Storosios žarnos vėžys

Nors storžarnės vėžys - vienas iš lengviausiai sustabdomų ir, jei laiku pastebimas, geriausiai pagydomas vėžys, tačiau daugybė žmonių miršta nuo šios ligos. Priežastis - informacijos apie rizikos faktorius, simptomus, profilaktiką, kokių priemonių imtis susirgus, trūkumas. JAV ir Didžiojoje Britanijoje pagal dažnumą storžarnės vėžys užima antrą vietą, Lietuvoje - šeštą (pirmauja odos vėžys). Lietuviai vis dar maitinasi sveikiau, t.y. suvartoja mažiau konservuoto maisto, cheminių priedų, riebalų. Tačiau sergančiųjų skaičius kasmet auga, mirtingumas nemažėja. Visi, sulaukę 40-50 metų amžiaus, turėtų stebėti piktybinio auglio susidarymo storojoje žarnoje požymius.
Vyrams piktybinis gaubtinės žarnos auglys dažniausiai išsivysto 65-74 metų amžiuje, moterims - 65-79 metų amžiuje.
 

PRIEŽASTYS


Storžarnės vėžio priežastys dažniausiai būna kelios.
•Paveldėjimas. Jei jūsų giminėje yra asmenų, kuriems buvo polipų - sirgusių ikivėžinėmis ligomis, didesnė galimybė susirgti ir jums. Polipų supiktybėjimas priklauso nuo jų dydžio, formos ir struktūros. Paveldimi polipai dažnai supiktybėja, taigi juos suradus storžarnė anksčiau ar vėliau turi būti operuojama.
•Ligos. Žarnų susiaurėjimai, randai, opinis kolitas, įvairūs opiniai uždegimai, įvairūs lėtiniai uždegimai.
•Vidurių užkietėjimas. Kai viduriai užkietėję, kenksmingų cheminių medžiagų poveikis ilgesnis. Viduriai gali užkietėti, kai trūksta skaidulingų medžiagų, t.y. daržovių. Juo daugiau išmatų, tuo daugiau iš organizmo pasišalina šlakų. Šlakuose būna vėžį sukeliančių medžiagų, kurias gauname su maistu. Reiktų vengti įvairių dažomųjų medžiagų, koncentratų, cheminių trąšų daržovėse bei vaisiuose, taip pat sugedusių maisto produktų.
 

SIMPTOMAI


•Gleivių ir kraujo pasirodymas išmatose. Kraujas ne visada gali būti pastebimas plika akimi. Ar yra kraujo, nustatoma pagal geležies kiekį išmatose - tai pigus būdas išsiaiškinti, ar reikalingi papildomi tyrimai. Beje, kraujavimo priežastis - nebūtinai vėžio pradžia. Tai polipų, opinių kolitų požymis. Kartais pasirodžius kraujui ar gleivėms diagnozuojamas hemorojus, tačiau ši diagnozė gali būti ir apgaulinga! Reikalingas išsamesnis ištyrimas.
•Pilvo pūtimas, gurgėjimas žarnose, išmatos išpurškiamos, jausmas, kad ne iki galo išsituštinama, periodiniai vidurių užkietėjimai, viduriavimai, vėlyvose stadijose - neišeina išmatos, dujos.
•Nespecifiniai požymiai: nedidelis karščiavimas (37.0, 37.4 C°), bendras silpnumas, mažakraujystė.
•Skausmas dažniausiai būna užleisto vėžio požymis. Tačiau maudimas gali būti ir ankstyvas vėžio simptomas. Mausti gali nebūtinai pilvo apačią, šonus, bet ir skrandžio ar netgi kepenų plotą. Maudimas gali būti įvairaus intensyvumo, gali “paraižyti”.
•Jei žmogus lieknas, galima užčiuopti patį auglį.
 

APSISAUGOJIMAS


Pirminė profilaktika- valgyti kuo daugiau augalinio, skaidulingo, neriebaus maisto, labai naudinga vartoti sojos produktus. Pavyzdžiui, mūsų protėviai maitinosi gana racionaliai - valgė daug daržovių, ekologiškai švarų, daug vitaminų turintį maistą, pasninkavo. Neskubėkime žavėtis gražiu, greitu, ilgai saugomu “vakarietišku” maistu.
Antrinė profilaktika - nustatyti ikivėžines ligas ir ankstyvas vėžio stadijas. Pats žmogus turėtų stebėti savo išmatas, nebūdingus jutimus. Jei skauda skrandį, tai gali būti ne skrandžio, o žarnyno problema. Profilaktiškai ištyrus išmatas, bus aišku, ar reikalingi išsamesni tyrimai, t.y. rentgenas, fibroskopija ar rektoskopija.
Nustačius ikivėžinę ligą arba vėžį, nedelsiant reikia kreiptis į onkologus. Tik laiku ir kvalifikuotai atlikta operacija gali išgelbėti gyvybę. Gydymas - auglio pašalinimas operuojant.
Storžarnės vėžys vystosi gana lėtai, kol tampa ryškus, gali praeiti keli metai. Tačiau kai vėžys išplinta į kepenis ar kitus organus, visiškai pagydyti būna per vėlu. Tokiu atveju prailginti amžių gali chemoterapija, spindulinis gydymas.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai