Kodėl taip dažnai diagnozuojamas vėžys?

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkstančių naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, vaizdžiai sakant, suserga Druskininkų dydžio miestas. Tai reiškia, kad kasdien beveik 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o onkologinių ligonių skaičius mūsų šalyje yra apie 70 tūkst. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Kodėl vėžys ėmė rodyti savo žnyples?
 

Žalingų įpročių įtaka didelė


Apie 20 mln. žmonių visoje planetoje šiandien gyvena sirgdami vėžiu. „Negalima sakyti, kad sergamumo didėjimas susijęs tik su geresniu išsiaiškinimu ar tik su mūsų gyvenimu būdu. Visa tai kartu lemia grėsmingus statistinius skaičius. Manau, nesveiki žalingi įpročiai daro didelę įtaką onkologinių ligų išsivystymui. Jau niekas nediskutuoja dėl rūkymo poveikio plaučių vėžio išsivystymui. Pastaruoju metu daugiau imta kalbėti apie mitybos įtaką onkologinėms ligoms,“ – sakė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. Konstantinas Povilas VALUCKAS.
„Pastebima tendencija – rūkančių vyrų mažėja, o moterų daugėja. 2000 m. buvo uždrausta cigarečių reklama, tik po trejų metų ėmėme pastebėti nerūkančių paauglių didėjimo tendenciją. Taip pat teigiamai daugelio mūsų sveikatą paveikė draudimas rūkyti viešose vietose. Medikai krizės metu mato vieną teigiamą dalyką – didėjantys akcizai rūkalams gal paskatins daugiau žmonių atsikratyti šio žalingo įpročio,“ – svarstė Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Lietuvoje dr. Robertas PETKEVIČIUS.
Petkevičius, kalbėdamas apie gyvenimo būdą ir onkologines ligas, atkreipė dėmesį ir į tam tikrus mūsų nepagrįstus įsitikinimus. „Žmonėms atrodo, kad sveikai maitintis yra brangu. Tai yra mitas, kuris kažkodėl labai paplitęs. Iš tiesų patys sveikiausi pusryčiai – grikių košė kainuoja vos apie 80 centų. Daržoves galima rinktis lietuviškas – burokėlius, morkas, svogūnus, kopūstus. Jie nekainuoja dešimtis litų. Įvairios košės, juoda duona, grūdai taip pat rekomenduojami kasdieniame racione. Jie kainuoja akivaizdžiai mažiau nei lašiniai ar riebi mėsa. Didžiausia lietuvių nuodėmė – vartojama per daug gyvulinės kilmės riebalų. Mažai suvartojama vaisių ir daržovių. Labai daug išgeriama alkoholio. Suvartojamo alkoholio kiekiais vienam žmogui mes „lyderiai“ Europoje. Pernai vienas lietuvis išgėrė 13,2 litrus gryno alkoholio. Tai oficialūs skaičiai, o kiek dar suvartojama kontrabandinio alkoholio, naminukės, naminio vyno, alaus... Išeitų gal ir 20 litrų vienam gyventojui. Pagal rizikos dydį sukelti vėžį alkoholis yra trečioje vietoje (po rūkymo ir netinkamos mitybos). Alkoholis tiesiogiai veikia virškinamąjį traktą, žarnas, kepenis,“ – kalbėjo daktaras Robertas Petkevičius.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai