Nevaisingumas - ne tik šeimos, bet ir visuomenės problema

Apie nevaisingumo sukeliamas problemas bei galimus gydymo būdus pasakoja Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gyd. akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius. Manoma, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, apie 10-15 proc. šeimų yra nevaisingos. Turint omenyje, kad minėtas 40 000-50 000 nevaisingų šeimų sudaro mažiausiai du žmonės, nuo šio sutrikimo kenčiančių žmonių skaičius dar labiau padidėja.
 


Apie nevaisingumą dažniausiai sužinoma jau susituokus
Ar šeima vaisinga, ar ne, sužinoti galima tik pradėjus lytinį gyvenimą. Nevaisingumas - tai biologinė būklė, dėl kurios moteris, turėdama reguliarius lytinius santykius ir nenaudodama jokių kontracepcijos priemonių ar metodų, per metus negali pastoti.
Normaliomis sąlygomis per 6 mėn. pastoja apie 57 proc., per 1 m. - 85 proc., per 2 m. - 93 proc. moterų.
Nevaisingumo priežastys ir atliekami tyrimai
Apie 50 proc. nevaisingumo atvejų yra dėl moterų ligų, apie 30 proc.- dėl vyrų, apie 15 proc.- abiejų sutuoktinių ir apie 5 proc. - neaiškios kilmės nevaisingumas.
Nevaisingos šeimos tyrimas pradedamas nuo spermos analizės. Ejakuliatas (sperma) paimamas nutraukto lytinio akto arba masturbacijos (patikimesnis metodas) metu į sausą ir švarų indelį ir neatvėsintas, per valandą, turi būti pristatomas į laboratoriją. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) kriterijus ejakuliato tūris turi būti daugiau nei 2 ml, normali spermijų koncentracija - daugiau kaip 20 milijonų/1ml, daugiau nei 50 proc. jų turi būti gero judrumo ir per 30 proc. - normalios formos ir sandaros.
Vyrų nevaisingumo priežastys. Dažniausios vyrų nevaisingumo priežastys yra susijusios su lytinių ląstelių gamybos sutrikimais ir/arba spermijų judrumo pakitimais. Tai būna dėl įgimto gonadotropinių hormonų sekrecijos sumažėjimo ir reguliacijos sutrikimo, chromosomų anomalijų, androgenų receptorių nepakankamumo, hipofizės auglių, kepenų, inkstų ligų, cukraligės, medikamentų, cheminių medžiagų, radiacijos poveikio, virusinės ir bakterinės infekcijos, sėklidžių ir stuburo traumų, venų patologijos, autoimuninių ligų.
Rečiau pasitaikanti priežastis - nepilnavertis lytinis aktas: lyties organų anomalijos, retrogradinė (atgalinė) ejakuliacija, erekcijos sutrikimai. Netgi tokie banalūs veiksniai kaip aptemptų, ypač sintetinių trumpikių ir kelnių dėvėjimas, ilgalaikis sėdėjimas vairuojant automobilį, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, narkomanija, toksikomanija, žalingi aplinkos veiksniai gali labai pabloginti ejakuliato kokybę.
Moterų nevaisingumo priežastys yra šios: apie 40 proc. - ovuliacijos sutrikimai, 40 proc. - kiaušintakių ir dubens patologija, 10 proc. - neaiški kilmė, 10 proc. - kitos neįprastos priežastys.


Viena iš pagrindinių nevaisingumo priežasčių yra sutrikusi ar visai neįvykstanti ovuliacija. Moterų tyrimas pradedamas nuo ovuliacijos sutrikimų diagnostikos. Menogramoje (grafinis menstruacijų vaizdavimas) matomas nereguliarus menstruacinis ciklas. Ciklograma (grafinis bazinės kūno temperatūros žymėjimas) bus monofazė, t.y. antroje ciklo pusėje temperatūra nepakils 0,4-0,6 laipsnio ir/arba tai tęsis trumpiau nei 10-12 dienų. Bazinė temperatūra matuojama ryte, neišlipus iš lovos, tiesiojoje žarnoje. 3-4 proc. nevaisingų moterų diagnozuojama sutrikusi liuteininė (geltonkūnio) fazė. Ovuliacijos sutrikimo mechanizmai išsamiau nustatomi ištiriant hormonų koncentraciją kraujo serume. Tai gali būti susiję su daugeliu ligų: pagumburio ir hipofizės veiklos sutrikimais, kiaušidžių nepakankamumu ir įvairiomis kitomis ligomis. Beveik visos ligos sutrikdo hormonų pusiausvyrą, tai savo ruožtu gali sutrikdyti normalią ovuliaciją.
Apie 75 proc. endokrininės kilmės nevaisingumo atvejų būna dėl policistinių kiaušidžių sindromo. Jis diagnozuojamas 16-24 proc. vaisingo amžiaus moterų. Anovuliacijos ir geltonkūnio funkcijos nepakankamumo priežastis gali būti hiperprolaktinemija (hormono prolaktino padidėjimas), hipotireozė (skydliaukės hormonų sumažėjimas), įgimta antinksčių hiperplazija (išvešėjimas), sunkios vidaus organų ir psichikos ligos, endokrininių liaukų augliai ir funkciniai hormonų apykaitos reguliacijos mechanizmų sutrikimai. Žalingi aplinkos veiksniai, alkoholizmas, tabako rūkymas ir kitos narkomanijos formos sumažina pastojimo galimybę.
Kiaušintakių kilmės nevaisingumas dažnai yra susijęs su dubens uždegimine liga - endometrioze, kuri nustatoma 25-50 proc. nevaisingų moterų. 30-60 proc. sergančiųjų endometrioze yra nevaisingos. Ši patologija vaisingumą sutrikdo keliais būdais. Nustatomas ovuliacijos sutrikimas ir geltonkūnio funkcijos nepakankamumas. Pilvaplėvės skystyje padidėja prostaglandinų ir kitų biologiškai veiklių medžiagų koncentracija, kuri sutrikdo spermijų gyvybingumą ir toksiškai paveikia kiaušialąstę. Sąaugos, kurios gana dažnai lydi endometriozę, gali sutrikdyti normalią kiaušintakių funkciją.
Dirbtinio apvaisinimo metodikos
Jei taikant tinkamus gydymo metodus moteris nepastoja, rekomenduojamos dirbtinio apvaisinimo metodikos, kurios pastaraisiais metais atliekamos vaisingumo klinikose ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Šios technologijos yra brangios ir mūsų šalyje nekompensuojamos, todėl ne kiekvienai šeimai yra lengvai prieinamos. Valstybinės gydymo įstaigos suteikti paslaugų, susijusių su dirbtinio apvaisinimo technologijomis, šiandien negali. Dirbtinio apvaisinimo procedūros gali būti atliekamos Vaisingumo klinikos filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
Jei nėra galimybių pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu, reikėtų pagalvoti apie įvaikinimą.
Nevaisingumo profilaktika
Pagrindinis profilaktikos tikslas - mažinti lytiniu keliu plintančių ligų dažnį. Rekomenduojamos profilaktikos priemonės paprastos. Sumažinus lytinių partnerių kaitą, labai sumažėja dubens organų uždegimų rizika. Turint atsitiktinių lytinių santykių būtina naudoti prezervatyvą. Tinkamai gydant lytiniu keliu plintančias ligas, dubens organų uždegimus ir pogimdymines infekcines komplikacijas, vėliau labai sumažėja mažojo dubens uždegimų bei kiaušintakių funkcinių sutrikimų. Gyvenant lytinį gyvenimą ir nepageidaujant nėštumo, reikia naudoti patikimą kontracepciją - tai padės išvengti aborto ir su juo susijusių komplikacijų.
Esant menstruacinio ciklo sutrikimams, reikia kuo anksčiau nustatyti priežastis ir skirti tinkamą gydymą. Pacientės turi žinoti, kad sulaukus 35 m. vaisingumas mažėja, ir norint susilaukti vaikų reikia optimaliai pakeisti savo gyvenimo būdą. Moterys ir vyrai turėtų mesti rūkyti ir nevartoti narkotikų, taip pat reikėtų sumažinti labai didelį fizinį ir psichoemocinį krūvį, nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Vyrai neturi vartoti anabolinių steroidų, turi stengtis nesimaudyti karštoje vonioje ir nenešioti ankštų apatinių drabužių.
Spartėja visuomenės senėjimo procesas
Šeimos, neturinčios vaikų, jaučiasi nelaimingos, dažnai kankinamos nepilnavertiškumo komplekso. Sumažėjęs gimstamumas spartina visuomenės senėjimo procesą, o tai daugelyje išsivysčiusių šalių yra sunkiai koreguojamas reiškinys.
Valstybė turi imtis priemonių, kurios padidintų gimstamumą, įvairiai skatintų jaunas šeimas turėti kuo daugiau vaikų. Be to, skirtų daugiau dėmesio ir didesnį finansavimą sveikatos apsaugos sistemos programoms, galinčioms efektyviai išspręsti nevaisingų šeimų problemas.
Kad tokia maža tauta kaip lietuviai neišnyktų, 1000 gyventojų turi gimti ne mažiau nei 15 vaikų per metus. Paskutinį dešimtmetį gimstamumas nuolat mažėja, pvz., 2000 m. gimstamumas buvo 9,3. Tai gerokai mažiau nei reikia nacijai egzistuoti. Be to, mirtingumas yra 10,5 /1000 gyventojų. Kadangi gimsta mažiau nei miršta, natūralaus gyventojų prieaugio nėra. Nemaža dalis jaunų žmonių emigruoja. Tai rodo, kad Lietuvoje vyksta populiacijos senėjimas, ir laikui bėgant tauta išnyks.
Nevaisingumo gydymas
- tai jį sukėlusios priežasties pašalinimas. Esant ovuliacijos sutrikimams, geltonkūnio funkcijos nepakankamumui gydyti naudojami ovuliacijos stimuliacijos metodai, prieš tai koregavus endokrininius sutrikimus, antsvorį. Ovuliacija stimuliuojama klomifeno citratu (klostilbegitu, serofenu), gonadotropinais (metrodinu, gonaliu-F, profaze).
Geltonkūnio funkcijos nepakankamumas koreguojamas gestagenais, vartojant jų antroje menstruacinio ciklo fazėje (progesteronas, dufastonas). Lytinių organų infekcija gydoma plataus veikimo spektro antibakteriniais preparatais.
Sąaugos mažajame dubenyje pašalinamos mikrochirurginių ir laparoskopinių operacijų metu. Endometriozė gydoma kombinuotu metodu. Atliekama laparoskopinė intervencija, sunaikinami endometriozės židiniai, po to skiriamas medikamentinis gydymas gonadotropinus atpalaiduojančio hormono agonistais (zoladeksu), kombinuotomis kontracepcinėmis tabletėmis (cilestu), gestagenais (provera).

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai