Ornitozė (psitakozė) (A70)

1. Etiologija:
sukėlėjas – chlamidlja Chlamydia psittaci, gramneigiamoji lazdelė, priklauso Chlamydiaceae šeimai.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – naminiai bei laukiniai paukščiai (balandžiai, antys, žąsys, kalakutai,
vištos, kambarinės papūgos, kanarėlės ir kt);
liga plinta per orą (chlamidijos ilgai išlieka paukščių išmatose, plunksnose, pūkuose);
dažniausiai serga fermų, mėsos kombinatų, zoologijos sodų darbuotojai;
liga gali kartotis ir įgyti lėtinę eigą.

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 1–3 savaitės;
prasideda staiga;
šaltkrėtis, karščiavimas (38–40 °C);
prakaitavimas, nemiga;
veido paraudimas, konjunktyvitas;
ryklės paraudimas, migdolų paburkimas;
sausas kosulys, laringitas, tracheobronchitas;
retai – rozeolinis bėrimas;
plaučių forma (netipiška pneumonija):
skrepliavimas, dusulio nėra,
drėgni ir krepituojantys karkalai apatinėse plaučių dalyse (dažniau iš vienos pusės);
smulkiažidininė ar tarpaudininė pneumonija („tinklelis“ rentgeno nuotraukose);
meningopneumonija:
vyrauja meningito ir encefalito reiškiniai;
karščiavimas be pneumonijos;
besimptomė (subklinikinė) eiga – nustatoma epideminiuose židiniuose; lėtinė eiga
būdinga 10% ligonių, trunka 3–5 metus: lėtinė pneumonija,
pneumosklerozė, anemija,
astenizacija.

4. Diagnozę pagrindžia:
chlamldijų antigenų nustatymas IFR ar ELISA, ar PRG; teigiama KSR su ornitozės
antigenu poriniuose serumuose (titro augimas);
teigiama HASR (1:512 ir daugiau);
teigiamas odos alerginis mėginys su omitinu;
netipiška pneumonija be leukocitozės;
plaučių rentgeniniai pokyčiai;
profesija (sąlytis su paukščiais).

5. Diagnozės formulavimas:
Ornithosis (psittacosis), f.levis (mitis, gravis).

II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – P1 (specialios dietos nereikia).
3. Etiotropinis gydymas:
a) tetraciklino gerti po 0,2–0,3 g 4 kartus per parą visą karščiavimo laikotarpį ir
5–7 dienas sunormalėjus temperatūrai; kai ornitozės eiga sunki, antibiotikų
skiriama į veną;
b) jeigu sukėlėjas atsparus tetraciklinui, antibiotikas parenkamas, atsižvelgiant
į skreplių antibiotikogramą.
4. Patogenezinis gydymas:
a) detoksikacijai į veną lašinama kristaloidinių ir gliukozės tirpalų;
b) alerginiams reiškiniams slopinti skiriama antihistamininių preparatų
arba
gliukokortikoidų (prednizolono gerti po 20–40 mg per parą,
dozę palengva
mažinant).
5. Simptominis gydymas:
a) antipiretikai;
b) deguonies inhaliacijos.

 

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Mūsų draugai