Plaučių vėžiu sergama dažniausiai

Plaučių vėžys - dažniausia onkologinė liga, kuria suserga vyrai. Deja, neretai ja serga ir moterys. Tokia situacija yra visose šalyse, kur daug rūkoma ir yra didelis miestų oro užterštumas. Yra visiškai įrodyta, kad 80 proc. atvejų plaučių vėžį sukelia rūkymas. Rūkant, ypač cigaretes, tabako dervoje esanti kancerogeninė medžiaga 3,4-benzpirenas ilgainiui sukelia bronchų gleivinės ląstelių vėžinius pakitimus. Jeigu teršalų į plaučius patenka nedaug, jie patys gali apsivalyti. Tačiau jeigu žmogus nuolat rūko, bronchų cilindrinės epitelinės ląstelės žūva, išsigimsta ir atsiranda itin palankios sąlygos navikų vystymuisi. Tarp onkologinėmis ligomis sergančių vyrų kas ketvirtas (t.y. beveik 25 proc.) serga plaučių vėžiu. Lietuvoje kaimo gyventojai tris kartus rečiau serga plaučių vėžiu nei miestiečiai, o miesto moterys du kartus dažniau serga nei kaimo moterys.
 

Kas suserga plaučių vėžiu?


Plaučių vėžiu dažniausiai serga vyresnio amžiaus vyrai, kurie visą gyvenimą rūkė. O susirgusios moterys arba pačios rūkė, arba gyveno su rūkančiu vyru ir tapo pasyvaus rūkymo aukomis. Dabar Amerikoje kai kurie vėžiu susirgę ligoniai net paduoda cigaretes gaminančias kompanijas į teismą ir gauna kompensacijas.Tik 20 proc. susirgusiųjų patys nerūkė.
Riziką susirgti plaučių vėžiu kelia ir oro užterštumas. Miestuose oro užterštumas didesnis. Be to, oro užterštumas didesnis pirmuose aukštuose, arčiau gamyklų, automagistralių. Palei upę, parkus, miškus oras taip pat švaresnis, nes susidaro švaraus oro srautai. Oro užterštumas priklauso ir nuo pramonės objektų bei reljefo. Tačiau net miesto užterštumas nėra toks didelis plaučių vėžio rizikos faktorius kaip rūkymas.
Nors atrodytų, kad apie rūkymo žalą visuomenė informacijos gauna pakankamai ir greičiausiai net visi rūkantieji yra girdėję, kad rūkymas - pagrindinė plaučių vėžio priežastis, tačiau daugelis rūkalių tuo nepatiki tol, kol nesuserga. Gaila, kad Lietuvoje yra tiek daug tabako reklamos. Jeigu jos būtų mažiau, tai galbūt mažiau žmonių pirktų cigaretes, mažiau jaunuolių pradėtų rūkyti, susivilioję tariamais vyriškumo pavyzdžiais. Vaikai, augantys rūkančioje šeimoje, gauna blogą pavyzdį ir jau nuo mažens kvėpuoja kenksmingais dūmais. Beje, rūkymas yra ne tik plaučių, bet ir įvairių kitų organų vėžio priežastis. Amerikoje nikotinas net įrašytas į narkotikų sąrašą.
 

Kuo pasireiškia plaučių vėžys?


Plaučių vėžys dažniausiai vystosi bronchų medyje. Jeigu centrinėje jo dalyje - vadinamas centriniu, jeigu periferijoje - periferiniu. Pagal histologinę klasifikaciją jis gali būti plokščialąstelinis, smulkialąstelinis, liaukinis. Iš kiekvieno audinio, kuris yra plaučiuose, gali išsivystyti navikas. Dažniausiai pasitaiko plokščialąstelinis vėžys.
Anksti nustatyti plaučių vėžį yra labai sunku, nes nėra specifinių jo požymių. Periferinis plaučių vėžys nustatomas lengviau, nes jis pasireiškia mazgeliu ir gerai matomas rentgeno nuotraukoje. O centrinis plaučių vėžys dažniausiai matosi nuotraukoje tik tada, kai jau pasirodo jo komplikacijos. Esant centriniam vėžiui, navikas gali augti įvairiomis kryptimis. Jeigu jis auga į bronchų spindį, gali jį net uždaryti. Tada dalis plaučių nebesiventiliuoja, sukrinta. Tai gali būti pirmas rentgenu pastebimas vėžio požymis - hipoventiliacija. Kitas, jau pačio ligonio pastebimas požymis - staiga pakyla karštis, ligonis atkosi sekreto, bet karščiavimas po kelių dienų praeina. Toks greitai praeinantis plaučių uždegimas turėtų ligoniui kelti didelį susirūpinimą, ypač jeigu jis rūkantis. Labai svarbus požymis - atsikosėjimas krauju, nors tai gali būti ir tuberkuliozės ar širdies sutrikimų simptomas.
Baisu yra tai, kad neretai liga išryškėja tik jau esant metastazėms, t.y. kai išplinta kraujo ar limfos takais ir pasirodo kituose organuose. Per plaučius prateka žmogaus kraujas, todėl vėžio ląstelėms į kraują patekti visai lengva. Vėžio metastazių atsiranda kepenyse, kauluose, smegenyse, inkstuose, antinksčiuose ir t.t. Tada pradeda vyrauti aiškiai pastebimi simptomai metastazių pažeistoje vietoje. Pavyzdžiui, jei metastazė yra šlaunikaulyje, pradeda skaudėti koją, lūžta kaulas ir tikrai labai sunku nustatyti, kad to priežastis gali būti nedidelis, nediagnozuotas plaučių vėžys. Plaučių vėžio dydis nenusako jo pavojingumo.
Labai sunku kalbėti apie šią ligą todėl, kad absoliuti dauguma ligonių kreipiasi į gydytoją tik esant III - IV ligos stadijai, kai išgydyti būna labai sunku. Kol navikas auga, jis auga labai palengva, nesukeldamas jokių simptomų. O kai atsiranda simptomai, ligą gali būti per vėlu gydyti. Ne visada ligonį galime operuoti - vėžys jau būna išplitęs, be to, dažniausiai plaučių vėžiu suserga vyresnio amžiaus ligoniai. Šiems ligoniams jau negalima pašalinti dalies ar viso plaučio, nes likusioji plaučių dalis taip pat yra pažeista rūkymo ir tikrai neaprūpintų organizmo deguonimi.
 

Diagnostika


Plaučių rentgenologinis ištyrimas - ankstyvosios plaučių džiovos bei gana ankstyvo periferinio vėžio diagnostikos metodas. Tačiau blogiau yra sergant centriniu vėžiu, kuris rentgeno nuotraukoje pastebimas tik esant atelektazei, antrinei pneumonijai ar metastazių limfiniuose mazguose tarpuplautyje atsiradimo metu.
Plaučių vėžį dar galima diagnozuoti iš skreplių. Šis būdas nėra populiarus, nes ne visi ligoniai moka paimti skreplius ištyrimui.
Esant reikalui skiriamas bronchoskopinis tyrimas. Tai lengva procedūra, atliekama ambulatorinėmis sąlygomis, kai galima apžiūrėti ir smulkesnius bronchus bei paimti jų ląsteles ištyrimui.
 

Gydymas


Gydymas pirmiausia priklauso nuo morfologinės vėžio formos ir ligos stadijos. Taip pat gydymo pasirinkimą lemia ligonio amžius, kito plaučio būklė ir t.t. Tačiau dažnai gydymo rezultatai būna nepatenkinami, nes plaučių vėžys linkęs greitai plisti.
Tačiau šiuo metu chemoterapija, operacinis ir spindulinis gydymas sudaro sąlygas daliai žmonių pasveikti. Tik gaila, kad ši dalis nėra didelė.
Kiekvienam ligoniui parenkamas individualus gydymas. Atsižvelgiama į amžių, bendrą sveikatos būklę, vėžio lokalizaciją. Kartais efektyvus plaučių vėžio spindulinis gydymas. Metastazių pažeistų vietų spindulinis gydymas duoda visai neblogus gydymo rezultatus. Vis plačiau naudojama chemoterapija. Deja, kai kurios plaučių vėžio formos yra visiškai nejautrios vaistams. Tačiau kai kurios vėžio formos yra ypač jautrios vaistams - tai smulkialąstelinis vėžys. Todėl susirgus nevalia panikuoti ir reikia gydytis pas specialistus - onkologus.
Kai kurioms vėžio formoms pats efektyviausias gydymas gali būti operacija, pašalinant dalį ar visą plautį kartu su pažeistais limfiniais mazgais. Tačiau operuoti galima ne visada, pavyzdžiui, jeigu ligonis yra vyresnio amžiaus, prasta likusios plaučių dalies būklė, jis serga širdies ar kraujagyslių sistemos ligomis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai dėl įvairių priežasčių ligonio negalima nei operuoti, nei gydyti spinduliais ar skirti medikamentų.
 

Profilaktika


Pati geriausia profilaktikos priemonė - nerūkyti. O jeigu rūkote, meskite.
Jeigu Jums daugiau nei 50 metų ir esate rūkantis, kartą per metus yra būtinas rentgenologinis tyrimas.
Dirbantiems pavojingose sąlygose būtina laikytis darbo higienos, naudotis respiratoriais, kurie smarkiai sumažina riziką susirgti plaučių vėžiu.
Reikia skirti sau daugiau dėmesio. Jeigu karščiuojate, kreipkitės į gydytoją, nesigydykite patys antibiotikais, kol nėra aiški ligos priežastis.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai