){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Chemoterapija – tai vaistų nuo vėžio vartojimas siekiant sunaikinti piktybines ląsteles.
Siekiant suprasti, kokią įtaką chemoterapija turi žmogaus organizmui, pirmiausia reikia žinoti, kaip ji veikia. Chemoterapiniai vaistai, suleisti į veną, išnešiojami po visus audinius. Jie negali atskirti, kuri ląstelė yra bloga, kuri gera, ir veikia visas greitai besidauginančias mūsų ląsteles, ypač vėžines. Tačiau nukenčia ir sveiki audiniai – virškinamoji sistema, burnos gleivinė, kaulų čiulpai, lytinės ląstelės. Dėl šios priežasties chemoterapija tampa sunkiu ir kankinančiu išbandymu, turinčiu pasekmių ir ateityje.
Chemoterapijos pasekmės skirstomos į ankstyvąsias ir vėlyvąsias. Ankstyvosios susijusios su greitai besidauginančių ląstelių slopinimu ir gali atsirasti jau pirmąją gydymo dieną. Ligonius kankina pykinimas, vėmimas, slenka plaukai, atsiranda skausmingos opelės burnoje, virškinamojo trakto pažeidimas gali sukelti viduriavimą. Dėl kraujo ląstelių sunaikinimo ir gamybos stabdymo pacientai tampa imlūs bet kokioms infekcijoms. Vėlyvosios komplikacijos gali atsirasti po metų, kai vėžys būna nugalėtas. Chemoterapiniai vaistai pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, esančias inkstuose, kepenyse, širdyje ir smegenyse.
Gydymo laikotarpis ir pirmos dienos po chemoterapinių vaistų pavartojimo būna pačios sunkiausios ir atskiria pacientą nuo visuomenės tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tačiau pakeitus gyvenimo būdą galima šį laikotarpį bent šiek tiek sušvelninti. Svarbu suprasti, kodėl atsiranda viena ar kita problema ir kaip su ja kovoti.
Pykinimas ir vėmimas. Vaistai veikia smegenų sritį, kuri atsakinga už pykinimą. Tai ankstyviausiai ligonio pajuntamas šalutinis poveikis – gali atsirasti jau 4–6 valandos po vaisto sulašinimo. Dėl pykinimo ligonis negali valgyti, netenka išgertų skysčių, todėl trūksta maisto medžiagų, sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra organizme. Dėl psichologinių išgyvenimų pacientai neretai nori atsisakyti gydymo. Kaip to išvengti? Skiriami vaistai, slopinantys vėmimą. Taip pat patartina vengti aštrių, erzinančių kvapų, riebaus maisto. Vertėtų rinktis mėgstamus, neaštrius patiekalus, pagardinti juos švelniais prieskoniais, neversti savęs valgyti nenorint. Geriau po mažą kąsnelį ir dažnai nei paversti valgymą kančia.
Kraujodaros slopinimas. Sumažėja visų kraujo ląstelių kiekis. Todėl ligonis tampa imlus bet kokiai infekcijai. Infekcijų ankstyviausias požymis – karščiavimas (380C ir daugiau). Norėdamas to išvengti, ligonis turėtų laikytis griežčiausios higienos: plauti rankas po tualeto, prieš valgį, po kontakto su svetimais daiktais, pinigais, gyvūnais. Valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą, vengti rūkytų, dūmuose keptų gaminių. Po kiekvieno valgio ir būtinai prieš miegą valytis dantis arba skalauti juos antiseptiniais tirpalais. Labai svarbi išangės srities higiena. Būtina vengti masinių žmonių susibūrimo vietų, geriausias yra namų (tačiau ne lovos) režimas. Taip pat draugams ir giminaičiams derėtų žinoti, kad dažnas ligonio lankymas gali labiau pakenkti nei padėti sveikti. Jokio kontakto su augalais, žeme, gyvūnais. Tegul jūsų augintiniais pasirūpina kiti šeimos nariai.
Virškinamojo trakto pažeidimas. Ligoniams skauda burną, raižo pilvą, pučia vidurius, dažnai viduriuoja. Sunku nuryti maistą ir jis atrodo kitoks, keistas, beskonis. Tokiais atvejais reikia keisti mitybą: geriausiai tinka trintas, pusiau skystas, nekarštas, bet gerai išvirtas maistas, vengti sunkiai virškinamų produktų. Valgymui palengvinti gali būti skiriami vaistai nuo skausmo. Skysčių ir elektrolitų balansui atkurti gali būti lašinami druskų tirpalai.
Plaukų slinkimas, nagų pažeidimas. Komplikacija, kurios neįmanoma kontroliuoti. Ligonis turi iš anksto pasirengti priimti pasikeitusią savo išvaizdą, apgalvoti, kaip ketina save parodyti kitiems žmonėms, pasiruošti tinkamą kepurėlę ar skarelę galvai pridengti, esant poreikiui – nusipirkti peruką. Ši problema laikina. Plaukai dažnai atauga dar vešlesni nei buvo iki gydymo.
Lytinių ląstelių brendimo stabdymas. Anksčiau minėtus šalutinius poveikius galima kontroliuoti ar bent tikėtis pagerėjimo ateityje. Po labai agresyvios chemoterapijos lytinės ląstelės gali būti nuslopintos visam laikui, po lengvesnės, praėjus keleriems metams, jauniems žmonėms dar gali sugrįžti normali lytinių ląstelių gamyba, tačiau tai ilgas procesas. Moterims gali prasidėti priešlaikinė menopauzė.
Ką ligonis privalo žinoti ir kaip elgtis po chemoterapijos kurso?
- Pavojingiausias laikotarpis yra 7–14 dienų po chemoterapijos kurso.
- Šeimos gydytojas nurodytu laiku turi atlikti kontrolinius kraujo tyrimus.
- Prasidėjus karščiavimui apie 380 C, būtina skubiai vykti į ligoninę.
- Griežtai laikytis gydytojo nurodymų. Jeigu kyla klausimų ar atsiranda nesuprantamų simptomų, nebijoti pasisakyti.
- Gerti daug skysčių (apie 2–3 l per dieną), sekti sunaudotų ir pasišalinančių skysčių kiekį, svarbu tuštintis kasdien, vieną kartą per parą.
- Nepasitarus su gydytoju negerti jokių vaistų.
- Būtina kasdienė higiena!!!
- Jeigu leidžia bendra būklė – negulimas režimas.
Chemoterapijos komplikacijų išvengti neįmanoma, tačiau visada galima jas sušvelninti. Svarbiausia – griežtai laikytis gydymo nurodymų ir patarimų.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau
