Odos vėžio profilaktika, arba juokauti su saule negalima

Apie odos vėžį visada kalbama daug. Dar daugiau apie jį kalbama artėjant vasarai, tačiau tai – natūralu, kadangi šiuo metų laiku ligos rizika tampa ypač didelė, o mūsų šalyje žmonės apie ją žino dar per mažai. Būtent dėl šios priežasties apie odos vėžį ir jo profilaktiką kalbamės su Vilniaus lazerinės dermatologijos centro onkodermatologu ir lazerinės medicinos specialistu Viktoru SIDOROVU.
 

Ar odos vėžio baimė mūsų dienomis nėra perdėta?


Baimė nėra perdėta, kadangi statistika rodo, kad kiekvienais metais susirgimų odos vėžiu Lietuvoje padaugėja apie 10 proc., o Australijoje netgi apie 15–20 proc.
Tai būtų galima sieti su tuo, kad žmonės ilgiau gyvena, ilgiau būna saulėje, gyvenimo lygis aukštesnis – didelė dalis žmonių gali sau leisti išvažiuoti į šiltus kraštus.
 

Kas yra tas odos vėžys?


Reikėtų išskirti 3 pagrindinius odos vėžio tipus – bazoląsetlinį, plokščialąstelinį ir melanomą. Pirmieji du yra epitelinės kilmės navikai ir, nors jie piktybiniai, – gana nesunkiai pagydomi.
Bazoląstelinis vėžys yra dažniausias, tačiau pirmos stadijos po pirmos gydymo procedūros išgydomas 94 proc. Plokščialąstelinis vėžys taip pat nesunkiai gydomas, bet skiriasi tuo, kad gali metastazuoti, t.y. plisti į kitus organus.
Minėtieji epiteliniai navikai sudaro tris ketvirtadalius odos vėžio atvejų, vieną ketvirtadalį sudaro melanoma. Tačiau būtent nuo melanomos miršta trys ketvirtadaliai žmonių.
 

Kokios yra ligos priežastys?


Epitelinės kilmės navikų atsiradimą daugiausia paskatina saulės, ultravioletiniai A (UVA) ir ultravioletiniai B (UVB) spinduliai. Įrodyta, kad tiek vieni, tiek kiti laikui bėgant gali sukelti piktybinius odos navikus.
Įtakos turi ir genetiniai veiksniai. Jeigu melanoma sirgo pirmos antros kartos giminės, susirgti palikuoniams yra daug didesnė rizika.
Melanomos atsiradimo priežastys nėra aiškios. Žinoma tik tai, kad riziką padidinti gali tie patys veiksniai – saulė, genetika.
Reikia pabrėžti, kad melanoma nebūtinai atsiranda iš apgamo: iš apgamų atsiranda tik apie 30 procentų melanomos, kitais atvejais ji išsivysto ant sveikos odos.


 

Ar odos vėžio įmanoma išvengti? Kokia galima profilaktika?


Išvengti jo neįmanoma, o profilaktika paprasta: kuo mažiau būti saulėje, nors dabar įdegis ir madingas. Nuo saulės slėptis nereikia, tačiau išvažiavus į šiltus kraštus į paplūdimį nebūtina vaikščioti kaip į darbą ir jame būti visą dieną.
Yra paprasta šėšėlio taisyklė: jeigu stovint žmogaus šėšėlis trumpesnis už jį, vadinasi, saulė yra labai aukštai ir jos poveikis kenksmingas.
Nuo 10 iki 16 val. saulėje būti nepatartina. Taip pat saulėje reikia būti su drabužiais, po skėčiu arba pasitepus apsauginiu kremu.
Yra nustatyta, kad žmonės po skėčiu arba su drabužiais ir nepasitepę kremu mažiau rizikuoja susirgti melanoma nei žmonės pasitepę kremu, bet be drabužių. Taip yra todėl, kad kremu dažnai tepamasi netaisyklingai arba pasirenkamas netinkamas filtras. Filtrai su faktoriais 4 ar 8 tinkamai neapsaugo, juos reikia tepti dažnai (skaičių ant kremo tūbelės reikia padauginti iš 10 – tiek minučių galima praleisti saulėje), todėl perkant svarbu žiūrėti, kad apsauginis kremo ar losjono faktorius būtų ne mažesnis kaip 30.
Taip pat kiekvieną kartą išsimaudžius vandenyje reikia dar kartą pasitepti, kadangi netgi kremų, pažymėtų „waterproof“ (atsparūs vandeniui) ženklu, poveikis susilpnėja, jau nekalbant apie paprastus.
Apsauginiai kremai yra dviejų tipų: vieni sugeria ultravioletą, o kiti – atspindi, pastarieji turi cinko ir titano oksido, kurie yra kaip veidrodėliai. Būtent šie kremai turi geresnę apsaugą.
Apskritai – tinkamai naudojant kremą su tinkamu filtru, vieną kartą pasitepus, jo užtenka visai dienai.
Tokiu apsauginiu poveikiu pasižymi, pavyzdžiui, Šveicarijos farmacijjos kompanijos „Spirig Pharma“ losjonai su UVA ir UVB filtru.
Atspindintys ir sugeriantys ultravioletinius spindulius filtrai fiksuojasi raginiame odos sluoksnyje.
Apsaugą galima pasirinkti pagal odos tipą ir saulės
aktyvumą.: Daylong 16, 25, 50, MicroBan 30+ ar MicroSun 20.
Nepamirškite ir lūpų bei ausų, nosies, vietų apie akis, apsaugos. Tam tinka Šveicarijos farmacijos kompanijos „Spirig Pharma“ DayLong16 ir MicroBan30+ pieštukai.
 

Kada žmogui reikia kreiptis į gydytoją pasitikrinti, ar neserga vėžiu?


Jeigu ant kūno atsirado žaizdelė, šašiukas, spuogiukas, kuris per 2 mėnesius gydomas ar negydomas neišnyksta, žmogus turėtų kreiptis į onkologą-dermatologą. Tai epitelinės kilmės navikai.
Melanomos atveju sudėtingiau, kadangi žmogus dažniausiai turi ne vieną, o daugiau apgamų (žr. lentelę „Melanomos atpažinimo taisyklės“).
 

Kaip odos vėžys gydomas?


Gydymas pradedamas nuo diagnostikos, kuri yra jau gana pažangi. Svarbiausia yra diagnozuoti melanomą pačioje pradžioje. Tam yra sukurti keli tyrimo metodai.
Rutininis tyrimas yra dermatoskopinis tyrimas: jo metu naudojama poliarizuojamoji šviesa, apgamas padidinamas iki 10 kartų ir tada nustatomi pakitimai.
Kitas žingsnis yra siaskopija, kai su siaskaneriu tiriamas pigmentinis darinys iki 2 mm gylio. Juo galima nuskenuoti atskirus odos chromoforus: melaniną, kraujaugyslinius ir kolageninius pakitimus. Tokiu būdu įmanoma anksčiau nustatyti diagnozę.
Galutinė diagnozė nustatoma atlikus histologinį tyrimą – tam naudojamas chirurginiu būdu pašalintas darinys. Šiuo būdu pamatomi ląstelių pakitimai, ir galutinės diagnozės tikslumas yra 99,9 proc.
Pasitvirtinus melanomos diagnozei, atsižvelgiant į naviko peraugimo gylį, skiriamas chirurginis gydymas. Galimi ir kiti, papildomi gydymo metodai, pvz., imunoterapija, chemoterapija, galintys atitolinti ligos progresavimą. Melanoma yra neišgydoma, nebent pačioje pradžioje, tačiau toks navikas aptinkamas labai retai.
Epitelinis navikas gydomas lazeriu, rentgeno spinduliais, chirurginiu būdu.
Dabar Lietuvoje atsiranda ir specialių tepalų, kuriuos naudojant po metų sunyksta 80 proc. naviko. Keista, bet tai yra brangiausias gydymo būdas. Lietuvoje standartiškai taikomas lazeris.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai