Dirbtinis apvaisinimas – už ir prieš

IVF baby – taip vadinami vaikai iš mėgintuvėlio. Visame pasaulyje jų jau yra daugiau nei milijonas. Šis klausimas sukelia labai prieštaringas diskusijas tarp medikų, politikų, dvasininkų ir kitų visuomenės atstovų. Mes nesiimame spręsti – gerai tai ar ne, tiesiog pateikiame skirtingas nuomones ir paliekame teisę tai daryti jums, skaitytojai.
 


Visų pirma kalbiname nevaisingumo gydymo pradininkę Baltijos šalyse gydytoją akušerę-ginekologę Gražiną BOGDANSKIENĘ, ji per 12 metų padėjo išvysti pasaulį daugiau nei 560 vaikų.
Kokie yra dirbtinio apvaisinimo būdai?
Yra du dirbtinio apvaisinimo būdai – apvaisinimas mėgintuvėlyje ir šiek tiek paprastesnis nevaisingumo gydymo metodas – dirbtinė inseminacija, kai į moters lyties organus sušvirkščiama specialiai apdorota spermijų suspensija ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne.
Kokiais atvejais atliekamas dirbtinis apvaisinimas?
Procedūra mėgintuvėlyje atliekama ne visoms poroms, kurios kreipiasi. Dirbtinis apvaisinimas atliekamas, kai yra kiaušintakių nepraeinamumo sutrikimų arba kai yra blogi spermos tyrimai. Tai yra kraštutinis variantas, siūlomas tuomet, kai jokiais kitais būdais moteris negali pastoti.
Daugelis mano, kad dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje atliekamas tik su donoro sperma. Tai netiesa – juk Lietuvoje uždrausta naudoti ne moters partnerio spermą, nėra spermos bankų, be to, donorų spermos reikia tik mažai daliai pacientų.
Kaip vyksta dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje?
Gydyti pradedama medikamentais skatinant kiaušialąsčių brendimą kiaušidėse. Paprastai gydymas užtrunka 2–4 savaites, priklauso nuo organizmo reakcijos.
Tada tam tikrą dieną ir valandą moteris užmigdoma bendrai nejautrai 15–20 minučių ir kiaušialąstės išimamos iš kiaušidžių. Procedūra atliekama pro makštį – kontroliuojant ultragarsu specialia adata punktuojamos kiaušidės.


Kai masturbacijos ar nutraukto lytinio akto būdu gaunama sperma, jau gali apsivaisinti lytinės ląstelės. Jos apsivaisina pačios mėgintuvėlyje, kuris dedamas į inkubatorių. Inkubatoriuje sąlygos drėgmės, temperatūros atžvilgiu yra labai panašios į žmogaus organizmą.
Gerai besidalijantys embrionai perkeliami į gimdą praėjus 2–3 paroms po kiaušialąsčių išėmimo.
Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti. Ar moteris pastojo, paaiškėja po 2 savaičių atlikus tyrimus, kurie patvirtintų nėštumą.
Embrionų įsitvirtinimas gimdoje priklauso nuo daugybės veiksnių – gimdos būklės, hormonų pusiausvyros, nervų įtampos, embriono kokybės. Embrionai įsitvirtina maždaug trečdaliui moterų. O neįsitvirtinę, kaip ir natūralioje gamtoje, žūsta.
Kiek kainuoja ši procedūra?
Procedūra yra gana brangi. Atsižvelgiant į sudėtingumą ji kainuoja 5000–7000 Lt, dar 3000–7000 Lt kainuoja vaistai, kurių kainą lemia jų suvartotas kiekis, o tai labai priklauso nuo pacientės amžiaus, nes vyresnėms moterims reikia daugiau medikamentų. Beje, Europoje tik Lietuvoje ir Latvijoje šios procedūros gydymo neapmoka valstybė.
Kada šeima laikoma nevaisinga?
Šeima laikoma nevaisinga, kai moteris, gyvendama su vyru reguliarų lytinį gyvenimą ir nevengdama nėštumo, per 2 metus nepastoja. 10–20 proc. visų šeimų yra nevaisingos. 50 proc. atvejų nevaisingos yra moterys, 40 proc. – vyrai, 10 proc. abu sutuoktiniai.
 

Gyva istorija


Savo patirtį šioje srityje pasakoja Ingrida – 36 metų amžiaus moteris, prieš 8 metus dirbtinio apvaisinimo būdu pagimdžiusi dukrytę Emą.
Kaip vyko apvaisinimas?
8 metus su vyru negalėjome susilaukti kūdikio, todėl kreipėmės į gydytoją G. Bogdanskienę.
Procedūrai buvome ruošiami Vilniuje, o viskas tuomet vyko dar Londone. Pirmas bandymas pastoti buvo nesėkmingas. Tačiau vyras po 3 mėnesių vėl pasiūlė pabandyti. Tiesą pasakius, labai bijojau ne procedūros, o jausmų, kurie aplanko tokiais atvejais.
Vis dėlto pabandėm dar kartą. Šis kartas buvo sėkmingas. Abiem atvejais buvo įsodinta po 3 embrionus.
Pastojusi ypatingo džiaugsmo iš pradžių nejutau, nes negalėjau tuo patikėti. Ir gal tik po mėnesio tikrai „sužydėjau“.
Kaip sekėsi gimdymas ir motinystė?
Nėštumas buvo labai sėkmingas, jaučiausi ypač gerai. Būdama 29 metų cezario pjūvio būdu pagimdžiau normalaus svorio mergytę. Emai dabar 7 metai, auga sveika ir žvali, kaip ir visi vaikai.
Savo patirtį laikau sėkminga, bet kai kurioms kartu važiavusioms moterims pasisekė mažiau – viena vilnietė net 8 kartus kas 3 mėnesius ruošdavosi procedūrai, tačiau kas kartą nepasisekdavo. To nepatyrusiam sunku suvokti, kiek žmogui reikia ištvermės.
Pernai vėl bandėme daryti procedūrą, jau Vilniuje. Sumokėjome 10 000 Lt, tačiau, procedūrai nepavykus, nutarėm daugiau nebandyti. Juk jau Dievas mus apdovanojo vaikeliu... Tikiu, kad jeigu Dievas nepadės, tai nieko nebus, nes iš medicinos pusės garantijų nėra...
Kokia buvo vyro pozicija?
Dėl pirmos procedūros iniciatyvą rodžiau aš, tačiau antrai be jo noro nebūčiau ryžusis. Jis labai man padėjo, tačiau negalėjo suprasti, iš kur turiu tiek stiprybės.
Tai pritariate dirbtiniam apvaisinimui?
Esu tik už dirbtinį apvaisinimą moters vyro sperma, nes apvaisinimas donoro sperma yra neetiškas pirmiausia vaiko atžvilgiu. Juk jis turi žmogišką teisę žinoti, kas yra tėvas.
 

PRIEŠ


Kalbiname Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų gydytoją Lietuvos bioetikos komiteto narį Virgilijų RUDZINSKĄ.
Kokia jūsų nuomonė apie dirbtinį apvaisinimą?
Jei kalbame apie dirbtinį apvaisinimą ir kitas šiuolaikines technologijas, kurios įsiskverbė į žmogaus gyvybės pradžios sferą, lieka tik stebėtis žmogaus proto skvarbumu ir kasdien laukti vis naujų atradimų. Nerimą kelia tik tai, kad šiuolaikinės technologijų galimybės dažnai lenkia suvokimą, kas yra etiška, o kas – ne. Juolab kad kuo toliau, tuo labiau mokslas keisčiau nubrėžia žmogaus gyvybės pradžią.
Aš palaikyčiau tokias technologijas, kuriose užsimezgusi žmogiška gyvybė nebūtų naikinama, šaldoma, donuojama ir pan.
Kokios yra neigiamos dirbtinio apvaisinimo pasekmės?
Medikamentų poveikis. Dirbtiniam apvaisinimui vartojami medikamentai padidina moters kiaušidžių aktyvumą. Taip jose vieno ciklo metu subrandinama ne viena kiaušialąstė, tačiau keletas ar net keliolika. Nuo 1 iki 10 proc. visų dirbtinai stimuliuotų ciklų galima tikėtis kiaušidžių perstimuliavimo sindromo, kuris pasireiškia skysčių kaupimusi pačiose kiaušidėse, pilvo ertmėje, inkstų darbo sutrikimais ir t.t. Australijoje tirta 10 nevaisingumo klinikų: per pirmus 12 mėnesių po minėtų procedūrų padaugėjo kiaušidžių ir gimdos vėžio. Manoma, kad moterys, kurioms nevaisingumo priežastis nėra atskleista, turi didesnį polinkį sirgti minėtu vėžiu.
Procedūrų komplikacijos.
Imant moters lytines ląsteles iš kiaušidžių tenka atlikti jų punkcijas, kai kada – chirurgines operacijas. Visa tai susiję su galimais kraujavimais, organų pažeidimais, infekcinėmis komplikacijomis bei sąaugų susidarymu.
Psichologinis – emocinis poveikis porai. Tik kas penktas dirbtinio apvaisinimo ciklas baigiasi vaikelio užsimezgimu ir gimdymu. Tad nepavykus procedūrai šeima išgyvena nerimą, pereinantį į depresiją. Net ir pastojusi moteris jaučia nerimą dėl dažnesnių nėštumo, gimdymo komplikacijų, kūdikio sveikatos.
Nėštumo ir gimdymo komplikacijos. Po dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje į gimdą persodinama keletas žmogaus gemalų. Taip padidinama nėštumo sėkmės tikimybė. Tad nieko keista, kad čia dažniau užsimezga daugiavaisiai nėštumai nei yra įprasta esant natūraliems ciklams. Dažniau būna dvyniai, trynukai, atitinkamai dažniau ir persileidimai bei priešlaikiniai gimdymai, dažniau gimsta mažo svorio naujagimiai. Nėštumo metu dažniau pakyla arterinis kraujospūdis, dažniau tenka daryti cezario pjūvio operacijas.
Įrodyta, kad nuo nevaisingumo gydytos moterys dažniau patiria vaiko netektis.
Apsigimimai. Pastaruoju metu nerimą sukėlė informacija, kad dirbtinio apvaisinimo metu pradėti vaikai dažniau kenčia dėl įgimtų anomalijų. Štai Australijoje paskelbta, kad tokiems vaikams yra dvigubai didesnė rizika gimti su vienu iš 10 stambių apsigimimų: kiškio lūpa, diafragmos išvarža, nenusileidusiomis sėklidėmis, stuburo kanalo anomalijomis ir kt.
Kaip manote, kokia ateitis laukia dirbtinio apvaisinimo procedūros?
Manau, kad tokioje visuomenėje, kurioje vaisingumas nėra traktuojamas kaip žmogui duota dovana, o greičiau kaip liga, kurią reikia gydyti be skrupulų skiriamais kontraceptikais, kur valstybė užsimerkia prieš neatsakingo lytinio elgesio propagandą, kur abortą gali pasidaryti greičiau ir pigiau nei užsiplombuoti dantį, neišvengiamai didės nevaisingų porų skaičius. Kartu didės ir dirbtinių technologijų, bandančių kompensuoti vaisingumo praradimą, paklausa.
 

Ar žinote, kad...


Pirmasis pasaulyje dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtas kūdikis Louise Brown gimė Didžiojoje Britanijoje 1978 metais.
Kasmet Lietuvoje atliekama apie 200 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors, leidžiant finansinei padėčiai, norinčiųjų būtų apie 2 tūkstančius.
Pastaruoju metu visame pasaulyje pastebima spermos prastėjimo tendencija. Tam turi įtakos ne tik persirgtos ligos, patirtos traumos, bet ir gyvenimo būdas, maistas.
Skandinavijos šalyse 1 proc., o Nyderlanduose net 4 proc. žmonių yra gimę po pagalbinio apvaisinimo.
Pasaulyje apie 8–10 proc. porų turi vaisingumo sutrikimo problemų, vadinasi, 50–80 mln. žmonių kenčia negalėdami susilaukti vaikų.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai