Bepigmentinės dėmės jaunystėje

Kaip gydyti baltligę? Mano 13-metė dukra jau pusantrų metų serga šia liga. Ant kojų atsirado baltų dėmių ir jos vis plinta.
 

Klausimas iš tiesų yra sudėtingas. Pirmiausia ligą reikia suprasti, po to nuspręsti, kaip gydyti.
Žmogaus organizme yra įvairiausių spalvotų medžiagų: kraujo eritrocitai, hemoglobinas, audiniams pernešantis deguonį iš plaučių, turi raudono dažo, tulžies bilirubinas yra rudas ir t.t. Bet čia bus kalbama apie beveik juodą odos dažą melaniną, apsaugantį odą nuo saulės spindulių. Melaninas gaminasi ląstelėse, vadinamose melanocitais. Melaniną veikia melanocitus stimuliuojantis hipofizės hormonas (MSH). Reiktų žinoti, jog hipofizė yra nedidelė endokrininė liaukutė, sverianti tiktai apie pusę gramo (ji yra galvos smegenų pagrinde ir susideda iš įvairių ląstelių, išskiriančių hormonus tiesiog į kraują). Tie įvairūs hormonai veikia ir siejasi su kitomis endokrininėmis liaukomis (skydliauke, antinksčiais ir kitomis, taip pat odos melanocitais, lytinėmis liaukomis). Anksčiau hipofizė ne be reikalo buvo vadinama „endokrininio orkestro dirigentu, tačiau paaiškėjo, kad pati hipofizė yra veikiama aukščiau esančių pagumburio ląstelių hormoninės medžiagos, galinčios ir skatinti, ir slopinti minėtų hormonų veikimą. Įsidėmėtina, jog tai labai sudėtinga reguliacijos sistema, prisitaikanti prie kintančių gyvenimo ir aplinkos sąlygų (1 pav.).
Taigi hipofizė išskiria daugybę hormonų, o ji pati sveria labai mažai. Įvairiausi veiksniai gali sutrikdyti ilgos šių hormonų grandinės funkciją, iš jų ir normalią odos pigmentaciją, priklausančią nuo išorės - saulės spinduliavimo intensyvumo. Juk visi žinome, kad Afrikos gyventojai yra juodi. Visa ši endokrininių liaukų sistema padeda organizmui prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkos ir gyvenimo sąlygų (nėštumas, gimdymas, kūdikio maitinimas ir pan.). Traumos, vaistai, nuodai, nukraujavimai pažeidžia hipofizę ir kitas kūno dalis, sutrinka melanocitus stimuliuojančio hormono gamyba - jo ima trūkti. Kartais net iš prigimties odai trūksta melanino. Tai visiškas albinizmas (angl. - total albinism). Tokia įgimta melanino stoka išlieka visą gyvenimą. Prisiminkime ir žodį albinosas. Panašūs atvejai ne tokie reti ir tarp gyvūnų: baltoji varna, baltasis tigras ir t.t.


Gydymas nelabai padeda, nes sugrąžinti hormonų sąveikos grandinės dar kol kas neįmanoma. Pagaliau, bent man taip atrodo, albinizmo gydymo svarba daugiau kosmetinė kaip ir baltmių atvejais.
Knygoje “Šeimos medicina” (Avicena, 1996-1997), baltmė, vitiligas ir albinizmas net nepaminėti Odos ligų skyriuje.
2 pav. matome būdingą baltmę ant veido: pakraščiuose baltas dėmes supa truputį sustiprėjusios pigmentacijos kraštelis.
 

Du patarimai:


pirma - nedirginti pigmentinės sistemos (nešvitinti odos ultravioletiniais ir saulės spinduliais, vengti kitokių dirgiklių - šilumos, karščio ir kt.);
antra - laikytis tinkamos mitybos, vengti endokrininių liaukų ligų, liaukų išbalansavimo, netvarkingo gyvenimo.
Odos pigmentaciją pažeidžia ir lyties organų sutrikimai, kai kurios ligos, jonizuojamoji radiacija, ypač brendimo amžiuje. Pažinojau ne vieną merginą, kuriai bręstant vitiligo požymių atsirado saulės apšviečiamose odos vietose. Merginos kruopščiai rūpinosi savo įgimtu negalavimu, vykdė visus medikų ir kosmetologų nurodymus, sergėjosi odos pažeidimus sukeliančių veiksnių, ir baltmės daugiau nebesiplėtė. Pacientės nusiramino, kai kurios nesinaudojo net kosmetika. Svarbu įveikti psichologinį barjerą. Vaikams ir paaugliams daug padėti gali tėvai.
Baigdamas patarčiau patiems nesigydyti, nes taip galima daugiau pakenkti, negu gauti naudos. Specialistų konsultacijos ir nurodymai šiuo atveju yra būtini.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai