Paprastos taisyklės gyvenimui palengvinti

Vėžys pastaruoju metu tampa bene dažniausiai girdima liga, apipinta mitų, išankstinio nusistatymo ir artimųjų išgalvojamų prognozių. Dažnam žodžiai vėžys ir navikas siejasi su chemoterapija. Šis gydymo būdas skamba tarsi baisiausia bausmė, sukeldama aibę klausimų: kaip aš ištversiu? kaip mane priims artimieji? ar aš liksiu toks pat, kaip anksčiau? Išmokime kelias paprastas taisykles, kad gydymas taptų lengvesnis ir nepaliktų randų atsiminimuose.
 

Chemoterapija – tai vaistų nuo vėžio vartojimas siekiant sunaikinti piktybines ląsteles.
Siekiant suprasti, kokią įtaką chemoterapija turi žmogaus organizmui, pirmiausia reikia žinoti, kaip ji veikia. Chemoterapiniai vaistai, suleisti į veną, išnešiojami po visus audinius. Jie negali atskirti, kuri ląstelė yra bloga, kuri gera, ir veikia visas greitai besidauginančias mūsų ląsteles, ypač vėžines. Tačiau nukenčia ir sveiki audiniai – virškinamoji sistema, burnos gleivinė, kaulų čiulpai, lytinės ląstelės. Dėl šios priežasties chemoterapija tampa sunkiu ir kankinančiu išbandymu, turinčiu pasekmių ir ateityje.
Chemoterapijos pasekmės skirstomos į ankstyvąsias ir vėlyvąsias. Ankstyvosios susijusios su greitai besidauginančių ląstelių slopinimu ir gali atsirasti jau pirmąją gydymo dieną. Ligonius kankina pykinimas, vėmimas, slenka plaukai, atsiranda skausmingos opelės burnoje, virškinamojo trakto pažeidimas gali sukelti viduriavimą. Dėl kraujo ląstelių sunaikinimo ir gamybos stabdymo pacientai tampa imlūs bet kokioms infekcijoms. Vėlyvosios komplikacijos gali atsirasti po metų, kai vėžys būna nugalėtas. Chemoterapiniai vaistai pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, esančias inkstuose, kepenyse, širdyje ir smegenyse.
Gydymo laikotarpis ir pirmos dienos po chemoterapinių vaistų pavartojimo būna pačios sunkiausios ir atskiria pacientą nuo visuomenės tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tačiau pakeitus gyvenimo būdą galima šį laikotarpį bent šiek tiek sušvelninti. Svarbu suprasti, kodėl atsiranda viena ar kita problema ir kaip su ja kovoti.
Pykinimas ir vėmimas. Vaistai veikia smegenų sritį, kuri atsakinga už pykinimą. Tai ankstyviausiai ligonio pajuntamas šalutinis poveikis – gali atsirasti jau 4–6 valandos po vaisto sulašinimo. Dėl pykinimo ligonis negali valgyti, netenka išgertų skysčių, todėl trūksta maisto medžiagų, sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra organizme. Dėl psichologinių išgyvenimų pacientai neretai nori atsisakyti gydymo. Kaip to išvengti? Skiriami vaistai, slopinantys vėmimą. Taip pat patartina vengti aštrių, erzinančių kvapų, riebaus maisto. Vertėtų rinktis mėgstamus, neaštrius patiekalus, pagardinti juos švelniais prieskoniais, neversti savęs valgyti nenorint. Geriau po mažą kąsnelį ir dažnai nei paversti valgymą kančia.
Kraujodaros slopinimas. Sumažėja visų kraujo ląstelių kiekis. Todėl ligonis tampa imlus bet kokiai infekcijai. Infekcijų ankstyviausias požymis – karščiavimas (380C ir daugiau). Norėdamas to išvengti, ligonis turėtų laikytis griežčiausios higienos: plauti rankas po tualeto, prieš valgį, po kontakto su svetimais daiktais, pinigais, gyvūnais. Valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą, vengti rūkytų, dūmuose keptų gaminių. Po kiekvieno valgio ir būtinai prieš miegą valytis dantis arba skalauti juos antiseptiniais tirpalais. Labai svarbi išangės srities higiena. Būtina vengti masinių žmonių susibūrimo vietų, geriausias yra namų (tačiau ne lovos) režimas. Taip pat draugams ir giminaičiams derėtų žinoti, kad dažnas ligonio lankymas gali labiau pakenkti nei padėti sveikti. Jokio kontakto su augalais, žeme, gyvūnais. Tegul jūsų augintiniais pasirūpina kiti šeimos nariai.
Virškinamojo trakto pažeidimas. Ligoniams skauda burną, raižo pilvą, pučia vidurius, dažnai viduriuoja. Sunku nuryti maistą ir jis atrodo kitoks, keistas, beskonis. Tokiais atvejais reikia keisti mitybą: geriausiai tinka trintas, pusiau skystas, nekarštas, bet gerai išvirtas maistas, vengti sunkiai virškinamų produktų. Valgymui palengvinti gali būti skiriami vaistai nuo skausmo. Skysčių ir elektrolitų balansui atkurti gali būti lašinami druskų tirpalai.
Plaukų slinkimas, nagų pažeidimas. Komplikacija, kurios neįmanoma kontroliuoti. Ligonis turi iš anksto pasirengti priimti pasikeitusią savo išvaizdą, apgalvoti, kaip ketina save parodyti kitiems žmonėms, pasiruošti tinkamą kepurėlę ar skarelę galvai pridengti, esant poreikiui – nusipirkti peruką. Ši problema laikina. Plaukai dažnai atauga dar vešlesni nei buvo iki gydymo.
Lytinių ląstelių brendimo stabdymas. Anksčiau minėtus šalutinius poveikius galima kontroliuoti ar bent tikėtis pagerėjimo ateityje. Po labai agresyvios chemoterapijos lytinės ląstelės gali būti nuslopintos visam laikui, po lengvesnės, praėjus keleriems metams, jauniems žmonėms dar gali sugrįžti normali lytinių ląstelių gamyba, tačiau tai ilgas procesas. Moterims gali prasidėti priešlaikinė menopauzė.
Ką ligonis privalo žinoti ir kaip elgtis po chemoterapijos kurso?
- Pavojingiausias laikotarpis yra 7–14 dienų po chemoterapijos kurso.
- Šeimos gydytojas nurodytu laiku turi atlikti kontrolinius kraujo tyrimus.
- Prasidėjus karščiavimui apie 380 C, būtina skubiai vykti į ligoninę.
- Griežtai laikytis gydytojo nurodymų. Jeigu kyla klausimų ar atsiranda nesuprantamų simptomų, nebijoti pasisakyti.
- Gerti daug skysčių (apie 2–3 l per dieną), sekti sunaudotų ir pasišalinančių skysčių kiekį, svarbu tuštintis kasdien, vieną kartą per parą.
- Nepasitarus su gydytoju negerti jokių vaistų.
- Būtina kasdienė higiena!!!
- Jeigu leidžia bendra būklė – negulimas režimas.
Chemoterapijos komplikacijų išvengti neįmanoma, tačiau visada galima jas sušvelninti. Svarbiausia – griežtai laikytis gydymo nurodymų ir patarimų.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai