Kokio gydytojo labiausiai vengiate?

Labiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium.
 

Europoje kolorektalinis (storosios žarnos) vėžys yra vienas iš dažniausiai diagnozuojamų vėžio rūšių – vien 2006 metais diagnozuota 412 000 naujų šio vėžio atvejų bei įvyko 207 000 mirčių. Lietuvoje tai 3 pagal dažnumą vėžys – 2007 metais diagnozuoti 1261 nauji storosios žarnos vėžio atvejai. Kodėl toks didelis sergamumas storosios žarnos vėžiu?
Mes kol kas neturime tikslaus atsakymo į šį klausimą. Žinoma, kad yra ryšys su mityba, tačiau visų veiksnių, darančių įtaką šios srities vėžio išsivystymui, dar nežinome. Kalbant apie mitybą, kenksminga yra vadinamoji vakarietiška dieta, kai valgoma daug mėsos. Nors pasaulio medikai pastebi kitą keistą reiškinį. Tokioje šalyje kaip Indija, kur puoselėjamas vegetarizmas, taip pat daugėja susirgimų storosios žarnos vėžiu.
15 proc. pacientų yra nustatoma genetinė įtaka, tik 1 proc. pacientų yra paveldima šeimyninė polipozė, 10–12 proc. būna vadinamasis „šeimyninis vėžys“, kai bendrai pasireiškia daug ir įvairių sričių onkologinių ligų vienoje šeimoje.
Manau, kad šiuo metu galima teigti, jog tai genetinis vėžys. Tikiuosi, netolimoje ateityje mes galėsime kalbėti apie geną, kuriam esant žmogus gali susirgti storosios žarnos vėžiu. Šiandien, aišku, apie tai kalbėti dar anksti, bet tokie būtų šios srities mokslo evoliuciniai planai.
 

Ar storosios žarnos vėžys turi savo vystymosi pradžios simptomus? Ar žmogus pats galėtų iš kokių nors sveikatos sutrikimų įtarti šią ligą?


Deja, 60 proc. storosios žarnos vėžio atvejų diagnozuojama jau 3 stadijos. Tokiu atveju žmogui pagelbėti galimybės yra itin mažos, ir gydymas brangiai kainuoja. Pagrindinė tokio užleistumo priežastis – gana užslėpta ligos eiga. Žmogus gal ir pajunta, kad kažkas pasikeitė, bet tų pokyčių rimtai nevertina, nes daugelio požiūriu jie per menki, kad skubėtum pas gydytoją. Pavyzdžiui, pavalgius ima pūsti pilvą, pilve gurguliuoja, juntamas skausmas išangėje. Ryškiausias simptomas – kraujas išmatose, tačiau šis simptomas nėra dažnas, o kartais pasireiškia jau vėlesnėse stadijose.
Simptomus pagal vėžio atsiradimo lokalizaciją galima skirstyti į dvi grupes. Jei piktybinis procesas prasideda dešinėje storosios žarnos pusėje, tai simptomai būna itin nesunkūs. Kartais žmonėms pasireiškia mažakraujystė – žmogus jaučia silpnumą, sumažėjusį darbingumą, vangumą. Tik aiškinantis mažakraujystės priežastis atrandama tikroji priežastis.
Jei vėžys ima vystytis kairėje storosios žarnos pusėje, simptomai būna santykinai ryškesni: gali kamuoti skausmai dešinėje pilvo pusėje, pučia pilvą pavalgius, sutrinka virškinimas ir tuštinimasis. Šiuo atveju dažniau pasireiškia kraujas išmatose.
 

Nuo kokio amžiaus patartumėte profilaktiškai kartą per metus – rečiau ar dažniau – ateiti pasitikrinti?


Sulaukę penkiasdešimties, visi ima priklausyti vidutinės rizikos grupei. Metams bėgant rizika vis didėja. Profilaktika – tai pasitikrinimas, kai žmogus yra sveikas. Todėl, remdamasis užsienio patirtimi, siūlau vieną kartą per metus atlikti storojo žarnyno tyrimą. Patikimiausias šiuo metu tyrimas yra kolonoskopija.
 

Pakalbėkime apie gydymą. Dabar dažnai kalbama apie biologinę terapiją – ar tai būtų veiksmingas storosios žarnos vėžio gydymas metodas?


Storosios žarnos vėžys yra geriausiai gydymui pasiduodanti onkologinė virškinamojo trakto liga. Mes šiuo atveju galima kalbėti ne tik apie gyvenimo trukmės pailginimą, bet ir apie visišką išgijimą. Jei vėžys diagnozuojamas 1 stadijos, galima išgelbėti per 90 proc. pacientų, 2 stadijos – jau 70 proc., o 3–4 vėžio stadija daug nepalankesnė.
Šiuo metu taikomas multidisciplininis gydymas – tai chirurgija, spindulinė ir chemoterapija. Biologinė terapija atsirado, kai buvo daugiau sužinota apie naviką, jo vystymąsi, metastazavimą. Pažinus šiuos mechanizmus, sužinota apie naviko angiogenezę. Angiogenezė – tai kraujagyslių formavimasis. Šis procesas aktyvus embriono vystymosi periodu, suaugusio žmogaus organizme angiogenezė prasideda, kai ima vystytis piktybinis navikas. Navikas apauga kraujagyslėmis, kurios jam atneša maistingąsias medžiagas ir deguonį, be šio proceso piktybinis naviko augimas greit sustotų.
Galima pasidžiaugti, kad jau yra sukurtas vaistas bevacizumabas (vaistinėse parduodamas Avastin pavadinimu), kuris sutrikdo kraujagyslių endotelio augimo faktorių, susijungimą su ant kraujagyslių esančiais receptoriais. Kadangi kraujagyslių endotelio augimo faktoriai su kraujagyslių endotelyje esančiu receptorium nesusijungia, naujų kraujagyslių susidarymas sutrinka. Rezultatas vadinamas angiogenezės inhibicija, todėl šis vaistas vadinamas angiogenezės inhibitoriumi. Tam, kad navikas būtų veikiamas kuo efektyviau, bevacizumabas skiriamas kartu su chemoterapiniais preparatais – chemoterapijos metu sunaikinamos naviko ląstelės, o angiogenezės inhibitorius stabdo kraujo tiekimą ir pagerina chemoterapijos efektyvumą. Įrodyta, kad gydymas angiogenezės inhibitoriumi kartu su chemoterapija yra veiksmingesnis už gydymą vien tik chemoterapiją. Visi šie rezultatai yra svarbūs gydant kolorektalinį vėžį.
 

Kovo mėnuo yra kovos su storosios žarnos vėžiu mėnuo. Ar Lietuvos medikai mini šį mėnesį?


Taip. Kovo pradžioje surengėme konferenciją Druskininkuose. Lietuvos koloproktologų draugija ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutas surengė tokią konferenciją, kokios mano atmintyje seniai nebuvo. Sunkiai sekėsi sutalpinti visus norinčiuosius dalyvauti. Pirma užduotis buvo pasidalyti patirtimi, nors mūsų šalis ir nedidelė, tačiau dažnai nežinome, ką veikia kolegos kad ir kitame mieste. Taip pat buvo svarbu užsibrėžti gaires, žiūrint į pasaulinius standartus, pasiekimus ir naujoves. Šia konferencija norėjome priminti Ligonių kasoms, kad mums reikia profilaktinės patikros programos. Mums reikalingas dėmesys šiai ligai, nes dabar dažnai negalime padėti tiems, kuriems tos pagalbos labai reikia.
 

Pažiūrėkite, kaip vyksta angiogenezės procesas:

 

Susiję straipsniai

Mūsų draugai