Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas.
Gydymą lemia individualios priežastys
Nors diagnostikos metodai tobulėja, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybinė liga. „Vien Šiauliuose per metus atliekama apie 300–400 krūties operacijų, iš jų sergančiosioms vėžiu – apie 150. Kitos – kai yra gerybinė patologija, kuri po metų kitų gali virsti vėžiu, – sako chirurgas. – Jauniausiajai vėžiu sirgusiai pacientei, kuriai teko operuoti krūtį, buvo 29-eri, vyriausioji – perkopusi 90.“
Didžiausias sergamumas krūties vėžiu – 55–65 metų amžiaus grupėje. „Bėda ta, kad moterys reguliariai nesitikrina krūtų ir nesigydo ikivėžinių krūtų ligų, – apgailestauja gydytojas. – Kad kova su vėžiu būtų sėkminga, būtinas sąmoningas, aktyvus visuomenės dalyvavimas. Kiekviena moteris, nuo 25 iki 30 metų, kas 1–2 metus turėtų pasitikrinti krūtis pas krūtų specialistą – mamologą, o nuo 40 metų rekomenduojama tikrintis kasmet.“
Mamografija – tai krūtų rentgeno tyrimas, kuriuo galima aptikti smulkių židininių pakitimų krūtyse. Daugiau kaip 70 proc. visų krūties vėžio atvejų nustatoma vyresnėms nei 40 metų moterims. Pastaruosius 5 metus krūtų vėžys jaunėja, todėl ypatingas dėmesys krūtims turėtų būti skiriamas jau nuo 25–30 metų. Krūtų rentgeno tyrimo metu galima pastebėti neapčiuopiamus pakitimus, kuriuos būtų įmanoma apčiuopti tik praėjus 1,5–2 metams.
Krūtų echoskopija – svarbiausias jaunų moterų (iki 30 metų) krūtų tyrimas. Jis leidžia diagnozuoti ne tik nepiktybinius ar piktybinius auglius, bet ir cistas, traumų, uždegimo sukeltus pokyčius. Be to, echoskopija – tinkamas būdas tirti krūtis su implantais.
Didesnė rizika susirgti krūties vėžiu yra toms moterims, kurių sirgo artima giminaitė (nustatyti genai BRCA1 ir BRCA2), negimdžiusioms, krūtimi nemaitinusioms, taip pat toms moterims, kurioms anksti prasidėjo menstruacijos ar vėlyva menopauzė, ilgai, t.y. daugiau nei 10 metų naudojusioms kontraceptikus. „Rizikos veiksniai nėra taisyklės, o tik rizikos laipsnio padidėjimas“, – sako chirurgas.
Susirgęs bet kokia liga, žmogus nori žinoti, kad jis gauna viską, kas jam priklauso, kad jam parenkamas tinkamiausias gydymas. Ypač tai svarbu sergant tokiomis sunkiomis ligomis, kaip vėžys. Ilgus metus buvo įprasta, kad sergant krūties vėžiu taikomas standartinis gydymas, tačiau šiuo metu sergančiosios krūties vėžiu turėtų žinoti, kad šios ligos gydymas individualus ir kad kaimynei paskirti vaistai nebūtinai tiks ir jums. Pvz., hormonų terapija nebus paskirta, jei navike nebus rasta hormonų receptorių, o biologiniai vaistai nebus skiriami, jei navike nebus aptikta HER2 baltymo. „Kiekvienai pacientei taikomi tik jai reikalingi ir tinkami metodai“, – tvirtina medikas.
Peilio griebiamasi, bet ne visada
100 m. pr.m.e. romėnas Celsas savo veikale teigė: „Piktybinį naviką būtina pašalinti.“ Dar XVII amžiuje chirurgas tiesiog įsmeigdavo šakutę į krūtį ir peiliu ją nupjaudavo. Vėliau buvo sukurtos specialios žnyplės ir skausminga operacija jau tetrukdavo porą minučių. Narkozė atsirado tik XIX amžiuje.
Lietuvoje krūties vėžys įtrauktas į dešimties brangiausiai gydyti kainuojančių ligų sąrašą. Visada gydymo taktiką nustato ne vienas gydytojas, o keli specialistai – chirurgas, chemoterapeutas, radiologas ir, žinoma, nelieka nuošalėje pati pacientė. Siekiant sunaikinti krūtyje esantį piktybinį naviką ir neleisti vėžinėms ląstelėms plisti į kitas kūno dalis, dažniausiai taikomas kombinuoto gydymo metodas. Jo metu derinami keli vėžio gydymo būdai. „Chirurginis gydymas taikomas beveik visada, išskyrus, kai pacientės būklė kraštutinai sunki, kai liga taip išplitusi, kad neįmanoma to atlikti techniškai, kai yra dauginių metastazių kituose organuose arba kai pati pacientė atsisako operacijos, – pasakoja chirurgas. – Jaunos pacientės nori išsaugoti krūtį, vyresnės beveik visada pasikliauja juos konsultuojančių medikų nuomone.“
Anot chirurgo, krūties operacija, palyginti su pilvo organų onkologinėmis operacijomis, nėra labai sudėtinga. Kur kas sudėtingiau yra teisingai parinkti taktiką, nustačius ligą sudaryti gydymo planą: gydymą pradėti nuo operacijos ar chemoterapijos, jei nuo chemoterapijos, tai kokios? Jei operuoti – šalinti visą krūtį ar atlikti tausojamąją operaciją, šalinti visus pažasties limfmazgius ar surasti vadinamąjį sarginį limfmazgį? Atlikti vienmomentę krūties rekonstrukciją ar atidėti ją po spindulinio gydymo?
Operacijos tikslas – pašalinti krūties auglį su aplinkiniais audiniais, kad preparato kraštuose neliktų vėžinių ląstelių, jeigu reikia – pašalinti tos pačios pusės pažasties limfmazgius. Po to visi pašalinti audiniai tiriami patologijos laboratorijoje.
Krūties tausojamoji operacija gali būti atliekama tik nustačius krūties vėžį ankstyvų stadijų. Operacijos metu yra pašalinamas navikas kartu su tam tikru aplinkinių audinių kiekiu ir pažasties limfiniais mazgais. Šios operacijos metu stengiamasi pašalinti kuo mažiau sveiko audinio. Po operacijos skiriamas spindulinis gydymas, siekiant pašalinti galimai likusias vėžines ląsteles.
Jei navikas yra didelis arba vėžinių ląstelių randama įvairiose krūties vietose, tada mastektomija (krūties pašalinimas) yra tinkamiausias gydymo būdas. Atliekant bet kokią krūties vėžio operaciją paprastai pašalinami ir pažasties limfmazgiai. Limfmazgių pašalinimas yra būtinas siekiant įsitikinti, kad krūties vėžys neišplito už krūties ribų ir parinkti tinkamiausią tolesnę gydymo taktiką. Esant labai mažiems navikams, jų išplitimas į pažasties limfmazgius pasitaiko retai, todėl tokiu atveju išplitimui įvertinti pakanka pašalinti vieną vadinamąjį sarginį limfmazgį pažastyje.
Jeigu jums pašalino limfmazgius:
· Vos pastebėjusi pirmuosius rankos tinimo požymius, praneškite gydytojui.
· Neleiskite imti kraujo tyrimams iš rankos, kuri yra operuotos krūties pusėje.
· Neleiskite uždėti kraujo spaudimo matuoklio manžetės ant tos rankos.
· Venkite ta ranka nešti sunkius nešulius.
· Ant tos rankos nemūvėkite veržiančių apyrankių, laikrodžių, žiedų ir kitų papuošalų.
· Mūvėkite pirštines dirbdama sode ar kitus darbus, kurių metu galima įsipjauti ar susižeisti ranką.
· Mankštinkite ranką kaip išmokote ligoninėje.
· Neperkaiskite saulėje.
Svarbiausia – artimųjų meilė ir palaikymas
„Operacijos nauda akivaizdi – pašalinamas auglys. Rizika minimali – mirtingumas po šių operacijų artimas nuliui. Operacijos komplikacijų praktiškai nepasitaiko. Pasireiškiantiems ligos simptomams, nesvarbu dėl kokios priežasties ir kiek jų atsiranda, būtina skirti tinkamą dėmesį. Pooperacinės komplikacijos, tokios kaip žaizdos supūliavimas, karščiavimas ar skausmas, gana nesunkiai pagydomos – paprastai simptomus pavyksta palengvinti įvairiais medicininiais ir paramedicininiais gydymo būdais arba jų deriniais. Ligoninėje pacientės būna nuo 3 iki 10 dienų“, – sako gydytojas.
Reabilitacija susirgus onkologine liga prasideda tuo momentu, kai nustatoma diagnozė, ir tęsiasi visą gydymo laikotarpį. Svarbiausia, kad jos metu ir pati pacientė būtų suinteresuota, aktyvi reabilitacijos dalyvė. Ligoninėje pacientėms atliekamas tos rankos pusės, kur buvo atlikta operacija, masažas, specialūs pratimai. Vėliau seka pooperacinė reabilitacija – pacientės vyksta į sanatoriją arba reabilitaciją atlieka ambulatoriškai. Baigus reabilitaciją dažniausiai reikia tęsti specifinį gydymą – chemoterapiją ir/arba radioterapiją, t.y. švitinimą. Visas gydymas gali užtrukti iki pusės metų. Toliau reikia reguliariai lankytis pas onkologus – atlikti specialius tyrimus, stebėti, ar liga neatsinaujina, ar nereikia papildomo gydymo/operacijos.
„Diagnozuota onkologinė liga kiekvienam žmogui tarsi praneša, kad prasidės pokyčiai, susiję su jo sveikata ir gyvenimu, tačiau netekus krūties visų pirma reikia įsisąmoninti, kad gyvenimas nesibaigė. Manau, nė vienas mylintis vyras nepaliko savo moters dėl to, kad buvo pašalinta krūtis, nė vienas vaikas neatsižadėjo savo mamos, nė viena draugė neatstūmė. Per chemoterapiją prarasti plaukai atauga. Krūtį taip pat galima atkurti. Tam naudojami pačios moters audiniai (iš nugaros, pilvo apačios ar taukinės) arba implantai. Galima pasirinkti išorinius krūties protezus, kuriuos kompensuoja ligonių kasos. Kad nepalūžtų, moterys buriasi į tokius pat išgyvenimus patyrusių moterų draugijas, kur galima susitikti su likimo draugėmis, pabendrauti, pasidalinti nuoskaudomis ir džiaugsmais, sulaukti patarimų ar palaikymo“, – dalija patarimus chirurgas.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau