlai diagnozavus ligą, tampa neįgalūs, sunkina gyvenimą sau patiems ir artimiesiems. Dažniausiai pasitaiko šlaunikaulio lūžis, jis itin pavojingas, nes pusė patyrusiųjų šį lūžį miršta per pusmetį dėl komplikacijų, o kiti lieka neįgalūs. Dažnai patiriami ir stuburo slankstelių lūžiai. Jie gali būti nepastebimi, žmogų vargina skausmas, jis kūprinasi, deformuojasi krūtinės ląsta, pažeidžiami vidaus organai, tačiau ligonis tai priskiria kitiems negalavimams. Susirgusieji yra priversti nuolat vartoti nuskausminamuosius vaistus.
 

Kaip apsisaugoti nuo osteoporozės: ar maistas turi įtakos?


Norint apsisaugoti nuo ligos, reikia sveikata rūpintis nuo vaikystės. Svarbu vartoti kalcio turinčius produktus, vitamino D. Baltymai yra labai naudingi, nes stiprina kaulus, skatina hormonų sintezę. 11–18 metų jaunuoliai per dieną turėtų gauti apie 800 miligramų kalcio. Suaugusiam žmogui ši norma yra apie 1200–1500 miligramų. Vienkartinė kalcio dozė neturėtų būti didesnė nei 500 miligramų, tada jis geriau pasisavinamas. Negalima jo vartoti su geležies preparatais, nes tada jis sunkiau pasisavinamas. Geriausiai kalcis pasisavinamas su maisto produktais. Reikia valgyti kuo daugiau pieno produktų: sūrio, jogurto. Vertėtų rinktis ir lapines daržoves (ypač salotas), duoną, grūdų produktus. Deja, dabar maisto produktai ne tokie kaip būdavo anksčiau. Pasikeitusi dirvožemio sudėtis pakeitė ir produktus, tad juose nepakanka kalcio, kurio reikia žmogui. Dabar rekomenduojama vartoti ir maisto papildų, jie kompensuos medžiagų trūkumą.
 

O ar naudinga fizinė veikla?


Svarbu būti fiziškai aktyviems. Daug judantys vaikai turi stipresnį kaulinį audinį, o tai turi poveikį ir vėlesniame amžiuje. Buvo įrodyta, kad pomenopauzės laikotarpiu jėgos ir ištvermės pratimai per pirmuosius treniruočių metus juosmeninių stuburo slankstelių kaulinę masę gali padidinti net iki 3 proc., vėliau šis poveikis mažiau pastebimas, ir abejojama, kad veiktų šlaunikaulį ar kitus kaulus. Senyvo amžiaus žmonėms vaikščiojimas, nors ir nedidina kaulinės masės, tai bent jau sulėtina jos mažėjimą. Svarbiausia, kad pradėta fizinė veikla būtų reguliari, dažna ir ilgalaikė. Galiu paminėti įdomų pavyzdį, kad Vakarų šalyse osteoporoze sergantys pacientai turi savo gydytojui įrodyti, kad jie lanko fizines treniruotes, ir tik tuomet jiems būna išrašoma kompensuojamųjų vaistų.
 

Jei vis dėlto nepavyko ligos išvengti, kokius preparatus patartumėte vartoti?


Vienas iš naujesnių vaistų osteoporozei gydyti – stroncio ranelatas. Jis kartu didina kaulų audinio formavimąsi ir mažina jo rezorbciją. Dėl tokio poveikio kaulų medžiagų apykaita iš naujo subalansuojama taip, kad dominuotų kaulų audinio formavimasis, susidaro naujas ir stipresnis kaulų audinys, sumažėja lūžių rizika. Vartojant vaisto, formuojasi naujas ir stipresnis kaulų audinys, o naujai susiformavusio kaulų audinio sluoksninė struktūra ir mineralizacija būna normali. Vaistas greitai ir ilgam sumažina stuburo slankstelių ir šlaunikaulio kaklelio lūžių riziką ir yra veiksmingas esant įvairiam ligos sunkumui bei ligonių amžiui. Tokį veiksmingumą užtikrina unikalus vaisto poveikis kaulų audinio metabolizmui: skatinamas naujo kaulų audinio formavimasis ir slopinama kaulų audinio rezorbcija. Stroncio ranelatas taip pat pagerina sergančiųjų osteoporoze gyvenimo kokybę ir yra gerai toleruojamas, jį skirdama ligoniams nepastebėjau neigiamo šalutinio poveikio virškinamajam traktui. Bet, žinoma, geriau, kad medikamentų vartoti reikėtų kuo mažiau, o ligą pavyktų „aptikti“ laiku.
Pabaigoje gydytoja R. Zakarauskienė papasakojo atvejį iš savo klinikinės praktikos, kai teko gydyti pacientę, apie 60 m. moterį, kuri sirgo labai progresavusia osteoporoze. Ligos priežastis buvo ta, kad moteris daug metų sirgo sistemine raudonąja vilklige, kurios metu buvo pažeisti sąnariai, taigi buvo sumažėjęs moters fizinis aktyvumas. Taip pat dėl minėtos ligos ji buvo priversta didelėmis dozėmis vartoti hormonus (gliukokortikoidus). Per dvejus gydymo metus Protelos padėjo sumažinti osteoporozę iki osteopenijos (tai būklė, kai kaulų tankis nustatomas mažesnis nei norma, tačiau dar „nesiekia“ osteoporozės), dabar pacientė tęsia gydymą toliau, o gydytoja džiaugiasi, kad DEXA tyrimo duomenys gerėja. Anksčiau vartoti medikamentai nuo osteoporozės teigiamų rezultatų nedavė, todėl ir gydytoja, ir pacientė džiaugiasi, kad pavyko sustabdyti ligos progresavimą.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai