Apie trombozių gydymą onkologine liga sergančiam pacientui

Ankstesniame žurnalo numeryje rašėme, kad giliųjų venų trombozės – specifinė ir dažna onkologinėmis ligomis sergančių pacientų problema. Aptarėme, kokiais būdais galima būtų jos išvengti. Tačiau jei trombozė įvyko, ją būtina tinkamai gydyti. Šiame numeryje skaitykite apie trombozių gydymo antikoaguliantais ypatumus. Tęsiame pokalbį su dr. Vytautu Ivaškevičiumi.
 

Kokios trombozės formos pasitaiko, kada galima jas įtarti, kokie laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai padeda jas nustatyti?


Dažniausiai sergantiesiems vėžiu diagnozuojama kojų giliųjų venų trombozė (GVT) – tai būklė, kai kraujo krešulys (trombas) susidaro vienoje ar keliose giliosiose venose. GVT yra labai pavojinga, nes nuo kraujagyslės sienelės atsiskyręs trombas gali nukeliauti į plaučius ir užkimšti jų kraujagyslę (tai vadinama plaučių arterijos arba jos šakų tromboembolija, sutrumpintai PATE).
GVT gali pasireikšti pažeistos kojos patinimu, skausmingumu, paraudimu ir vietiniu temperatūros pakilimu. PATE klinikiniai simptomai yra dusulys, dažnas alsavimas, krūtinės skausmas, kosulys, atkosėjimas krauju, tachikardija, širdies ritmo sutrikimai, karščiavimas.
Kartais GVT arba netgi PATE nepasireiškia jokiais akivaizdžiais simptomais ir nustatoma atsitiktinai, tiriant fibrino degradacijos produktus (kraujyje randama padidėję D-Dimerai) arba atliekant kraujagyslių ultragarsinį (GVT), plaučių rentgenologinį, kompiuterinės tomografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimus (PATE).

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai