Šiuo metu daugelyje Europos šalių, susirūpinusių sergančiųjų onkologinėmis ligomis augimu, ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvajai onkologinių ligų diagnostikai. Sveikatos priežiūros specialistai vieningai sutaria, kad mirties pranašu laikomas vėžys yra ne toks baisus, jei diagnozuojamas ankstyvų stadijų.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai prognozuoja, kad onkologinių ligų profilaktika, ankstyva jų diagnozė bei gydymas mirtingumą nuo šių ligų iki 2020 m. sumažintų perpus, dar ketvirtadaliui padėtų visai išvengti vėžio.
Be jokios abejonės, profilaktika – geriausia investicija į sveikatą. Žinoma, kad trečdalį vėžio atvejų galima išgydyti, jeigu liga bus nustatyta anksti. Tačiau praktikoje vis dar daugiau dėmesio skiriama gydymui, pamirštant, kad brangus specifinis gydymas dažniausiai efektyvus tik ankstyvose ligos stadijose.
Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa startavo 2006 m. sausio 1 d. ir visiems vyresniems kaip 50 metų amžiaus vyrams PSA (prostatos specifinis antigenas) testas vieną kartą per metus buvo atliekamas nemokamai. Buvo paskaičiuota, kad 50–75 m. amžiaus vyrų Lietuvoje yra apie 380 tūkst., o programos tikslas – per 5 metus ištirti 80 proc. užplanuotos populiacijos.
Tiesa, sunkmetis pakoregavo valstybės planus. Nuo praėjusių metų liepos 1 d. anksti ligą galintis padėti nustatyti PSA testas į Programą įtrauktiems pacientams nemokamai atliekamas tik kas dvejus metus. Tuo tarpu sergant onkologinėmis ligomis laikas yra gyvybiškai svarbus, o vienerius metus profilaktiškai nepasitikrinęs žmogus gali išgirsti daug baisesnę diagnozę. Tada ir gydymas tampa keliomis dešimtimis kartų brangesnis, o svarbiausia, kad ne visada pasiekiamas norimas rezultatas, ir liga progresuoja.
Išskirtinę rizikos grupę sudaro 40-ies metų sulaukę ir vyresni vyrai, kurių šeimoje yra sirgusių prostatos vėžiu. Turintiesiems nors vieną tokį artimą giminaitį tikimybė susirgti padidėja du kartus. Todėl šiems žmonėms ankstyvosios diagnostikos programoje turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Taigi tiek rizikos grupei priklausantiems, tiek ir kitiems į Programą neįtrauktiems vyrams, kurie jaučia negalavimus arba nori pasitikrinti profilaktiškai, medikai rekomenduoja atlikti šį testą.
Pagal PSO rekomendacijas, kiekvienas vyras, sulaukęs 45 metų, PSA tyrimą turėtų atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 metų – 2 kartus per metus.
Įsibėgėjus Programai, naujai išaiškintų prostatos vėžiu atvejų skaičius smarkiai išaugo. Tačiau neramina tai, kad šalyje vis dar nefiksuojamas mirtingumo nuo prostatos vėžio mažėjimas. Ir nors prostatos vėžiu dažniausiai suserga vyresni nei 65 metų vyrai, tačiau mirties dėl šios ligos rizika gerokai didesnė jaunesniems.
Prognozuojama, kad sergamumas prostatos vėžiu didės ir ateityje. Šiuo metu prostatos vėžys – antra pagal dažnumą po plaučių vėžio vyrų onkologinė liga. Apie 30 proc. vyresnių kaip 70 metų vyrų serga latentine (nematoma) prostatos vėžio forma. Tik labai nedidelė dalis tokių navikų yra nepavojingi. Dažniausiai negydomas prostatos vėžys auga pačioje prostatoje ir plinta į kitus organus, pvz., į dubens limfmazgius ir į kaulus. Vyrų mirštamumas nuo prostatos vėžio užima trečią vietą po plaučių ir virškinamojo trakto navikų. Pagal histologinę struktūrą dažniausiai aptinkama adenokarcinoma.
Prostatos vėžys kasmet nustatomas maždaug 3 tūkst. Lietuvos vyrų, o rekomendacijų profilaktiškai išsitirti dėl šios ligos paiso tik 6 proc. sulaukusiųjų 50-ies. Tuo tarpu, statistikos duomenimis, 63 proc. pacientų, kurie į gydytojus kreipėsi jau rimtai sunegalavę, buvo nustatytas vėlyvųjų stadijų prostatos vėžys. Todėl kiekvienam vyrui reikia pagalvoti ir ryžtingai pasirinkti, kas jam geriau: bauginanti nežinia arba šiuolaikinės medicinos pagalba. Nuoširdžiai rekomenduojame kreiptis konsultuotis kuo anksčiau, kai simptomai dar nėra įsisenėję.
Bėda, kad prostatos vėžys priklauso nebylioms pavojingoms ligoms, kurių simptomai pasireiškia jau esant vėlyvai ligos stadijai, o ligos pradžios žmogus nepastebi ir nejaučia.
Ankstyvose stadijose prostatos vėžys nesukelia jokių klinikinių simptomų. Vienintelis požymis, leidžiantis įtarti ligą, padidėjęs PSA (prostatos specifinis antigenas) kiekis kraujyje (daugiau kaip 3,0 ng/ml). Vėliau, ligai progresuojant, pasireiškia simptomai, kurie leidžia įtarti prostatos patologiją – šlapinimosi ar seksualinės funkcijos sutrikimai.
Problema, kad daug vyrų vis dar drovisi kalbėti apie šios negalavimus. Todėl į pagalbą galėtų ateiti žmonos, draugės, kurios paskatintų savo vyrus atlikti neskausmingą kraujo tyrimą – PSA testą.
Kita vertus, padidėjęs PSA dar nereiškia prostatos vėžio diagnozės, o tik padeda atrinkti pacientus, priklausančius didesnei rizikos susirgti šia liga grupei. Prostatos vėžio diagnozė patvirtinama atlikus prostatos biopsiją ir radus specifinius pakitimus.
Šeimos gydytojai turėtų nepamiršti, kad ir nepatvirtinus prostatos vėžio diagnozės PSA tyrimą reikia kartoti ir, aptikus PSA kiekio kraujyje padidėjimą, vėl siųsti pas gydytoją urologą. Taip pat reikia nepamiršti, kad prostatos vėžys gali pasitaikyti ir jaunesniems, nei Programa numato, pacientams.
Nevienoda ir PSA tyrimo kaina – ji svyruoja nuo 20 Lt iki 45 litų. Taigi tyrimas skirtingai prieinamas, nes skirtingai kainuoja. Tačiau galvojant apie prostatos vėžį net mokama tyrimo kaina gali neatrodyti didelė, palyginti su liga, kuri gali būti mirtina.
Taigi norintieji pasitikrinti pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Būtent jis privalo informuoti ligonį apie vykdomą Programą. Tačiau ir tiems, kurie neįtraukti į Programą, ir tiems, kuriems dėl sumažėjo programos finansavimo šis tyrimas nėra kasmet nemokamas, primygtinai rekomenduojama pasirūpinti savo sveikata – atlikti PSA testą.
Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Tai reiškia, kad kasdien beveik 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o onkologinių ligonių skaičius mūsų šalyje yra apie 70 tūkst. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių (apie 8 tūkst.) sudaro mirtys nuo vėžio.
Sergančiųjų prostatos vėžiu skaičius Lietuvoje taip pat nuolat auga. Pavyzdžiui, 2008 metais Lietuvoje buvo nustatyta 3248 naujas prostatos vėžio atvejis.
1) šlapinimosi sutrikimai:
-pasunkėjęs šlapinimasis,
-dažnas šlapinimasis,
-susilpnėjusi šlapimo srovė,
-kraujas šlapime,
- kartais – šlapimo susilaikymas.
2) skausmai:
-tarpvietės srityje,
-pilvo apatinėje dalyje,
- kauluose.
3) sutrikusi inkstų funkcija:
-pykinimas,
-apetito nebuvimas,
-burnos džiūvimas,
-mažas šlapimo kiekis,
4) bendra organizmo reakcija:
-silpnumas,
-kūno masės mažėjimas.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau