Apie pigmentines dėmes ir saulės spindulių klastą

Jeigu atsirado pigmentinių dėmių

Pigmentinės dėmės gali būti įgimtos ir įgytos. Pastarųjų dažniausiai atsiranda dėl pačių įvairiausių priežasčių. Taigi įtakos gali turėti:
• netinkama apsauga nuo saulės, besaikis mėgavimasis jos spinduliais;
• hormonų apykaitos sutrikimai;
• nėštumas;
• brandus amžius (šiuo laiko-tarpiu daugeliui žmonių
papras-tai išryškėja vadinamosios senatvinės dėmės) ir kt.
Įgytosios pigmentinės dėmės kartais išnyksta pačios savaime (pvz., pasibaigus nėštumo laikotarpiui, susireguliavus hormonų apykaitai).
Pasiryžus pradėti kovą su pigmentinėmis dėmėmis, geriausia išeitis - iš pradžių apsilankyti kosmetikos salone. Atsižvelgdamas į pigmentinių dėmių tankumą, intensyvumą, lokalizacijos vietą ir t.t., kosmetologas parenka reikiamą balinimo procedūrų programą. Paprastai prireikia nuo 5 iki 10 vizitų.
Atlikus balinimo ir šviesinimo procedūras kosmetikos salone, vėliau pigmentuotą odą yra lengviau prisižiūrėti ir namų sąlygomis. Kosmetologas paprastai pataria, kokiomis kosmetikos priemonėmis reikėtų naudotis toliau tęsiant probleminės odos priežiūrą, saugant ją nuo žalingo saulės poveikio. Kaip pastebi kosmetologė O. Matusevičienė, kol dar odai balinti skirtų produktų gamyba nebuvo pakankamai šiuolaikiška, praeityje labai tipiška būdavo štai tokia situacija: nušviesina moteris pigmentines dėmes pavasarį ir visą vasarą uoliai slapstosi nuo saulės, kad jos vėl neišryškėtų.

Dabar galima nebijoti saulės - tik reikia išmokti naudoti tinkamą kosmetiką. Taigi pirmiausiai pasitepus šviesinamuoju kremu, o jau paskui (po kelių minučių) įtapšnojus į veido odą apsauginio kremo nuo saulės su tinkamai pasirinktais UV spindulių nepraleidžiančiais filtrais, galima drąsiai mėgautis saulėtu oru.
Jei lankote soliariumą arba mėgaujatės natūraliomis saulės voniomis ir nenorite, kad atsirastų (ar padaugėtų) pigmentinių dėmių, įsidėmėkite, kad pigmentinių dėmių atsiradimą skatina tam tikri medikamentiniai preparatai:
• šlapimo išsiskyrimą skati-nančios arbatos, vaistai (diuretikai);
• petražolių kapsulės;
• kai kurios kontracepcinės tabletės ir antibiotikai (todėl jų vartojant ir rengiantis lankyti soliariumą arba mėgautis saule, būtina pasitarti su gydytoju).
Oda pati saugosi nuo ultravioletinių
spindulių poveikio.
 

O ar mes jai padedame?

Geriausi odos “apsauginiai” yra epidermio raginis sluoksnis ir įdegį nulemiantys pigmentai. Jiems susidaryti reikalingas melaninas, suteikiantis odai spalvą, kuri priklauso nuo jo kiekio. Kaip minėta, dėl paveldėjimo, hormonų pusiausvyros sutrikimų, atsirandančių su amžiumi, ir pan. melanino gali susikaupti kurioje nors vietoje ir atsirasti pigmentinių dėmių.
Tamsaus gymio žmonės melanino turi daugiau negu šviesiaplaukiai ir blyškiaodžiai, vadinamojo skandinaviškojo tipo žmonės. Taigi tamsių plaukų ir akių, šviesiai rudos odos žmonės yra geriau apsaugoti nuo saulės. Deja, taip jau yra, kad natūrali odos apsauga negali deramai susidoroti su žalingu UV spindulių poveikiu epidermiui ir dermai. Todėl besiplečiant ozono skylėms ir didėjant vėžio rizikai, būtina ne tik pamažu ir atsargiai pratintis prie saulės, bet ir naudoti tinkamus odą apsaugančius preparatus, kurių efektyvumas priklauso nuo SPF (angl. Sun Protection Factor) filtrų stiprumo. Kaip teigia kosmetologė O.Matusevičienė, labai skiriasi saulės UV poveikis pas mus, Lietuvoje, ir, pvz., Egipte. Todėl moterims, išvažiuojančioms atostogauti į pietus, ji visada rekomenduoja pasirinkti apsauginį kremą su kuo didesniu SPF skaičiumi - 25, 30 - ar netgi naudoti mažų vaikų jautriai odelei skirtus kremus.
Beje, dabar beveik į visų dieninių kremų sudėtį įeina apsaugantys nuo saulės UV spindulių filtrai. Todėl jeigu ne itin daug laiko praleidžiama saulėje, galima tenkintis ir reguliariai naudojamu dieniniu kremu su apsaugomaisiais filtrais. Tačiau jeigu saulėje ketinama būti ilgai, reikėtų rinktis preparatus iš “Saulės” serijos.  

O ar mes jai padedame?

Geriausi odos “apsauginiai” yra epidermio raginis sluoksnis ir įdegį nulemiantys pigmentai. Jiems susidaryti reikalingas melaninas, suteikiantis odai spalvą, kuri priklauso nuo jo kiekio. Kaip minėta, dėl paveldėjimo, hormonų pusiausvyros sutrikimų, atsirandančių su amžiumi, ir pan. melanino gali susikaupti kurioje nors vietoje ir atsirasti pigmentinių dėmių.
Tamsaus gymio žmonės melanino turi daugiau negu šviesiaplaukiai ir blyškiaodžiai, vadinamojo skandinaviškojo tipo žmonės. Taigi tamsių plaukų ir akių, šviesiai rudos odos žmonės yra geriau apsaugoti nuo saulės. Deja, taip jau yra, kad natūrali odos apsauga negali deramai susidoroti su žalingu UV spindulių poveikiu epidermiui ir dermai. Todėl besiplečiant ozono skylėms ir didėjant vėžio rizikai, būtina ne tik pamažu ir atsargiai pratintis prie saulės, bet ir naudoti tinkamus odą apsaugančius preparatus, kurių efektyvumas priklauso nuo SPF (angl. Sun Protection Factor) filtrų stiprumo. Kaip teigia kosmetologė O.Matusevičienė, labai skiriasi saulės UV poveikis pas mus, Lietuvoje, ir, pvz., Egipte. Todėl moterims, išvažiuojančioms atostogauti į pietus, ji visada rekomenduoja pasirinkti apsauginį kremą su kuo didesniu SPF skaičiumi - 25, 30 - ar netgi naudoti mažų vaikų jautriai odelei skirtus kremus.
Beje, dabar beveik į visų dieninių kremų sudėtį įeina apsaugantys nuo saulės UV spindulių filtrai. Todėl jeigu ne itin daug laiko praleidžiama saulėje, galima tenkintis ir reguliariai naudojamu dieniniu kremu su apsaugomaisiais filtrais. Tačiau jeigu saulėje ketinama būti ilgai, reikėtų rinktis preparatus iš “Saulės” serijos.