Skersvėjo išdaigos ir nugaros skausmas

Mūsų organizmas žiemai baigiantis būna išsekęs, mažiau atsparus temperatūros svyravimams, įvairiems vėjams bei skersvėjams nei kitais metų laikais. Todėl vis daugiau žmonių kreipiasi į gydytojus dėl paūmėjusių kaklo bei nugaros skausmų. Nors medicinos literatūroje nėra tokių terminų, kaip „perpūtimas“, tačiau beveik kiekvienas esame tai patyrę. Kuo pavojinga temperatūros kaita ir skersvėjis, kaip gydyti atsiradusius nugaros skausmus ir jų išvengti, papasakojo UAB „Neuromeda“ gydytoja Zita ALSEIKIENĖ.
 

Perpūtus vėjui ar nuo staigios temperatūros kaitos gali atsirasti tokių negalavimų, kaip virusinės ligos, periferinių nervų uždegimai, raumenų skausmai. Pažeidžiamiausios yra vietos kaklas, pečiai, juosmuo. Dažniausiai „perpūtimo“ raumenų skausmai atsiranda važiuojant automobiliu pradarius langus, nes tuomet susidaro skersvėjis. Skersvėjis gali atsirasti ir kai namuose tuo pačiu metu atveriami keli langai. Todėl patartina laikyti atidarytą tik vieną buto (namo) langą. Skersvėjis geriausiai išjudina stovintį kambario orą, todėl būtent taip ir rekomenduojama vėdinti kambarius, tačiau tik trumpai, vos kelias minutes. Dar reikia nepamiršti, kad nereikia rengtis per daug šiltai, nes perkaitus susergama daug greičiau.


 

Ar visada kaltas skersvėjis?


Ne visada. Nugaros skausmai atsiranda ir dėl per didelio krūvio stuburui ir raumenims, netaisyklingos laikysenos dirbant įvairius fizinius darbus, dėl sunkių daiktų nešiojimo. Kartais raumenų skausmas gali būti dėl rimtesnių ligų, tad, jei skausmas nesiliauja kelias dienas, sunku judinti skaudamą kūno vietą, reikėtų apsilankyti pas gydytoją.
Dėl stuburo kaklinės dalies patologijos atsiranda sprando skausmas, dažniausiai būna sumažėjęs kaklo slankstelių judrumas, sustingę ir tarsi surakinti raumenys. Šis negalavimas sukelia galvos skausmus, pečių ir rankų skausmus, silpnumą. Tarpslankstelinius diskus, sąnarius ir visą atramos aparatą ypač vargina darbas nuolat palenkus galvą ir įtempus raumenis.
Kaklo ir pečių skausmas gali būti įvairus – nuo trukdančio laisvai judėti iki labai stipraus – neleidžiančio net krustelėti. Ūminės formos metu skausmas išoriniu ar vidiniu rankos paviršiumi pasiekia pirštų galus, gali atsirasti vegetacinių simptomų – rankos cianozė, edema, padidėjęs prakaitavimas, gali būti fiksuotas galvos ir kaklo palinkimas į pažeistą pusę. Tuomet kaklo judesiai visomis kryptimis būna skausmingi ir riboti. Lėtinės formos metu vargina skausmai, užpakalinės kaklo srities ar peties raumenų nuovargis. Nuolatinis skausmas ir sąstingis būdingi sergant osteochondroze, kai kaulinės stuburo ataugos dirgina kaklo audinius netoli nervų, kartu yra spaudžiami raumenys bei raiščiai.
Yra ir daugiau skausmo priežasčių, kurias reikia gydyti. Pavyzdžiui, tarpslankstelinio disko išvarža, sausgyslių uždegimas, sąnario tepalinio maišelio uždegimas, nugaros pažeidimai ir net Laimo liga, kurią platina erkės.
 

Kaip galima sumažinti skausmą ar jo išvengti?


Didesnei daliai žmonių nugaros skausmai atsiranda būtent dėl nugaros raumenų patempimo, todėl labai svarbu išmokti taisyklingai stovėti, susilenkti, kelti ir nešti svorius. Norint to išmokti galima kreiptis į kineziterapeutus. Svarbu vengti krūvio stuburui pasilenkus, todėl reikia dažniau keisti kūno padėtį – nereikia ilgai klūpėti, tupėti ar stovėti. Taip pat labai svarbu taisyklingas ergonominis darbo ir poilsio padėties pasirinkimas.
Jei lengvas nugaros maudimas ima vis labiau aštrėti ar nugaros skausmas užklupo netikėtai, pirmiausiai reikia 1–2 dienas kiek įmanoma sumažinti fizinį aktyvumą. Kartais padeda šilti ar šalti kompresai, profesionalūs masažai. Tačiau nevertėtų gydytis pačiam, reiktų pasikonsultuoti su gydytoju.
 

Kaip gydytis pačiam iki kreipiantis į gydytoją?


Pirmomis dienomis galima bandyti gydyti namų priemonėmis. Populiariausios yra šios: pusiau spiritiniai kompresai, įtrynimai spiritine ajerų šaknų ar kaštonų ištrauka, virtų trintų ropių košės kompresai. Ropių košė panaši į bulvių, ja (dar šilta) reikia aptepti skaudamą vietą ir šiltai aprišti. Šios priemonės padeda sumažinti skausmą. Šilti, ypač drėgni, kompresai mažina raumenų įtempimą. Šiluma veikia atpalaiduojamai ir raminamai.
Ant skaudamos vietos galima dėti ir šaltus kompresus. Vieną uždėjus, laikyti apie 10 minučių, sušilusį tuoj pat pakeisti kitu. Jei dėsite ledukus, pirmiausia juos reikėtų įdėti į medžiagos gabalėlį, siekiant išvengti odos nušalimo. Šaltis mažina uždegimą, nervinio impulso laidumo greitį ir kartu skausmą, raumenų įtempimą.
Jei skausmą sukėlė lengvas patempimas, patrinkite skaudamą vietą masažo losjonu ar aliejumi, į kurį įlašinti keli lašai eterinio levandų aliejaus. Ant skaudamos vietos rekomenduojama uždėti karštą kompresą, tačiau laikyti jį reikia ne ilgiau kaip 10 minučių.
Jei kaklo ir pečių skausmą bei maudimą sukėlė emocinė įtampa, pagulėkite šiltoje vonioje, į kurią įpilta rozmarinų ar levandų arbatos. Rozmarino negalima naudoti pirmąsias 20 nėštumo savaičių. Prieš miegą išgerkite ramunėlių, apynių, kryžiažiedžių arba valerijonų arbatos, kuri atpalaiduos, nuramins skaudamus raumenis.
Šie būdai padės tik laikinai sumažinti skausmą, todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją.
 

Priemonės, galinčios pagelbėti esant skausmo periodui


Medikamentinės
Pačiam gydytis galima tik paprastaisiais analgetikais, „B“ grupės vitaminais, įtrynimais su įvairiais tepalais nuo uždegimo bei kitais, kurie parduodami vaistinėse be recepto. Gelis, tepalai, vartojami vietiškai, mažai rezorbuojasi į kraują ir praktiškai nesukelia nepageidaujamų poveikių.
Kadangi stiprėjantis skausmas sukelia dar stipresnį raumenų spazmą, kartu su nuskausminamaisiais vaistais rekomenduojama raumenis atpalaiduojančių vaistų. Tačiau jų, kaip ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, gali paskirti tik gydytojas.
Kartu su gydymu vaistais galima naudoti specialius medicininius prietaisus, masažuoklius, skirtus nugaros skausmui sumažinti ar numalšinti.
Nemedikamentinės
Dažnai sergantieji tikisi, kad būklė palengvės vien geriant vaistų. Būtina suprasti, kad taisyklinga laikysena, mankšta, fizinis aktyvumas yra svarbūs veiksniai, padėsiantys įveikti nugaros skausmą.
„Labai svarbu, kad žmonės stengtųsi išlaikyti pakankamą fizinį aktyvumą. Tinka pasivaikščiojimai, plaukimas, bėgiojimas, slidinėjimas, nugaros gimnastika, bendroji mankšta. Tačiau pratimus reikia atlikti taisyklingai. Todėl tik gydytojas kineziterapeutas gali pamokyti tinkamų tempimo bei jėgos pratimų, rekomenduoti tinkamiausią sporto šaką. Taip pat reikia išmokti atsipalaidavimo pratimų – jie padeda sumažinti slegiančią įtampą, o kartu ir skausmus“, — sako gyd. Z. Alseikienė.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai