Lietuvės mažai žino apie gimdos kaklelio vėžį

Keletą dešimtmečių dirbantys gydytojai ginekologai sako, kad gimdos kaklelio vėžio dažnis niekuomet nebuvo mažas. Tiesiog tai buvo suvokiama kaip neišvengiama onkologinė liga. Tik neseniai pradėta domėtis ir aiškintis, koks yra ryšys tarp virusų ir vėžio. Visų nuostabai išaiškėjo, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių. Lietuvoje 2005 m. gimdos kaklelio vėžiu susirgo 504 moterys. Dažniausiai serga 40–44 metų moterys.
 

Dėl visko kalti virusai


Apie 1970 metus buvo padaryta prielaida, kad žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija vaidina svarbų vaidmenį formuojantis gimdos kaklelio vėžiui. Tarptautinis vėžio tyrimo centras (Lionas, Prancūzija) padarė išvadą, kad ŽPV yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių gimdos kaklelio vėžio formavimąsi.
Šiandien jau yra identifikuota daugiau nei 120 ŽPV tipų, infekuojančių odą arba gleivines, 30 iš jų plinta lytiškai. Dažniausiai jie sukelia gerybines odos papilomas, karpas ir yra gimdos kaklelio displazijos bei vėžio rizikos veiksniai.
Iš gausybės ŽPV tipų mokslininkai išskyrė kelis, kuriuos pavadino didelės onkogeninės rizikos. Jeigu jie atsiranda moters organizme, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu iš karto padidėja. Mažos onkogeninės rizikos virusai (6, 11) susiję su karpomis, o didelės onkogeninės rizikos tipai – 16, 18, 45, 31, 33 – su gimdos kaklelio vėžiu. Šie virusai į moters organizmą patenka lytinių santykių metu. Kiekviena lytiškai aktyvi moteris rizikuoja užsikrėsti ŽPV, ši rizika atsiranda jau nuo pirmųjų lytinių santykių.
 

Ar reikia ieškoti savo kūne viruso?


Infekcijos organizme laikas labai priklauso nuo viruso tipo. ŽPV 16 tipo virusas gali būti organizme iki 16 mėn., nesukeldamas jokių gimdos kaklelio gleivinės pažeidimų. Kiti didelės vėžio rizikos virusai gali būti organizme vidutiniškai apie 8 mėn., mažos vėžio rizikos virusai – apie 4–5 mėn.
Dauguma infekuotų moterų spontaniškai pasveiksta (virusas išnyksta) greičiau nei per dvejus metus. Būtent infekcija, kuri išlieka ilgesniam laikui, ir sukelia sunkią patologiją ar net vėžį. Pats virusas nėra išgydomas. Gydomos tik jo pasekmės.
Stengtis išsiaiškinti, ar turite ŽPV, ne itin reikia, nes iki 35-erių jo nešiotoja pabūna beveik kiekviena moteris. Viruso išsiaiškinimas nemažai kainuoja, be to, net ir sužinojus, kad jis yra, lieka nemaža tikimybė, kad jūsų organizmas jį pašalins. O paties fakto žinojimas gali smarkiai psichologiškai paveikti moterį. Tai iš tiesų nereikalingos emocijos. Aiškintis, ar organizme yra virusas, verta sulaukus 30–35-erių. Nuo tokio amžiaus moterys vadinamos tikrosiomis viruso nešiotojomis.
 

Skiepas apsaugo nuo ligos


ŽPV aptinkama 99,7 proc. susirgusiųjų gimdos kaklelio vėžiu. Yra nustatyta, kad 70 procentų gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia ŽPV. Gimdos kaklelio vėžio riziką didina ankstyvas lytinis gyvenimas, rūkymas, didelis lytinių partnerių skaičius, imuniteto stoka.
Lietuvoje jau yra keturvalentė vakcina, kuri gali apsaugoti moteris nuo labiausiai paplitusių dviejų onkogeninių ŽPV tipų – 16 ir 18, ir nuo 6 ir 11 ŽPV tipų, galinčių sukelti genitalijų karpas. Vakcina 100 proc. apsaugo nuo šitų tipų.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad ŽPV vakcinos, į kurių sudėtį įeina 16 ir 18 tipai, gali net iki 70 proc. atvejų apsaugoti nuo plokščialąstelinio gimdos kaklelio vėžio ir iki 85 proc. – nuo gimdos kaklelio adenokarcinomos. Paauglių mergaičių vakcinacija nuo šių ŽPV tipų kartu su reguliaria ginekologine patikra gali sumažinti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu net 94 proc.
· ŽPV kažkuriuo savo gyvenimo momentu užsikrečia net 80 proc. moterų, viruso nešiotojai yra vyrai.
· Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ŽPV užsikrėtę apie 630 milijonų žmonių visame pasaulyje.
· Pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu Lietuva yra pirma Europos Sąjungoje. Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra nustatomas daugiau nei 500 moterų.
 

Svetlana (23 m.): Dvejoju, nes reikia laiko įsisąmoninti


„Pagrindinė priežastis, kodėl dvejoju pasiskiepyti – tai galvojimas, kad manęs ši liga nepalies. O kodėl turėtų? Juk giminėje šia liga sirgusių nebuvo, pati sveikai gyvenu. Skiepas – vis dėlto injekcija, kam be reikalo leistis vaistus?..
Kita vertus, skiepytis norisi, nes kausto baimė vien pagalvojus apie tokią ligą. Bėda tik, kad mažokai apie ją žinau. Kalbantis su draugėmis, išaiškėjo, kad jos irgi mažai žino apie šią ligą ir kažkodėl mano, kad jų ši bėda nepalies… Iš tiesų ŽPV išplitimas yra labai didelis, ir naiviai tikėtis, kad tu neturi šio viruso, būtų neapdairu.
Kai pasirodė informacija apie skiepus, tada sužinojome ir apie ligą, nors, kaip pasirodė, esame vos ne pirmaujanti šalis pagal gimdos kaklelio vėžio susirgimų skaičių. Kaip taip gali būti? Tiek daug moterų serga ir miršta nuo šios ligos, o mes tiek mažai apie ją žinome?
Galbūt netinkamas yra ginekologų požiūris, kurie pagal mano amžių dar negali siūlyti PAP tyrimo, todėl laukia tinkamo šiam tyrimui amžiaus ir nieko apie gimdos kaklelio vėžį nekalba. O juk po dešimties metų jau gali būti vėlu! Tada gydytoja jau turės pasakoti apie vėžio gydymą...
Nežinau, gal dar reikia laiko viską įsisąmoninti, informacija yra nauja, ją reikia priimti ir suvokti. Todėl aš dar svarstau...“
 

Adelė (22 m.): Nėra jokių priežasčių nesiskiepyti


„Aš jau pasiskiepijau viena vakcina. Gana anksti sužinojau apie šią ligą, apie jos grėsmingumą sveikatai ir gyvybei. Po to vis domėjausi ir man buvo visai nesunku apsispręsti pasiskiepyti. Pinigų tikrai negaila, nes tai yra investicija į sveikatą. Kai nebus sveikatos ir teks gulėti lovoje, tai ir pinigų nebus. Tad gal verta iš anksto apsidrausti? Mano nuomone, nėra jokių priežasčių nesiskiepyti.”
 

Audronė (24 m.): Norisi daugiau sužinoti


„Tik neseniai sužinojau apie gimdos kaklelio vėžį, apie galimybę pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso, sukeliančio šią ligą. Man buvo tikrai nauja, kad šios ligos išsivystymą lemia virusas, kad jį turime daugelis, dar man reikia daugiau informacijos apie patį skiepą, kaip jis veikia, ar saugus ir t.t.
Su gydytoja niekada nesu kalbėjusi apie gimdos kaklelio vėžį, nors mūsų šalyje pastaruoju metu dažnai tenka išgirsti kalbų apie onkologines ligas. Nors galbūt blogai, kad informacijos priemonės kalba tik apie žmones, kurie susirgo vėžiu, tačiau žinių apie pačią ligą, jos gydymo galimybes, susirgimo priežastis nepateikia. Aišku, negerai, kad patys nesidomime…
Todėl prieš nuspręsdama skiepytis norėčiau gauti daugiau informacijos apie ligą ir skiepus. Manau, kad skiepai yra naudingas ir svarbus dalykas, tačiau man dar trūksta informacijos ryžtingam sprendimui.”

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai