Nugaros išvaržos operacijos šiandien

Apie 10 proc. žmonių skundžiasi lėtiniais juosmens srities skausmais. Didžiąją jų dalį sudaro diskų patologijos sukelti skausmai. Dažniausiai stuburo išvaržos atsiranda darbingiems 35–45 metų amžiaus žmonėms. Apie šiuolaikinį nugaros išvaržų gydymą kalbėjomės su medicinos mokslų daktaru Robertu KVAŠČEVIČIUMI.
 

Tarpslanksteliniai diskai – tai stuburo amortizatoriai


Tarpslankstelinai diskai atlieka stuburo amortizatorių vaidmenį. Jų funkcija sutrinka, kai disko gabaliukas atskyla ir pasislenka į stuburo kanalą. Šis fragmentas gali suspausti arba dirginti kanalo šakneles arba nugaros smegenis. Dažniausiai pažeidžiamos šaknelės ir nervai, einantys į koją ir nešantys informaciją į šlaunies, blauzdos ir pėdos raumenis bei dermatomas (odos sritis).
 

Diskus pažeidžia degeneracinė liga


Dažniausiai pažeidžiami juosmeninės stuburo dalies diskai, ypač keli apatiniai. Dažniausiai juos pažeidžia degeneracinė liga, kurios priežastys iki galo nėra žinomos. Manoma, kad ši liga gali pakenkti ne tik diskams, bet ir raiščiams, sąnariams.
Degeneraciniams pakitimams atsirasti įtakos turi genetiniai veiksniai, stuburo traumos (dažniausiai pakartotinės, pavyzdžiui, sunkumų kilnojimas). Per didelis krūvis stuburui kumuliuojasi, tai paprastai pasireiškia krepšininkams, imtynininkams, gimnastams, medkirčiams ir kt.


Degeneracinių diskų pakitimų gali atsirasti dėl įgimtų slankstelių vystymosi defektų.
Stuburą neigiamai veikia naktinis darbas, nes naktį stuburas turi „miegoti“ ir pasiruošti naujai darbo dienai.
Pastebėta, kad dažniau stuburo išvaržos atsiranda rūkantiems žmonėms.
Metams bėgant mažėja diskų aukštis. Jau nuo 15–20 metų amžiaus diskas pradeda netekti vandens, prarasdamas elastingumą. Kartais tereikia nedidelės traumos, ir diskas įtrūksta, formuojasi jo išvarža.
 

Skausmas – pagrindinis disko išvaržos simptomas


Paprastai būdingas juosmens skausmas su plitimu į koją. Aptirpsta koja, nusilpsta jos raumenys. Simptomai priklauso nuo išvaržos lokalizacijos ir nervinių šaknelių pažeidimo. Labai retais atvejais gali staiga nusilpti viena ar abi kojos, sutrikti dubens organų funkcija, pasireiškianti šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimais.
 

Nugaros išvarža tiksliausiai nustatoma kompiuterinės arba magnetinio rezonanso tomografijų tyrimu


Disko išvaržos diagnostiką ir gydymo taktiką nulemia paciento apžiūra, anamnezė bei klinikinių tyrimų duomenys.
Diagnozei patikslinti atliekama arba stuburo kompiuterinė tomografija (KT), arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tarpslanksteliniai diskai gerai matomi KT metu, bet dar geriau – atlikus MRT tyrimą. Minėti tyrimai leidžia nustatyti, kur yra išvarža, kokius nervinius elementus ji pažeidžia, ir neretai nulemia gydymo taktiką.
Standartinės arba paprastos rentgeno nuotraukos disko išvaržos diagnostikai turi mažai naudos. Šio tyrimo metu galima nustatyti, ar neišniręs slankstelis, kai kurias įgimtas stuburo anomalijas, slankstelių lūžius bei stuburo ašies iškrypimus. Standartinės rentgenografijos metu disko kremzlės nesimato, todėl šis tyrimas yra mažai informatyvus nustatant disko išvaržas.
 

Operacijos metu atpalaiduojamos nervų šakneles ir pašalinamas disko fragmentas


Disko išvaržos gydomos konservatyviai arba chirurginiu būdu.
Dažniausiai taikomi neoperaciniai metodai: vaistai, fizioterapija, kineziterapija (judesio terapija: mankštos pratimai). Ligoniui skiriama analgetikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir kiti medikamentai.
Tačiau, jei gydant konservatyviai lieka skausmas arba kojos funkcijos sutrikimas, tikslinga neurochirurgo konsultacija dėl operacijos taktikos. Svarbu atlikti stuburo kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimą ir tada spręsti, ar reikia operacijos, kurios metu disko išvarža pašalinama.
Operuojama, kai yra akivaizdus kojos raumenų silpnumas, atsižvelgiant į stuburo inervacijos zoną, aptirpimą ir išlikusį ilgalaikį skausmo sindromą, dėl ko žmogus tampa neįgalus arba nedarbingas. Operacijos metu atpalaiduojamos nervų šaknelės arba nugariniai nervai ir iš stuburo kanalo pašalinamas disko fragmentas.
 

Operacijos būna atvirosios arba uždarosios (endoskopinės)


Atviroji operacija labiau invazinė ir žmogų daugiau traumuojanti nei endoskopinė. Abiejų tipų operacijos atliekamos taikant bendrąją nejautrą.
Uždaroji, arba endoskopinė chirurginė intervencija daroma pro mažą 1,5–2 cm pjūvį. Pacientas pirmąją arba antrąją parą keliauja namo. Endoskopinės operacijos atliekamos privačiuose medicinos centruose, o dalį tokių operacijų kainos kompensuoja ligonių kasos.
Kitas uždaros operacijos būdas – tai perkutaninis metodas, kurio metu į diską įterpiamas elektrodas, skleidžiantis tam tikras sroves –lazerines ar ultragarsines bangas, temperatūrą.
Kai naudojami lazeriniai šviesolaidžiai, procedūra vadinama perkutanine lazerine disko dekompresija. Lietuvoje atliktos vos kelios tokios operacijos, nes ligonių kasos gydymo nekompensuoja, o tai yra brangus gydymo būdas. Perkutaniniais metodais gali būti gydomos dažniausiai tik nedidelės išvaržos.
Po operacijos ligoniui rekomenduojamas medikamentinis ir neretai reabilitacinis gydymas, patariama nešioti juosmens įtvarą, vengti staigių judesių ir didelių fizinių krūvių.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai