Šia liga serga tik moterys
Retai, bet vyrai taip pat serga krūties vėžiu. Lietuvoje kasmet krūties vėžys diagnozuojamas 15 vyrų.
Man per anksti jaudintis dėl krūties vėžio
Vyresnės moterys šia liga serga dažniau, tačiau, deja, nei viena jauna mergina nuo šios ligos nėra apsaugota.
Šeimoje niekas nesirgo krūties vėžiu, todėl ir man jaudintis neverta
Didžioji dalis žmonių, kuriems diagnozuojamas krūties vėžys, anksčiau niekad nėra susidūrę su šia liga artimiau, t.y. jų šeimoje šia liga nebuvo sergama. Nors, jei krūties vėžiu sirgo jūsų mama, sesuo ar močiutė, – ligos rizika kur kas didesnė.
Jei susirgsiu krūties vėžiu, man pašalins krūtįKrūties pašalinimas atliekamas ne visada. Jei vėžys diagnozuotas ankstyvos stadijos, gali būti šalinami tik pažeisti audiniai.
Stambių krūtų savininkės krūties vėžiu serga dažniau
Didelės krūtys nėra rizikos veiksnys. Tačiau dėl storesnio audinių sluoksnio sunkiau apčiuopti mazgelį.
Įdubęs spenelis – neabejotinas vėžio požymis
Įdubęs spenelis – vienas iš galimų šios ligos požymių, tačiau tai nėra diagnozė. Į medikus reikia kreiptis pastebėjus, kad anksčiau buvęs normalus spenelis įdubo. Tačiau, jei spenelis toks yra nuo mažumės, labiausiai tikėtina, kad tokią jo formą nulėmė kitos priežastys.
Man neskauda, tai negali būti vėžys
Dažniausia ankstyvos stadijos piktybiniai krūties navikai nesukelia jokių nemalonių pojūčių.
Kasmet atliekant mamogramą organizmas gauna per didelę apšvitos dozę ir kaip pasekmė išsivysto krūties vėžys
JAV radiologų draugijos (American College of Radiology) duomenimis, mamograma teikia kur kas daugiau naudos nei padaro žalos, kadangi apšvitos dozė, kurią tyrimo metu gauna moteris, tiesiog minimali.
· nebūdingas audinių sustandėjimas ar gumbelis krūtyje ar pažastyje;
· bet koks krūties formos ar dydžio pasikeitimas;
· nebūdingos išskyros iš spenelio;
· krūties spalvos ar standumo pokyčiai, spenelio aureolės, spenelio pokyčiai.
Aldona 2004 metų rugpjūtį krūtyje užčiuopė mažytį „žirnelį“. Po kelių dienų kreipėsi į ginekologą, tačiau gydytoja perspėjo, kad ji nėra krūties ligų specialistė, ir parašė siuntimą į onkologijos centrą, įrašiusi krūties vėžio diagnozę. Tiesa, gydytoja perspėjo Aldoną, kad jaudintis kol kas dar per anksti, bet „apsidrausti“ tikrai verta. Diagnozė pasitvirtino. Moteris jau buvo vyresnio amžiaus, prasidėjusi menopauzė, mazgelis krūtyje augo gana greitai ir vos po poros mėnesių jis buvo jau 3x1,5 cm dydžio. Buvo atlikta operacija. Tiesa, pašalino ne visą krūtį, o tik tą dalį, kur buvo rastas auglys, bei sritinius limfmazgius. Po chirurginio gydymo jai buvo paskirta chemoterapija. Dabar Aldona jaučiasi puikiai ir sako: šia liga sirgti nebaisu, bent jau aš nejaučiau jokių skausmų ar kitų grėsmingų simptomų. Tik norinčioms gyventi ir, kaip sakoma reklamoje, „pamatyti vaikų vestuves“ reikia laiku išsitirti ir neuždelsti gydymo pradžios.
· Krūtis reikia pasitikrinti vieną kartą per mėnesį, tuo pačiu metu, maždaug 6–12 ciklo dieną (pirmąja menstruacinio ciklo diena laikoma ta diena, kai prasideda menstruacija).
· Šią procedūrą patogiausia atlikti išsimaudžius duše ir stovint prieš didelį veidrodį gerai apšviestoje patalpoje.
· Pirmiausia krūtis reikia apžiūrėti. Pakelkite rankas už galvos ir atkreipkite dėmesį į bet kokius pasikeitimus (paraudimą, formos pasikeitimą, spenelius ir t.t.).
· Vieną ranką laikykite už galvos, o kita čiuopkite krūties audinį. Kad nepraleistumėte nei vieno centimetro, geriausia tai daryti sistemingai pradedant čiuopti nuo spenelio. Krūtį čiuopkite tarsi brėždamos apskritimus. Audinys turi būti vienodo standumo, neskausmingas.
· Patikrinkite, ar iš spenelio nesiskiria išskyros, tuo tikslu dviem pirštais kelis kartus paspauskite ties rudojo laukelio kraštais.
· Pastebėję pokyčių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Juk kuo anksčiau pradėsite gydytis, tuo geresni bus gydymo rezultatai.
Mokslininkai sukūrė liemenėles, kurios perspės savininkę apie vėžio ląstelių atsiradimą krūtyje. Teigiama, kad silpna elektros srovė padės nustatyti atsiradusias vėžines ląsteles, o nuskenuotas pažeistų vietų atvaizdas bus matomas kompiuterio ekrane. Mokslininkai tikina, kad šios liemenėlės teikia tik naudą, kadangi nežaloja savininkių sveikatos ir nėra radioaktyvios, be to, vėžinius pokyčius gali nustatyti pačioje ankstyviausių stadijų.
Georgetown universiteto mokslininkai (JAV) nustatė, kad merginų ūgis ir svoris gali būti susijęs su tikimybe sirgti krūties vėžiu. Šio tyrimo rezultatai buvo spausdinti žurnale British Journal of Cancer. Pasirodo, kuo merginos aukštesnės ir kuo mažiau sveria – tuo didesnė tikimybė sirgti šia liga. Mokslininkų teigimu, toks dėsningumas gali būti susijęs su į insuliną panašaus augimo faktoriaus koncentracija kraujyje (aukštų lieknų merginų kraujyje koncentracija būna didesnė). Kita vertus, estrogenai, kurių paprastai daugiau apvalesnių formų moterų organizmuose, turi teigiamos įtakos krūties liaukos veiklai.
Atlikus 6 metus trukusį mokslinį tyrimą 9 Europos valstybėse paaiškėjo, kad nėštumo nutrūkimas (abortas, persileidimas) neturi įtakos krūties vėžio išsivystymui. Išsamiai šis tyrimas pateikiamas Tarptautiniame onkologiniame žurnale (International Journal of Cancer). Mokslinio tyrimo metu ištirtos 267 360 moterų, tyrimo metu krūties vėžio diagnozė nustatyta 4,8 tūkstančio moterų. Išvadose pateikiama, kad vieną ar kelis nėštumo nutraukimus patyrusios moterys krūties vėžiu sirgo ne dažniau nei moterys, kurioms niekada nebuvo atlikta tokių procedūrų. Kita vertus, moterims, patyrusioms du ir daugiau savaiminių persileidimų, rizika sirgti krūties vėžiu padidėja labai nedaug.
Sven Cnattingius ir jo kolegos iš Karolinska Institutet (Švedija) tyrė veiksnius, netiesiogiai atspindinčius hormonų fono pokyčius (placentos svoris, naujagimio svoris, nėštumo komplikacijos) bei krūties vėžio riziką. Moterys, kurių placentos svoris pirmo nėštumo metu buvo 500–699 g, o antro nėštumo metu didesnis nei 700 g, krūties vėžiu rizikavo susirgti labiau nei tos, kurių placentos abiejų nėštumų metu svėrė mažiau kaip 500 g. Jei dviejų nėštumų metu placentos svoris viršija 700 g, rizika sirgti krūties vėžiu padidėja 38 proc.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau