Tai ilgalaikis, daug stadijų turintis procesas, kurio metu ląstelėse dėl genetinių, imuninių, gyvensenos ir kt. faktorių pamažu keičiasi ląstelės. Tų pakitimų visuma lemia ląstelių virtimą piktybinėmis ir plaučių vėžio atsiradimą.
· Rūkymas. Daugiau nei 90 proc. plaučių vėžio atvejų siejami su rūkymu. Rizika susirgti plaučių vėžiu priklauso nuo surūkomų cigarečių kiekio, amžiaus, kada pradėta rūkyti, rūkymo trukmės, cigarečių rūšies, dūmų įkvėpimo gylio. Santykinė mirštamumo nuo plaučių vėžio rizika rūkantiems išauga 9–14 kartų, o, jei surūkoma daugiau nei 40 cigarečių per dieną, – net 19–24 karto, palyginti su nerūkančiais. Metus rūkyti, tikimybė susirgti plaučių vėžiu smarkiai sumažėja tik po 5 metų, tačiau išlieka didesnė nei niekada nerūkiusiems asmenims.
· Pasyvus rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu 26 proc.
· Profesiniai veiksniai, pavyzdžiui, darbas su nuodingomis, dirginančiomis medžiagomis (asbestu ir kt.)
· Genetiniai veiksniai. Nors dauguma plaučių vėžio atvejų susiję su tabako rūkymu, tik 10–15 proc. rūkančiųjų suserga plaučių vėžiu. Manoma, kad tam turi reikšmės paveldėjimas.
· Gretutinės plaučių ligos. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), plaučių fibrozė, tuberkuliozė yra pagrindinės plaučių ligos, susijusios su plaučių vėžio išsivystymo rizika.
· Dieta. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, daržovės ir vaisiai mažina tikimybę susirgti plaučių vėžiu, tačiau perspektyvieji tyrimai to neįrodė.
Metimas rūkyti – vienintelė veiksminga plaučių vėžio profilaktikos priemonė. Kol kas dar nerasta veiksmingų cheminių priemonių, leidžiančių sumažinti tikimybę susirgti plaučių vėžiu ar jo išvengti.
Siekiant sumažinti mirštamumą nuo plaučių vėžio, atliekamos gyventojų patikros. Deja, vis dar nėra rasta veiksmingų diagnostikos priemonių. Daug vilčių dedama į pastarųjų metų molekulinės biologijos tyrimus.
Plaučių vėžys dažniausiai nustatomas atsitiktinai radus pakitimus krūtinės ląstos rentgenogramose arba atsiradus naujiems ar blogėjant esantiems simptomams.
Daugiau nei 90 proc. pacientų diagnozės nustatymo metu būna tam tikrų simptomų:
· Pirminio plaučių vėžio simptomai: kosulys, kraujo atkosėjimas, dusulys, švokštimas, kliūtinis kvėpavimas, karščiavimas, krūtinės skausmas.
· Išplitimo krūtinės ląstos viduje simptomai: rankos, peties skausmai, vyzdžių susiaurėjimas, užkimimas, diafragmos nusilpimas, krūtinės ląstos skausmas, pleuritas (pleuros uždegimas), širdaplėvės uždegimas, rijimo sutrikimai.
· Metastazių centrinėje nervų sistemoje, kauluose, kepenyse, limfmazgiuose ir kt. sukelti simptomai.
· Kai kuriems ligoniams (iki 10 proc. pacientų) nustatomi netiesiogiai onkologinio proceso sukeliami sindromai dėl kitų organų pažeidimo.
Plaučių vėžio simptomai nėra specifiniai (t.y. nėra būdingi vien tik šiai ligai), todėl įtarus plaučių vėžį ar kai jo rizika didelė (amžius – 40 metų ir daugiau, rūkymo intensyvumas – daugiau kaip 40 cigarečių per dieną, naujai atsirado ar pakito kosulys ar skreplių kiekis bei pobūdis, atkosima kraujo, dažnai kartojasi ar nepraeina plaučių uždegimo simptomai), ligonis nedelsiant turi būti siunčiamas gydytojo pulmonologo konsultacijai į tas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose vykdoma plaučių vėžio diagnostika ir kompleksinis gydymas.
Tyrimai plaučių vėžiui nustatyti
· Fizikinis tyrimas: gydytojas surenka žinias apie ligonį ir jo ligą, išsiaiškindamas, ar žmogus nerūko, ar nėra su profesija, gyvenamąja aplinka ir gyvenimo būdu susijusių rizikos veiksnių, ar nėra artimų giminaičių, sirgusių onkologinėmis ligomis, taip pat išsiaiškina ligonio nusiskundimas ir nustato objektyvius ligos požymius požymiai).
· Krūtinės ląstos rentgenograma. Ji atliekama įtariant plaučių vėžį, jei simptomai be aiškios priežasties yra užsitęsę ilgiau kaip tris savaites, atkosėjus kraujo – tuoj pat.
· Būtinai atliekama bronchoskopija paimti medžiagos citologiniam ir histologiniam tyrimui – šiandien tai yra plaučių vėžio diagnostikos „auksinis standartas“.
· Be to, gali būti atliekami: skreplių citologinis tyrimas, plaučių audinio biopsija (atliekant punkciją pro krūtinės ląstos sieną, kontroliuojant ultragarsu, rentgenu ar kompiuterine tomografija), plaučių audinio biopsija pro nedidelį pjūvį ar atvėrus krūtinės ląstą, bendrieji tyrimai (kraujo, šlapimo, biocheminiai) bei kiti tyrimai plaučių vėžio išplitimui krūtinės ląstos viduje ir atokiosioms metastazėms nustatyti ir plaučių ir širdies funkcinei būklei įvertinti. Apie jų reikalingumą sprendžia gydytojas.
Išskiriamos dvi pagrindinės plaučių vėžio grupės: nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys ir smulkiųjų ląstelių plaučių vėžys.
Kokią plaučių vėžio gydymo taktiką taikyti, turi būti sprendžiama įvairių sričių gydytojų specialistų pasitarimo metu, o gydoma tose gydymo įstaigose, kuriose užtikrinamas visų tos komandos narių dalyvavimas, kompleksinis plaučių vėžiu sergančių ligonių ištyrimas ir gydymas.
· Naviko histologijos, t.y. koks tai vėžys – nesmulkiųjų ląstelių ar smulkiųjų ląstelių plaučių vėžys
· Naviko išplitimo
· Ligonio bendrosios būklės, kvėpavimo sistemos funkcijos, ypač planuojant chirurginį ar radikalų spindulinį (chemospindulinį) gydymą, gretutinių ligų, kūno masės sumažėjimo bei kitų ligos eigą galinčių nulemti veiksnių.
Plaučių vėžys gydomas keliais būdais: chirurginiu, spinduliniu, chemoterapija, tačiau dažniausiai – derinant kelis būdus.
· I ir II stadija – gydymo standartas yra operacija. Kai ji negalima, taikomas radikalus spindulinis gydymas.
· III stadija – chemospindulinis (t.y.cheminiais vaistais ir spinduliais) gydymas arba priešoperacinė chemoterapija ir operacija.
· IV stadija – chemoterapija, biologinė terapija.
· Jei vėžys neišplitęs – taikomas chemospindulinis gydymas. Pasiekus teigiamą rezultatą, taikomas profilaktinis galvos smegenų spindulinis gydymas.
· Jei liga išplitusi, gydoma chemoterapija.
Chemoterapija – viena ar kartu su kitais gydymo būdais (chirurginiu, spinduliniu) – dažniausiai taikomas metodas gydant sergančiuosius plaučių vėžiu. Nors įrodyta, kad chemoterapija pailgina geros funkcinės būklės pacientų, sergančių plaučių vėžiu, gyvenimo trukmę, užtikrina simptomų kontrolę ir geresnę gyvenimo kokybę, ir dabar plačiai vartojami efektyvūs trečiosios kartos antinavikiniai vaistai, daugelis mokslininkų ir tyrėjų pripažįsta, kad chemoterapija yra pasiekusi galimybių ribas. Be to, gydant chemoterapija, neretai susiduriama su nepageidaujamais, gyvybei dažnai grėsmingais poveikiais. Todėl biologinė, arba taikinių, terapija žada naujas perspektyvas ir teikia daug vilčių, kad plaučių vėžį pavyks įveikti.
Šiuo metu klinikiniais tyrimais įrodytas dviejų ketvirtosios kartos biologinės terapijos vaistų– erlotinibo bei bevacizumabo – efektyvumas ir saugumas gydant nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį.
Erlotinibas yra pirmasis biologinės terapijos vaistas patvirtintas nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio pacientams, kuriems pradinė chemoterapija buvo neveiksminga, gydyti bei pailginantis šių pacientų gyvenimo trukmę.
Bevacizumabas slopina plaučių vėžio kraujagyslių tinklo formavimąsi navikiniame audinyje. Nustatyta, kad jis vienintelis iš biologinės terapijos antinavikinių vaistų reikšmingai pailgina nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu sergančių pacientų gyvenimo trukmę, skiriant jo kartu su standartine chemoterapija.
Taigi šiandien nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu sergantys pacientai turėtų būti gydomi ir efektyviais bei gerai toleruojamais naujos kartos preparatais erlotinibu ir bevacizumabu.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau