Prostatos vėžys: ką pasirinksime – užbėgti ligai už akių ar sirgti?

Kasdien Lietuvoje vėžio diagnozę išgirsta net 5 dešimtys gyventojų. „Kiek man liko? Kada mirsiu?“ – tokius klausimus užduoda kone visi vėžio paliesti žmonės. Nežinia dėl ateities, panika ir neigimas – tokios emocijos apninka išgirdus diagnozę „vėžys“. Tačiau visi šie žmonės turėtų galimybę pasveikti, jeigu liga būtų nustatyta pradinių stadijų. Todėl būtina skatinti žmones rūpintis ir domėtis savo sveikata, nes tada net ir tokia baisi liga, kaip vėžys, gali būti nugalėta.
 

Geriausia investicija į sveikatą – profilaktika


Šiuo metu daugelyje Europos šalių, susirūpinusių sergančiųjų onkologinėmis ligomis augimu, ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvajai onkologinių ligų diagnostikai. Sveikatos priežiūros specialistai vieningai sutaria, kad mirties pranašu laikomas vėžys yra ne toks baisus, jei diagnozuojamas ankstyvų stadijų.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai prognozuoja, kad onkologinių ligų profilaktika, ankstyva jų diagnozė bei gydymas mirtingumą nuo šių ligų iki 2020 m. sumažintų perpus, dar ketvirtadaliui padėtų visai išvengti vėžio.
Be jokios abejonės, profilaktika – geriausia investicija į sveikatą. Žinoma, kad trečdalį vėžio atvejų galima išgydyti, jeigu liga bus nustatyta anksti. Tačiau praktikoje vis dar daugiau dėmesio skiriama gydymui, pamirštant, kad brangus specifinis gydymas dažniausiai efektyvus tik ankstyvose ligos stadijose.
Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa startavo 2006 m. sausio 1 d. ir visiems vyresniems kaip 50 metų amžiaus vyrams PSA (prostatos specifinis antigenas) testas vieną kartą per metus buvo atliekamas nemokamai. Buvo paskaičiuota, kad 50–75 m. amžiaus vyrų Lietuvoje yra apie 380 tūkst., o programos tikslas – per 5 metus ištirti 80 proc. užplanuotos populiacijos.
 

Kas būna, kai uždelsi


Tiesa, sunkmetis pakoregavo valstybės planus. Nuo praėjusių metų liepos 1 d. anksti ligą galintis padėti nustatyti PSA testas į Programą įtrauktiems pacientams nemokamai atliekamas tik kas dvejus metus. Tuo tarpu sergant onkologinėmis ligomis laikas yra gyvybiškai svarbus, o vienerius metus profilaktiškai nepasitikrinęs žmogus gali išgirsti daug baisesnę diagnozę. Tada ir gydymas tampa keliomis dešimtimis kartų brangesnis, o svarbiausia, kad ne visada pasiekiamas norimas rezultatas, ir liga progresuoja.
Išskirtinę rizikos grupę sudaro 40-ies metų sulaukę ir vyresni vyrai, kurių šeimoje yra sirgusių prostatos vėžiu. Turintiesiems nors vieną tokį artimą giminaitį tikimybė susirgti padidėja du kartus. Todėl šiems žmonėms ankstyvosios diagnostikos programoje turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Taigi tiek rizikos grupei priklausantiems, tiek ir kitiems į Programą neįtrauktiems vyrams, kurie jaučia negalavimus arba nori pasitikrinti profilaktiškai, medikai rekomenduoja atlikti šį testą.
Pagal PSO rekomendacijas, kiekvienas vyras, sulaukęs 45 metų, PSA tyrimą turėtų atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 metų – 2 kartus per metus.
 

Statistika negailestinga


Įsibėgėjus Programai, naujai išaiškintų prostatos vėžiu atvejų skaičius smarkiai išaugo. Tačiau neramina tai, kad šalyje vis dar nefiksuojamas mirtingumo nuo prostatos vėžio mažėjimas. Ir nors prostatos vėžiu dažniausiai suserga vyresni nei 65 metų vyrai, tačiau mirties dėl šios ligos rizika gerokai didesnė jaunesniems.
Prognozuojama, kad sergamumas prostatos vėžiu didės ir ateityje. Šiuo metu prostatos vėžys – antra pagal dažnumą po plaučių vėžio vyrų onkologinė liga. Apie 30 proc. vyresnių kaip 70 metų vyrų serga latentine (nematoma) prostatos vėžio forma. Tik labai nedidelė dalis tokių navikų yra nepavojingi. Dažniausiai negydomas prostatos vėžys auga pačioje prostatoje ir plinta į kitus organus, pvz., į dubens limfmazgius ir į kaulus. Vyrų mirštamumas nuo prostatos vėžio užima trečią vietą po plaučių ir virškinamojo trakto navikų. Pagal histologinę struktūrą dažniausiai aptinkama adenokarcinoma.
Prostatos vėžys kasmet nustatomas maždaug 3 tūkst. Lietuvos vyrų, o rekomendacijų profilaktiškai išsitirti dėl šios ligos paiso tik 6 proc. sulaukusiųjų 50-ies. Tuo tarpu, statistikos duomenimis, 63 proc. pacientų, kurie į gydytojus kreipėsi jau rimtai sunegalavę, buvo nustatytas vėlyvųjų stadijų prostatos vėžys. Todėl kiekvienam vyrui reikia pagalvoti ir ryžtingai pasirinkti, kas jam geriau: bauginanti nežinia arba šiuolaikinės medicinos pagalba. Nuoširdžiai rekomenduojame kreiptis konsultuotis kuo anksčiau, kai simptomai dar nėra įsisenėję.
 

Bėda, kad nieko neskauda


Bėda, kad prostatos vėžys priklauso nebylioms pavojingoms ligoms, kurių simptomai pasireiškia jau esant vėlyvai ligos stadijai, o ligos pradžios žmogus nepastebi ir nejaučia.
Ankstyvose stadijose prostatos vėžys nesukelia jokių klinikinių simptomų. Vienintelis požymis, leidžiantis įtarti ligą, padidėjęs PSA (prostatos specifinis antigenas) kiekis kraujyje (daugiau kaip 3,0 ng/ml). Vėliau, ligai progresuojant, pasireiškia simptomai, kurie leidžia įtarti prostatos patologiją – šlapinimosi ar seksualinės funkcijos sutrikimai.
Problema, kad daug vyrų vis dar drovisi kalbėti apie šios negalavimus. Todėl į pagalbą galėtų ateiti žmonos, draugės, kurios paskatintų savo vyrus atlikti neskausmingą kraujo tyrimą – PSA testą.
Kita vertus, padidėjęs PSA dar nereiškia prostatos vėžio diagnozės, o tik padeda atrinkti pacientus, priklausančius didesnei rizikos susirgti šia liga grupei. Prostatos vėžio diagnozė patvirtinama atlikus prostatos biopsiją ir radus specifinius pakitimus.
Šeimos gydytojai turėtų nepamiršti, kad ir nepatvirtinus prostatos vėžio diagnozės PSA tyrimą reikia kartoti ir, aptikus PSA kiekio kraujyje padidėjimą, vėl siųsti pas gydytoją urologą. Taip pat reikia nepamiršti, kad prostatos vėžys gali pasitaikyti ir jaunesniems, nei Programa numato, pacientams.
 

Tyrimų kainą skirtinga


Nevienoda ir PSA tyrimo kaina – ji svyruoja nuo 20 Lt iki 45 litų. Taigi tyrimas skirtingai prieinamas, nes skirtingai kainuoja. Tačiau galvojant apie prostatos vėžį net mokama tyrimo kaina gali neatrodyti didelė, palyginti su liga, kuri gali būti mirtina.
Taigi norintieji pasitikrinti pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Būtent jis privalo informuoti ligonį apie vykdomą Programą. Tačiau ir tiems, kurie neįtraukti į Programą, ir tiems, kuriems dėl sumažėjo programos finansavimo šis tyrimas nėra kasmet nemokamas, primygtinai rekomenduojama pasirūpinti savo sveikata – atlikti PSA testą.
Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Tai reiškia, kad kasdien beveik 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o onkologinių ligonių skaičius mūsų šalyje yra apie 70 tūkst. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių (apie 8 tūkst.) sudaro mirtys nuo vėžio.
Sergančiųjų prostatos vėžiu skaičius Lietuvoje taip pat nuolat auga. Pavyzdžiui, 2008 metais Lietuvoje buvo nustatyta 3248 naujas prostatos vėžio atvejis.

 

Simptomai, kuriais pasireiškia progresavęs prostatos vėžys:


1) šlapinimosi sutrikimai:
-pasunkėjęs šlapinimasis,
-dažnas šlapinimasis,
-susilpnėjusi šlapimo srovė,
-kraujas šlapime,
- kartais – šlapimo susilaikymas.
2) skausmai:
-tarpvietės srityje,
-pilvo apatinėje dalyje,
- kauluose.
3) sutrikusi inkstų funkcija:
-pykinimas,
-apetito nebuvimas,
-burnos džiūvimas,
-mažas šlapimo kiekis,
4) bendra organizmo reakcija:
-silpnumas,
-kūno masės mažėjimas.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai