Gimdos kaklelio vėžio rizika: ar virusai ir genai veikia kartu?

Gimdos kaklelio vėžys ir toliau išlieka aktuali problema tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Nors daugelyje šalių aktyviai vykdomos gimdos kaklelio patikros programos, tačiau sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai per pastaruosius kelerius metus praktiškai nepasikeitė,
 

Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie 500 000 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, apie 250 000 moterų kiekvienais metais nuo šios ligos miršta . Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 500 naujų atvejų ir apie 270 mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio. Nors gimdos kaklelio patikros programa Lietuvoje pradėta vykdyti nuo 2004 metų, tačiau pažaboti sergamumo ir mirtingumo nuo šios ligos dar nepavyko.
Jau įrodyta, kad pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). 99,9 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, randami onkogeniniai ŽPV tipai. Dažniausiai – 16 arba 18 ŽPV tipai, kurie sukelia daugiau ne 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. ŽPV infekcija – viena labiausiai paplitusių lytiškai plintančių infekcijų, nes iki 80 proc. moterų, gyvenančių lytinį gyvenimą, per savo gyvenimą bent kartą juo užsikrečia. Kodėl ne visos moterys, užsikrėtusios šiuo virusu, suserga vėžiu? Manoma, kad įtakos tam turi ir kiti rizikos veiksniai, veikiantys moterų organizmą. Mažiau tyrinėti moters organizmo genetiniai veiksniai, ypač organizmo genetinis polinkis (p53 geno polimorfizmas (pokyčiai)) ŽPV infekcijai tapti lėtine infekcija ir versti ląsteles mutuoti ir supiktybėti.
 

Gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai, siejami su žmogaus papilomos viruso onkogeninių tipų infekcija ir jos persistavimu.


Kadangi ŽPV infekcija plinta lytiškai, ja dažniausiai užsikrečiama aktyvaus lytinio gyvenimo pradžioje. ŽPV užsikrėtimo rizika didėja daugėjant lytinių partnerių skaičiui. Reikėtų nepamiršti, kad svarbu ne tik moters lytinė elgsena, bet ir jos partnerio, nes tai dažniausiai lytiniu būdu perduodama infekcija. Infekuotumas ŽPV padidėja nuo 17 proc. moterims, turinčioms vieną lytinį partnerį, iki 83 proc. moterims, kurios turi penkis ir daugiau lytinių partnerių. Daugėjant lytinių partnerių, didėja ir tikimybė užsikrėsti kelių tipų virusais.ŽPV infekcijos rizika ypač padidėja, jei lytiniai santykiai pradedami jauname amžiuje (brendimo laikotarpiu). Dėl anatominių gimdos kaklelio ypatumų jauname amžiuje palankesnės sąlygos virusui patekti į organizmą.
Geriamųjų kontraceptikų (GK) tyrinėjimai rodo, kad ilgalaikis jų vartojimas yra gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Manoma, kad kontraceptikai skatina ŽPV infekcijos persistavimą. Tačiau GK vartojimas trumpiau nei penkerius metus nėra siejamas su vėžio rizika. Jei jie vartojami ilgesnį laiką, ši rizika didėja iki 5 kartų, ypač jei vartojama ilgiau nei 10 metų.
Nustatyta sąsaja tarp gimdymų skaičiaus ir invazinio gimdos kaklelio vėžio rizikos, nes gimdos kaklelio pokyčiai vystosi toje vietoje, kur gimdymo metu buvo pažeistas gimdos kaklelis. ŽPV infekuotoms moterims, kurios turėjo septynis ar daugiau nėštumų, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu keturis kartus didesnė negu ŽPV infekuotoms ir negimdžiusioms moterims. Padidėjusi gimdos kaklelio vėžio rizika siejama ir su nėštumo nutraukimais, nes jų metu taip pat yra traumuojamas gimdos kaklelis.
Moterų rūkymas taip pat didina gimdos kaklelio vėžio riziką. Ši rizika siejama ne tik su ilgu ir intensyviu rūkymu, bet ir su tabako dūmais, esančiais aplinkoje. Nustatyta, kad rūkant cigaretes tabake esančių kancerogeninių junginių metabolitai (N-nitrozaminas) patenka į gimdos kaklelio gleivinės išskyras ir gali tiesiogiai veikti gleivinę. ŽPV infekuotos ir rūkančios moterys turi du kartus didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, o nustojus rūkyti dažnai išnyksta ir pokyčiai, kurie buvo nustatyti moterims gimdos kaklelyje.
Vyresnėms moterims yra padidėjusi rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu, kadangi jos rečiau kreipiasi į gydytoją, rečiau dalyvauja medicininėse apžiūrose. Daugelio autorių buvo tyrinėjama socialinių-ekonominių sąlygų įtaka formuojantis gimdos kaklelio vėžiui. Jau anksčiau buvo nustatyta, kad, esant blogesnėms socialinėms ekonominėms sąlygoms, gimdos kaklelio vėžiu sergama dažniau. Vyresnėms moterims, užsikrėtus onkogeniniais ŽPV tipais, yra didesnė rzika, kad infekcija taps lėtinė ir sukels gimdos kaklelyje vėžinius pokyčius. . Tiriant įvairių vitaminų ir mikroelementų įtaką gimdos kaklelio vėžio rizikai, nustatyta, kad didelis karotinų, vitamino C kiekis mityboje siejamas su gimdos kaklelio vėžio rizikos mažinimu. Vitaminas C pasižymi apsauginiu poveikiu, nes apsaugo žmogaus DNR nuo laisvųjų deguonies radikalų poveikio. Daugelio atliktų tyrimų dėl vitamino E vartojimo ir gimdos kaklelio vėžio rizikos sąsajos duomenys labai prieštaringi, tyrinėjimai tęsiami. Mažas folio rūgšties kiekis palengvina ŽPV skverbimąsi į žmogaus ląstelių DNR, o tai pagreitina vėžio vystymąsi. Vitaminas A ir jo dariniai stabdo su ŽPV susijusių gimdos kaklelio pokyčių vystymąsi, t.y. veikia profilaktiškai.
Gimdos kaklelio vėžys siejamas ir su kitais infekciniais veiksniais. Jei moterys, kurios yra infekuotos ŽPV, taip pat turi ir 2 tipo Herpes simplex virusą ar Chlamydia trachomatis, joms yra padidėjusi rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
 

Navikų slopintojas – genas p53


Ar užsikrėtus onkogeniniais ŽPV tipais vystysis gimdos kaklelio vėžys, priklauso ne tik nuo aukščiau minėtų veiksnių. Mokslininkai išsiaiškino, kad tai priklauso ir nuo organizmo genetinio polinkio infekcijos imlumui. p53 genas vadinamas genu navikų slopintoju, nes jis stabdo navikinį procesą organizme. Nustatyta, kad beveik 50 proc. visų vėžinių ląstelių turi pakitusį p53 geną. Dėl šio geno pakitimų atsiranda genetinis nestabilumas, dėl ko susidaro palankios sąlygos vystytis vėžiui.
Nedideli geno pokyčiai, kai pasikeičia vos vienas geno sekos nukleotidas, vadinamas vieno nukleotido polimorfizmu. Kelios geno p53 polimorfinės vietos yra ypač tyrinėjamos, nes manoma, kad tai padidina gimdos kaklelio vėžio riziką.
p53 geno kodono 72 pozicijoje gali būti arginino (CGC) arba prolino (CCC) aleliai, kurie skiriasi tik viena pozicija geno sekoje. Kai asmuo turi abu alelius, genas yra heterozigotinis, o kai tik vieną – genas yra homozigotinis.
Buvo nustatyta, kad p53 homozigotinės formos pagal arginino (Arg/Arg) alelį yra imlesnės ŽPV infekcijai negu heterozigotinės p53 formos (Arg/Pro), o asmenims, turintiems homozigotinį arginino (Arg/Arg) alelį, yra ir 7 kartus didesnė rizika susirgti su ŽPV susijusiu vėžiu negu turint heterozigotinį (Arg/Pro) alelį. Keleto vėlesnių tyrimų rezultatai patvirtino šiuos gautus duomenis.
p53 geno polimorfizmo tyrimai buvo atlikti ir Lietuvos moterims. Mūsų atliktuose tyrimuose nustatytas mažesnis procentas homozigotinio Arg/Arg alelio tiek moterims, sergančioms gimdos kaklelio vėžiu, tiek sveikoms moterims. Panašūs rezultatai gauti atlikus tyrimus Izraelyje, Japonijoje, Kosta Rikoje ir atliekant ankstesnius Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tyrimų rezultatai labai svyruoja ir priklauso nuo tiriamosios populiacijos. Kaimyninėje šalyje, Lenkijoje, atliktais tyrimais nenustatyta alelių pasiskirstymo skirtumų tarp sveikų ir sergančiųjų, o tyrėjai daro išvadą, kad Arg/Arg alelis nėra siejamas su padidėjusia gimdos kaklelio vėžio rizika.
Tačiau mūsų tyrimo duomenimis buvo patvirtinta, kad padidėjusi gimdos kaklelio vėžio rizika Lietuvos moterims yra siejama su Arg/Arg homozigotiniu aleliu, ji yra didesnė 2 kartus negu moterims su nepakitusiu, t. y. heterozigotiniu, Arg/Pro aleliu.
Mūsų tyrimo rezultatai skiriasi nuo daugelio kitų šalių atliktų tyrimų rezultatų ir buvo panašūs tik į Izraelio mokslininkų gautus rezultatus. Izraelio mokslininkai taip pat pažymi, kad padidėjusi gimdos kaklelio vėžio rizika siejama su homozigotiniu Arg/Arg aleliu.
Taigi apibendrinant galima daryti išvadą, kad gimdos kaklelio vėžys yra daugiapakopis kancerogenezės procesas, reikalaujantis tolimesnių tyrimų šioje srityje. ŽPV infekcijos persistavimo ir su ja susijusių ikivėžinių ir vėžinių pokyčių gimdos kaklelyje vystymosi galima išvengti taikant efektyvią ir šiuolaikišką profilaktiką – skiepus. Skiepai nuo agresyviausių ŽPV tipų 16 ir 18 kartu su reguliariai atliekamu citologiniu tepinėliu gali apsaugoti 94 moteris iš 100 nuo šios vienos dažniausių moterų onkologinės ligos.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai